Jurbarkų darželyje-mokykloje vykdant projektą „Senolių vaikystės takais” vaikai supažindinami su senovės lietuvių darbais, papročiais, klausosi senelių pasakojimų, mokosi lietuvių liaudies žaidimų ir dainelių. Priešmokyklinės grupės „Vyturiukai” vaikai paruošė ir savo bičiuliams bei tėveliams parodė inscenizuotą pasakojimą apie lino darbus.
Lietuvių liaudies dainose dažniausiai minimi linai ir rugiai, nes be duonos ir be marškinių žmogus būti negali. Linai senovėje lietuvį rengė, bet ir labai daug dirbti prie jų reikėjo.
Apie lino kelią nuo sėklelės iki plonos drobelės Jurbarkų darželio-mokyklos „Vyturiukų” grupės vaikai pasakojo vaizdingai ir nenuobodžiai. Priešmokyklinukus lino keliu vedė auklėtoja Rasita Šimkienė, auklytė Ramutė Gedgaudienė, o pasaką „Kaip kurmis kelnytes įsitaisė” vaikams sekė ir kartu su jais žaidė pedagogė Nijolė Sokolova.
Taigi kurmis, kurį gražiai vaidino Edvinas Škudzinskas, išlindęs iš po žemių pamatė gražias kelnytes. „O, kad taip man tokias kelnytes – gražias ir su didelėm kišenėm”, – įsisvajojo jis. Svajonę kurmiui, kaip ir mums dažnai būna, padėjo įgyvendinti būrys bičiulių.
Sėjėjas – Laurynas Jonikas – pasėjo linų sėkleles, kurios vadinamos sėmenimis. Paskui kurmiui talkino pelytė – Viltė Petravičiūtė, varlytė – Gabija Eicheltaitė, kregždutė – Laura Pusvaškytė, peteliškė – Ugnė Krankauskaitė, voras – Gratas Boveinis, ežys – Nikas Durulis ir vėžys – Matas Šimkus.
Štai toks didžiulis talkininkų būrys, o dar ne visas. Visi „Vyturiukų” grupės vaikučiai, gražiais lietuviškais drabužėliais pasipuošę, sėjo, rovė, kūlė, klojo, mirkė, mynė, bruko, šukavo, verpė ir audė, drobeles saulėje balino, o dirbdami vis daineles dainavo, ratelius ėjo, nes taip ir senovės lietuviai darydavo. Dainelių ir žaidimų vaikučius išmokė ir jiems akordeonu pritarė Jurbarkų bendruomenės narys Vytautas Partikas.
Tiek daug darbelių reikėjo padirbti, kol pasiūdino kurmiui lino kelnytes su didelėm kišenėm, bet kai susitelkia maži ir dideli, darbai linksmai ir greitai einasi.
