Praėjusiais metais mokslininkai skaičiavo, kad karštis, sausra ir gaisrai Europoje nusinešė daugiau nei 60 000 žmonių gyvybių. Šią vasarą tiek Lietuvą tiek Europą sutrikdžiusios kaitros ir sausros pralenkė visų laikų rekordus ir atskleidė ne tik ekosistemų, bet ir miestų ir miestelių gyventojų pažeidžiamumą tiesiogiai patiriamiems klimato kaitos keliamiems iššūkiams.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas buvo sudarytas LR aplinkos ministerijos iniciatyva, siekiant stiprinti savivaldybių konkurencingumą ir lyderystę aplinkosaugos srityje bei skatinti LR Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose.
Jurbarkas – tarp paskutinių
Jurbarko rajonas šiame reitinge tarp 60 savivaldybių užima 56 vietą. Prasčiau įvertinti tik Rietavo, Panevėžio, Šalčininkų ir Skuodo rajonai. Jurbarko r. savivaldybė sugebėjo surinkti 24,97 balo, kai pirmąją vietą užėmęs Utenos rajonas – 57,7. Į aukštesnes pozicijas Jurbarko neištraukė ir plačiai reklamuojamas apskrities „Žaliasis regionas”. Kai tuo tarpu Tauragė su 46,2 balo užėmė 12 vietą, o 39,34 balo surinkusi Šilalė – 22 vietą. Tiesa, dar vienam „Žaliojo regiono” dalyviui, Pagėgiams, taip pat nesisekė – jie su 25,39 balo užima 55 vietą.
Lydere išrinkta Utenos rajono savivaldybė pirmavo atliekų ir aplinkosauginio sąmoningumo srityse, tačiau svarbu pabrėžti, jog šios savivaldybės rezultatai buvo geri visose devyniose srityse. Utenos savivaldybėje 1 gyventojui tenka nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis, taip pat yra vykdoma atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui veikla. Savivaldybės didelė dalis šilumos energijos yra pagaminama iš Atsinaujinančių energijos išteklių, Utena taip pat išsiskyrė didelėmis investicijomis į energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo projektus. Savivaldybėje yra kruopščiai vykdomi aplinkos kokybės, bei triukšmo monitoringai ir sužymima daugiausiai naminių gyvūnų. Utenos savivaldybė taip pat išsiskyrė žaliųjų visuomeninių iniciatyvų, bendruomenės įtraukties didinimo priemonių gausa ir kokybe.
Visą savivaldybių reitingą rasite čia.
Pastebima, kad vis dar reikia įdėti reikšmingą dalį pastangų, kad kokybiškos ir efektyvios aplinkosaugos iniciatyvos, bendruomenių įtraukimas, būtų geriau integruotos su savivaldybių socialiniu ir ekonominiu vystymusi.
Siekiama, kad ši 2022 metais pradėta LR aplinkos ministerijos iniciatyva kasmet ir toliau augtų bei pildytųsi kokybiškais duomenimis, kurie leistų identifikuoti ir pamatuoti geriausias Lietuvos savivaldybių praktikas, jų aplinkosauginį veiksmingumo lygį ir suteiktų daugiau motyvacijos savivaldybėms tinkamai formuoti klimato kaitos politiką, strategiškai planuoti žaliąją infrastruktūrą bei jos kokybę, efektyviau naudojant žaliavas mažinti atliekas, didinti aplinkos elementų teikiamų naudų potencialo naudojimo efektyvumą bei dalintis žiniomis ir gerosiomis praktikomis.
2023 metų Lietuvos savivaldybių reitingas yra ne tik savivaldybių įvertinimas, tačiau ir įrankis, skirtas skatinti dalijimąsi žiniomis, bendradarbiavimą ir pažangą vykdant žaliuosius pokyčius.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2023 remiasi įvairių aplinkosaugos tikslų – prisitaikymo prie klimato kaitos, poveikio klimatui švelninimo, oro taršos mažinimo, atliekų prevencijos ir tvarkymo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, vandens kokybės ir tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir efektyvumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės darnaus judumo, energinio efektyvumo, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo – vertinimo standartizavimu per poveikio ir/ar rezultato rodiklių kokybinį ar kiekybinį vertinimą.
Į šio reitingo sudarymo procesą buvo įtraukti Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinta ekspertų komisija. Po keleto pirmųjų reitingo ruošimo etapų, konsultuojantis su įvairių Aplinkos ministerijos grupių specialistais ir tikrinant duomenų prieinamumą, ekspertų komisijos sprendimu buvo atrinkti ir į 2023 m. reitingą įtraukti 48 vertinimo kriterijai.
Lyginant su 2022 metų reitingu, kuriame buvo 55 kriterijai, naujame vertinimo modelyje yra 7 kriterijais mažiau. Didelė duomenų dalis, atspindinti savivaldybių parengtas strategijas, taikomas praktikas ir iniciatyvas, buvo surinkta savivaldybių apklausos būdu, savivaldybių atstovams pildant Aplinkos ministerijos pateiktą klausimyną. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais kiekybinių rezultatų ar kitais rodikliais, buvo surinkti iš valstybinių įstaigų ir susijusių įmonių.
Priklausomai nuo aktualių duomenų prieinamumo, buvo naudojami 2022 arba 2023 m. duomenys, išskyrus tuos atvejus, kai kriterijai siekė įvertinti kelių metų tendencijas ar rezultatus, pasiektus nuo tam tikrų priemonių įgyvendinimo pradžios, ir dėl to buvo sumuojami ir ankstesnių metų duomenys.
Šiemet naudojama reitingo vertinimo metodikos struktūra remiasi buvo išgryninta praėjusiais metais reguliarių projekto komandos susitikimų metu ir patvirtinti ekspertų komisijos. Šiemet, kaip ir pernai, su komisija buvo aptarti ir patvirtinti kiti proceso eigoje kylantys klausimai — kriterijų ir duomenų tikslinimas, savivaldybių pateiktų atsakymų vertinimas ir tolimesnis vertinimo metodikos detalizavimas — reikalingi tam, kad surinktų duomenų išraiška kuo realistiškiau atspindėtų savivaldybių indėlį bendrame reitingo kontekste.
Sveikiname mūsų rajono pasididžiavimą -merą Skirmuką. Eilinis valdymo realus įvertinimas. Jo ir jo komandos. Jam tikrai reikia įteikti krikštolinę taurę už pasiekimus būti atsilikusiu rajonu. Čia tikrai reikėjo pasistengti.