Sveika mityba – ne raketų mokslas, bet jei norite, kad metų pradžioje iškelti tikslai duotų ilgalaikių rezultatų, nusiteikite: reikės laiko ir pastangų, sako gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Nelaukite motyvacijos – ji gali taip ir neateiti, nesivaikykite populiarių dietų – jos nebūtinai tiks. Verčiau prisėskite ir užsirašykite, ką padaryti galite dar šiandien, kad rytoj būtumėte bent žingsneliu arčiau savo tikslo.
„Sausis neretam tampa tarsi apsiuostinėjimo mėnesiu, kai žmonės ima ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti metai iš metų besitęsiančius tikslus: numesti ar priaugti svorio, atsisakyti dažno užkandžiavimo, savaitgalinių kokteilių, rečiau užsakinėti maistą, tai buvo labai populiaru per pandemiją, daugiau gaminti namuose“, – pastebi portalo LRT.lt kalbintas Inovatyvios dietologijos centro gydytojas dietologas E. Grišinas.
Vis dėlto, kad ir kokie ryžtingi būna naujamečiai tikslai, kodėl po kelių savaičių neretai sugrįžtame ten pat, kur ir pradėjome? Pasak mediko, atsakymas paprastas – todėl, kad taip ir neatliekame pirmųjų žingsnių, kuriuos privalo žengti kiekvienas, norintis sėkmingai keliauti sveikesnės gyvensenos link.

Edvardas Grišinas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Gydytojas dietologas apžvelgia, kas labiausiai kliudo pasiekti išsikeltus tikslus ir pataria, ko imtis, kad 2024-ieji pagaliau iš tiesų taptų pokyčių metais.
Problema: mąstymas „bus lengva“
Sprendimas: kruopštus pasiruošimas ir realistiški tikslai
Gydytojo dietologo E. Grišino darbo patirtis rodo, kad tikslo keisti mitybą žmonės neretai imasi jam visai nepasiruošę ir neatlikę namų darbų. Maža to, galvodami, kad bus lengva. Kas čia gali būti sunkaus – užsisakiau mitybos planą, tai ir valgysiu, kas parašyta.
„Žmonės neretai sako: „Aš padarysiu.“ Deja, nusiteikimo nepakanka – reikia turėti aiškų planą, kaip sieksite tikslo. Pagalvokite, kiek dėmesio skirsite maistui, ar rasite laiko eiti į parduotuvę, gaminti, vakare grįžę iš darbo galvoti apie tai, ką valgysite kitą dieną.
Jei neturėsite vieno produkto, kuo jį galėsite pakeisti? Ką darys jūsų vaikai – ar gaminsite jiems atskirai, o gal paieškosite bendrų patiekalų idėjų? Jei metate svorį, kas už jus suskaičiuos, kiek baltymų, angliavandenių ir riebalų suvalgote? Kiekvienam rekomenduoju pirmiausia kritiškai įvertinti maisto pirkimo, ruošimo galimybes. To nepadarius, po kelių savaičių gresia fiasko“, – neabejoja E. Grišinas.

Avinžirnių salotos / Shutterstock nuotr.
Anot mediko, dar vienas tiesus kelias į nusivylimą – proceso pradžioje iškeliami per aukšti tikslai.
„Neretai nežinodami, kaip jausimės po savaitės, jau prognozuojame, ką su nauja mityba pasieksime po trijų mėnesių. Tai absurdiška. Jei norite numesti 20 kilogramų, pradėkite nuo pirmų 2–3 kg per mėnesį ir pažiūrėkite, ar tai iš viso realu.
Po mėnesio pasitikrinkite, kaip jaučiatės, ar nesutriko miegas ir kraujo rodikliai, ar nauji įpročiai duoda norimų rezultatų. Jei matote, kad nesijaučiate gerai arba jums per sunku laikytis sudaryto plano, pasiruoškite koreguoti tikslus ir modifikuoti planą“, – dėsto medikas.
Problema: instagramo dietų vaikymasis
Sprendimas: informacijos tikrinimas ir individualizavimas
Šiandien mitybos tema – ant bangos, pastebi E. Grišinas. Viena vertus, džiugu, kad žmonės domisi sveikatingumu, kita vertus, informacinis triukšmas neretą gali klaidinti ir tik atitolinti nuo tikslų.

Edvardas Grišinas / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Kaip ir finansų, taip ir mitybos specialistų šiandien galima rasti kone ant kiekvieno kampo. Išgyventa sėkmės istorija žmogui tarsi suteikia supergalių tapti viešuoju patarėju, o tada atsiranda naujų veidų, naujų teorijų ir strategijų, kaip pasiekti vienokį ar kitokį tikslą. Tai didžiausia blogybė, eiliniam žmogui sukelianti sąmyšį“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Gydytojas dietologas pasakoja visai neseniai su pacientu ginčijęsis, kugelis – sveika ar ne? „Kartais atrodo, kad sunku rasti racionalų apibrėžimą žodžiui „sveikumas“. Pavyzdžiui, pupelės dažną žmogų priverčia staiga bėgti į tualetą ir tikrai nėra siejamos su geromis emocijomis. Tačiau ilgainiui tai puikus ir sveikas baltymų šaltinis. Tad kuo tikėti?
Atsakymas paprastas – nėra vien juoda ir balta. Lygiai kaip ir tai, kas tiko vienam, nebūtinai tiks kitam. Pastebiu, kad neretai susitelkiame prie vienos sėkmės istorijos ar madų padiktuoto mitybos būdo ir bandome jį atkartoti, nors galbūt jis visai nedera su mūsų gyvenimo būdu“, – sako E. Grišinas.

Brokolių ir vištienos salotos / Shutterstock nuotr.
Medikas rekomenduoja neskubėti imantis veiksmų, susijusių su mitybos pokyčiais. Jei išbandote populiarius metodus: praktikuojate protarpinį badavimą, atsisakote angliavandenių ar mėsos, ir jie jums tinka – puiku. Jei nesijaučiate gerai, toliau ieškokite individualaus ir jums tinkamo sprendimo.
„Žinome, kad optimali mityba padeda atitolinti šiuo metu labai paplitusias lėtines ligas, taigi ir sumažina mirties riziką. Vis dėlto, labai svarbu ir tai, kad mityba džiugintų žmogų.
Kad atrastumėte, kas džiugina ir jums tinka, turite gerai save pažinti ir dar kartą įvertinti daugybę kriterijų: kokioje klimato zonoje gyvenate, kas skanu, o kas nepatinka, kokių produktų galite leisti sau įsigyti, kiek laiko skirti maistui gaminti. Visa tai įvertinus taps aiškiau, kas tinka konkrečiai jums. Mitybos įpročių individualizavimas – užtikrintas žingsnis pokyčių link“, – sako gydytojas dietologas.
Problema: greitų rezultatų troškimas
Sprendimas: lėtai, bet užtikrintai keliauti pagal 4 skrituliukų sąrašą
„Sveikatos parduotuvėje nenusipirksi – tą prieš imdamasis bet kokių veiksmų turėtų suprasti kiekvienas žmogus“, – kalba E. Grišinas. Anot gydytojo dietologo, žmonėms tai nepatinka, bet realybė tokia, kad greiti rezultatai ilgalaikių pokyčių neatneša. Priešingai – kuo lėčiau siekiama norimo rezultato, tuo ilgiau jis išlieka.

Edvardas Grišinas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Medikas ramina: sveikatingumas nėra raketų mokslas. Tiesa, norint suformuoti naujus mitybos įpročius, reikia nusiteikti, kad reikės laiko, turėti aiškų planą, ką ir kaip darysite. Gydytojas dietologas pataria susidaryti keturių skrituliukų sąrašą su šiais punktais: mityba, fizinis krūvis, psichoemocinė būklė, miegas.
„Prie kiekvieno iš punktų surašykite po 3 tikslus ateinančioms 3–4 savaitėms. Ką esu pasiryžęs padaryti, kad tapčiau sveikesnis? Pavyzdžiui, mažiau užkandžiauti, per dieną 30 minučių praleisti lauke, sumažinti streso lygį, pagerinti santykius su visuomene ir pačiu savimi.
Kartais nesusimąstome, kad tam tikros pasekmės kyla dėl mus supančios aplinkos. Pavyzdžiui, žmogus daug valgo, nes jį kas nors užknisa darbe. Nesikartosiu, kaip svarbu gerti vandenį, valgyti kuo daugiau daržovių, tai veikia, bet ne mažiau veiksminga prisikasti iki problemos ir suvokti, kodėl reikia imtis tam tikrų sprendimų. Tai supratę ir turėdami aiškų planą, galite pamažu judėti pirmyn“, – kalba E. Grišinas.
Problema: motyvacijos laukimas
Sprendimas: prisiimti atsakomybę už sveikatą
„Motyvacija – tarsi atpirkimo ožys tiems, kurie bėga nuo atsakomybės. Pasakysiu paprastai – kol žmogus pats nenorės imtis pokyčių, tol nieko ir nebus. Deja, dažnai žmogui turi ką nors skaudėti, kad imtųsi kokių nors veiksmų“, – sako gydytojas dietologas E. Grišinas.

Mankšta namuose / PExels nuotr.
Pasak jo, motyvacija savaime neateina, ją reikia ugdyti. Žinoma, įkvėpimo galima semtis iš knygų, aplinkos, tačiau galiausiai žmogus pats sau turi atsakyti į klausimą, kodėl ko nors siekia bei nepamiršti atsakomybių.
„Žmogus labai gerai prisimena, kad reikia valgyti 2–3 kartus per dieną, bet kai kalba pasisuka apie fizinį krūvį, žalingus įpročius, miego kokybę, atrodo, ištinka visuotinė amnezija. Pavalgyti – šventas reikalas, o pajudėti – nebūtinas. Raginu nepamiršti, kad organizmas iš mūsų reikalauja ne tik maisto, bet ir daugiau atsakomybių, kurios, deja, nuėjusios į antrą planą. Linkiu, kad šiemet jos imtų brautis į priekį.
Kiekvienas žmogus turi pats suvokti, kas yra jo lėkštėje. Vyrams smagu žinoti, kaip sutvarkyti čiaupą, tai faina, vyriška. O kas guli lėkštėje – ne jų daržas, nors sveikatą neabejotinai veikia. Todėl raginu nebijoti sužinoti naujų dalykų ir domėtis tuo, kas svarbu mūsų pačių savijautai“, – kalba gydytojas dietologas.
Problema: norėjimas visko arba nieko
Sprendimas: darbadieniais – funkcinis, savaitgaliais – malonumų maistas
E. Grišinas išskiria dar vieną blogybę sveikatingumo kelionėje – rezultato vertinimą vien svarstyklių rodmenimis ir mąstymą „viskas arba nieko“. Pasak gydytojo dietologo, siekiant išugdyti naujų mitybos įpročių, svarbu suprasti, kad nebūtina kasdien į darbą keliauti su maisto dėžute, kartais alternatyvų galima rasti ir valgykloje. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad ir vakaroti prie televizoriaus su nesveiku maistu pašonėje pernelyg dažnai nederėtų.

svarstyklės / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Jei kalbėsime apie ilgaamžiškumą ir sveikatą, tikrai viskas slypi ne vien svarstyklių skaičiuose. Vien tai, kad žmogus sumažino greitojo maisto vartojimą ir pradėjo dažniau gaminti namuose, jau yra laimėjimas. Turime suvokti, kad sveika mityba priklauso nuo sveiko požiūrio į maistą ir patį save.
Negalime visi būti bilais geitsais, superžmonėmis. Kartais turime sau leisti nueiti į šoną ir pasimėgauti paprastais hedonistiniais dalykais – juk malonumai ir buvo sukurti, kad apdovanotų geromis emocijomis.
Bėda ta, kad tais malonumais bandome kompensuoti blogas emocijas arba nesveiką maistą užsakinėjame vien todėl, kad tingime gaminti namuose. Supraskime: ne tokiomis aplinkybėmis turi būti valgomas toks maistas.
Jei darbo dienomis daugiau laiko skirsime funkciniam maistui, kuris padės palaikyti mūsų sveikatą ir darbingumą, o savaitgalius leisime su draugais ir mėgstamu maistu, bus išlaikytas balansas – vienas svarbiausių sveiko gyvenimo komponentų“, – reziumuoja gydytojas dietologas E. Grišinas.
Nu kaip sugebėti tiek prirašyti, ir apie nieką?