Skautų veikla niekad nenutrūksta. Vos prasidėjus naujiems mokslo metams, pirmąjį rugsėjo savaitgalį, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos „Nemuno“ draugovė leidosi į dviračių žygį, kurio pavadinimas buvo daug žadantis – „Esu palaimintas“.
Skautai susiruošė dviračiais nuvažiuoti iš Smalininkų į Viešvilę. „Bet tai tik paprastas maršrutas, o žygio mintis gilesnė – panirti į Dievo palaiminimus, kad visuose mokslo metų iššūkiuose išliktume laimingi“, – sakė mokytoja, „Nemuno“ skautų draugovės vadovė Jolita Štrimienė.
Į žygį smalininkiečiai pakvietė ir Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos skautus bei jų vadovę Sigitą Norkienę. Kartu su skautais dviračiu važiavo ir naujasis Smalininkų parapijos kunigas Kęstutis Pajaujis.
Žygis prasidėjo prie Smalininkų Šv. Juozapo bažnyčios. Čia keliauninkai gavo pirmąjį palaiminimą ir užduotį – prisipūsti po balioną ir vežtis jį bei išsaugoti iki kelionės pabaigos. Tuos keliolika kilometrų iki Viešvilės dviratininkai važiavo miško keliukais sustodami septyniose stotelėse, kuriose laukė ne tik poilsis, bet ir įvairios užduotys bei nauji palaiminimai.
Vienoje stotelių, miške, kiekvienas turėjo susirasti lazdą, labiausiai panašią į save. Vadovai kalbėjo vaikams apie vienybę: lazda kelionėje naudingas daiktas, tačiau lazdą bet kas gali sulaužyti, o jas sudėjus į krūvą – niekas neperlauš. Taip ir žmogus – turi gyventi vienybėje su kitais, tuomet niekas jam nebaisu, niekas jo nesulaužys.
Atmynus iki Kalvelių ežero galima buvo išsimaudyti, nes rudeniškais rūkais padabintą rytą saulutė pakeitė į vasariškai šiltą dieną. Prie ežero keliauninkų kompanija susėdo papietauti, vaikams tai buvo išlauktas momentas, nes numynę pusę kelio visi jau buvo išalkę.
Priartėjus prie Viešvilės netikėtai susprogo keli balionai – juos susprogdino „slaptieji agentai“. Toks pasikėsinimas buvo žygio vadovų suplanuotas, o balionų netekusių vaikų reakcija į sprogdintojus – ne pati draugiškiausia. Tačiau tuomet skautų vadovės turėjo puikią progą su vaikais pakalbėti apie tai, kaip reaguojame, kai kažkas mums pakiaulina. Didelis dalykas yra sugebėti nepykti ir juo labiau nekerštauti. Šioje stotelėje skautai gavo romiųjų palaiminimą: „Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.“
„Septyni sustojimai, septyni vis kitokie palaiminimai: palaiminti gailestingieji, palaiminti liūdintys, palaiminti persekiojami dėl teisybės, palaiminti tyraširdžiai, palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, palaiminti romieji, palaiminti taikdariai. Ar esate girdėję šiuos žodžius? Jie skirti ne tik skautams, bet ir mums visiems. Atsivertę Naujojo Testamento evangeliją pagal Matą rastume net devynis palaiminimus, kuriuos taria pats Dievas. O mums, važiavusiems dviračiais, kiekvienoje stotelėje iš kunigo rankų gautas palaiminimas suteiks jėgų gyventi malonėje visus mokslo metus ir būti laimingiems“, – neabejoja „Nemuno“ skautų draugovės vadovė.
Paskutinė dviratininkų stotelė – Viešvilės bažnyčia. Šventoriuje vaikai rado besiganančias avis. Iš šių gyvūnėlių galima pasimokyti taikingumo ir pasitikėjimo savuoju ganytoju. Bažnyčioje skautai šventė Eucharistinę puotą, po to susėdę pievelėje valgė ledus, dar išsimaudė šiltame rudens lietuje ir laimingi grįžo namo ir į mokyklas.
