Praėjusią savaitę į tradicinį akcijos „Nuo diplomo iki darbo sutarties“ renginį „Nuo idėjos iki verslo“ Tauragės darbo biržos Jurbarko skyriuje užsiregistravusius absolventus pakvietė Jaunimo darbo skyrius ir pristatė galimybes pradėti savo verslą.
Registruojasi negausiai
Kasmet nuo liepos 10 iki rugpjūčio 31 d. Jaunimo darbo centro skyrius aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventams ir bendrojo ugdymo mokyklų abiturientams rengia seminarus, diskusijas, darbo muges, susitikimus su darbdaviais, mokymo įstaigų vadovais, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojais, verslo organizacijų atstovais.
„Mes patys absolventus ir abiturientus informuojame apie darbo paieškos būdus, įsidarbinimo dokumentus, situaciją darbo rinkoje, mokome planuoti karjerą, supažindiname su Jaunimo garantijų iniciatyva, savanorystės galimybėmis. Visos priemonės skirtos jaunimui kuo greičiau ir sklandžiau integruoti į darbo rinką, rasti geriausias profesines galimybes, taip pat naujus specialistus pristatyti darbdaviams“, – sako Jaunimo darbo centro skyriaus vyr. specialistė Vida Jomantienė.
Šiais metais darbo biržos Jurbarko skyriuje užsiregistravo 24 absolventai, nors ankstesniais metais jų būdavo kur kas daugiau. Pasak V. Jomantienės, absolventai sveikatos draudimu apdrausti iki rugsėjo 1-osios, todėl vasarą jie greičiausiai darbo ieško savarankiškai, atostogauja, savanoriauja ar užsiima kitokia veikla. „Prieš rudenį, manau, absolventai registruosis aktyviau“, – sako specialistė.
Darbo biržos specialistai dar šią vasarą surengs susitikimus su Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos atstovais niekur neįstojusiems arba dėl specialybės neapsisprendusiems abiturientams, su jaunimu susitiks kariuomenės, Tauragės profesinio rengimo centro ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovais.
Darbo biržoje užsiregistravę jaunuoliai aktyviai dalyvauja jiems siūlomuose renginiuose, susitinka su darbdaviais, planuoja kurti savo verslą. Neseniai Jurbarke darbuotojų ieškojo AB „Kelmės pieninė“. Įmonė siūlė darbą gamybos operatoriams Tauragėje. Jų darbo funkcijos – automatizuoto gamybos proceso valdymas ir kontrolė, priskirtų įrenginių priežiūra. Vienas magistrantūrą baigęs jurbarkietis ruošiasi ten įsidarbinti.
Projekto rėmuose
Lietuvos darbo birža 15-29 metų jaunuoliams siūlo dalyvauti projekte „Atrask save“. Į šį projektą gali įsilieti ir absolventai. Jiems ir kitiems jaunuoliams siūloma pradėti pirmąjį verslą su „Nauju startu“.
Ši priemonė leidžia jaunuoliams iki 29 metų gauti finansinę paramą verslo pradžiai iki 15200 Eur (finansuojant ESF projekto „Naujas startas“ lėšomis – paramos suma 12,9 tūkst. Eur). Vidutiniškai vienai darbo vietai steigti šiemet per 6 mėn. buvo skirta 11,7 tūkst. Eur, pernai – 12,2 tūkst. Eur. Subsidija skiriama priemonėms įsigyti, patalpų remontui.
Absolventai, norintys pradėti verslą ir turintys su juo susijusios patirties ar įgytą specialybę, dvi savaites dalyvauja darbo biržos projekto „Atrask save“ užsiėmimuose ir gali rengti paraiškas paramai gauti. Jei patirties ir reikalingo išsilavinimo neturi, gali dalyvauti projekto „Atrask save“ veiklose, skirtose nepasirengusiems darbo rinkai jaunuoliams, trunkančiose iki 2 mėnesių, po to gali pretenduoti į paramą.
Dalyvavę šiame projekte du jaunuoliai gavę paramą įsigijo žemės kasimo technikos ir ėmėsi verslo, dar vienas, baigęs programavimo studijas, įsteigė savo įmonę. Šiuo metu parama pasinaudoti ir įmones steigti planuoja dar du projekto dalyviai – vienas žada teikti masažo paslaugas, kitas remontuos automobilius. Dvejų metų siuvimo patirtį turinti jurbarkietė Jovita, dalyvaujanti „Atrask save“ projekte, jau pradėjo rengti dokumentus registruoti įmonę ir gauti paramą. Mergina, kaip ir dar aštuoni jaunuoliai, pasidomėti verslo įkūrimo galimybėmis atėjo į renginį „Nuo idėjos iki verslo“.
Domėjosi galimybėmis
Iš 24 darbo biržos Jurbarko skyriuje užsiregistravusių absolventų devyni turi aukštąjį išsilavinimą – 6 universitetinį, 3 koleginį, baigę miškininkystės, statybų technologijos, transporto inžinerijos, viešojo administravimo, rinkodaros, dailės istorijos ir teorijos, interjero ir baldų dizaino, finansų apskaitos studijas. Kai kurie galvoja ir apie savo verslą.
Apie verslo organizavimo formas ir vystymo galimybes jaunuoliams pasakojo Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorė Gaiva Mačiulaitienė ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė, verslininkė ir rajono tarybos narė Zita Sorokienė.
G. Mačiulaitienė, pasidomėjusi, kokias specialybes yra įgiję jaunuoliai, patikino, kad beveik visi gali sugalvoti idėją ir pradėti savo verslą. „Ir dirbdami pas darbdavį siekiame ekonominės naudos, stengiamės savo žinias ir darbą parduoti kuo brangiu, tad, galima sakyti, visi esam šiek tiek verslininkai“, – sakė TVIC direktorė.
G. Mačiulaitienė pristatė verslo pradžiai rekomenduojamas formas – individualią veiklą pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą, įvardijo jų pranašumus ir trūkumus, privalomus mokesčius. Lektorė pristatė ir populiariausias įmonių formas – individualią, mažąją bendriją ir uždarąją akcinę bendrovę.
„Pirmiausia turite nuspręsti, kokią verslo formą rinksitės. Po to teks sugalvoti ir užregistruoti įmonės, jei ją steigsite, pavadinimą, o tada bus galima ir registruoti pačią įmonę“, – sakė G. Mačiulaitienė. Ji priminė, kad įsigaliojo įstatymas, draudžiantis pavadinime naudoti nelietuviškus žodžius ir rašmenis, anglų kalbą noriai vartojančiam jaunimui tai tampa rimta kliūtimi.
TVIC direktorė išvardijo ir visus mokesčius, kuriuos turi mokėti verslą pradėjęs asmuo, taip pat paskaičiavo, kiek teks išleisti dar jo nepradėjus – registracijai, pavadinimo patvirtinimui, notaro paslaugoms. „Mūsų įstaigos specialistai konsultuos kiekvieną, besiruošiantį pradėti verslą, padės užregistruoti įmonę, paskaičiuos, ar galima tikėtis pelno, taip pat padės rengti paraiškas paramai gauti“, – sakė G. Mačiulaitienė. Ji patikino, kad 40 val. konsultacijų per metus pradedantiesiems verslininkams teikiama nemokamai.
Renginio dalyviai buvo supažindinti su galimybėmis gauti paramą, kreditavimo sąlygomis, savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo finansavimu, ES fondų parama.
Praktiškos žinios
„Visada esu pasirengusi patarti ir padėti – ir kaip verslininkė, ir kaip LSVPA pirmininkė, ir kaip rajono rajono tarybos narė“, – jaunuoliams sakė Z. Sorokienė. Ji papasakojo, ką jos vadovaujamai organizacijai pavyko pasiekti, kad būtų pagerintos verslo sąlygos Lietuvoje, ir ragino nebijoti imtis verslo. „Tai nėra taip paprasta, reikalauja daug žinių ir darbo, tačiau dirbti sau ir dar įdarbinti kitus – verta“, – tikino verslininkė.
Pasak Z. Sorokienės, 80 proc. mokesčių sumoka smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kurie sudaro didžiąją dalį viso verslo. „Tai – ekonominis variklis. Todėl dedame visas pastangas, kad sąlygos užsiimti verslu būtų kuo palankesnės“, – sakė Z. Sorokienė.
Su verslo liudijimais dabar galima užsiimti 88 veiklomis, o mokesčius už juos nustato savivaldybės taryba. „Jei dirbate ir matote, kad jūsų pajamos nepadengia verslo liudijimui įsigyti išleidžiamų pinigų, kreipkitės į tarybos narius. Mūsų valioje koreguoti šį mokestį“, – informavo Z. Sorokienė.
Verslininkė jaunimui nepiešė rožinės ateities – mokesčių užsiimant verslu tenka sumokėti daug, įstatymai dar toli gražu netobuli: neįmanoma kaupti pilno stažo, pasinaudoti savanorišku sveikatos draudimu. Tačiau Z. Sorokienė mato ir naujų sričių, kuriose galima pasiekti gerų rezultatų – elektroninė prekyba, paslaugų kvitų panaudojimas, mažųjų bendrijų teikiamos galimybės.
„Verslas prasideda nuo idėjos, tačiau nėra nė vieno žmogaus, kuris su ja gimtų. Rinkite informaciją, studijuokite rinką, mokykitės, pritaikykite savo profesiją, įdėkite pastangų, ir galima sukurti sėkmingą verslą“, – sakė Z. Sorokienė. Verslininkė tik nusistebėjo, kad tiek nedaug jaunų žmonių Jurbarke domisi verslo kūrimo galimybėmis.
Nors ir nedaug jaunuolių atėjo į renginį, vienas kitas apie verslą mąsto rimtai. Pasikalbėti su LSVPA pirmininke pasilikęs Laurynas Janavičius remontuoja traktorius. Jaunuolis dirba pagal verslo liudijimą, tačiau norėtų įregistruoti įmonę. „Aš dirbu kitaip – vykstu į remontuotinos transporto priemonės laikymo vietą, o ne prašau ją atvežti. Tai patrauklu daugeliui“, – tikina verslą plėsti norintis traktorių remontininkas.
Nedaug jaunimo baigę mokslus pasilieka gyventi ir dirbti Jurbarko krašte, tačiau pasilikę ieško įvairių būdų išgyventi. Vienas iš jų – imtis verslo. Pradedantiems verslininkams pagalbą žada daug institucijų ir organizacijų, tačiau svarbiausia – įvertinti savo jėgas ir būti atsakingam bei žinoti, kad dirbti teks daug, o pelnas iš karto kišenių nedraskys.
Jūratė Stanaitienė
Reklama:
