Kodėl užsieniečiai Lietuvoje gali turėti dvigubą pilietybę, o lietuviams neleidžiama? (3)

Referendumas dėl dvigubos pilietybės nebūtinas, jei Lietuvos Respublikos Seimas ištaisys savo klaidas.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės beprasmis ir nereikalingas. Problemos esmė ne Konstitucijoje, o klaidoje, kurią yra padaręs LR Seimas. Ir šią klaidą, turėdamas noro, Seimas gali ir privalo ištaisyti be referendumo ir be pavojingų pataisų Konstitucijoje. Kilęs ažiotažas dėl beprasmio referendumo, tolimas nuo tikslo padėti mūsų tėvynainiams ir neprofesionalus, kaip pradedančio gydytojo noras galvos skausmą gydyti giljotinos ar kirvio pagalba.

Taigi, besirūpinantis išeiviais iš Lietuvos, Liberalų Sąjūdis siūlomame referendume teikia piliečių apsisprendimui tokį tekstą: „Pritariu, kad LR Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis – „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ – būtų pripažinta netekusia galios“.

Atkreipiu dėmesį, šioje formuluotėje nėra nei žodžio apie emigrantus, kaip ir apie tai, kas gi siūloma mainais. Išbraukus eilutę iš LR Konstitucijos, teks keisti su tuo susijusį Pilietybės įstatymą, tačiau su liaudimi jau niekas nebesitars nei dėl būdų, kaip tai bus daroma, nei dėl galimų pasekmių. Tai reiškia, kad mums siūloma „katė maiše“, o iš esmės siūlma likviduoti svarbų saugiklį, ginantį mūsų šalį nuo hibridinio karo.

Atkreipiu dėmesį į galiojančioje Konstitucijoje, esančią frazę: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“. Praktikoje, tai reiškia, kad jei įstatyme (priimtame LR Seime) numatyti dvigubos pilietybės (ar net daugiapilietybės) atvejai – tai neprieštarauja Konstitucijai. Be visa to, veikiančiame Pilietybės įstatyme yra įvardintos net 9 sąlygos, leidžiančios turėti dvi (ar kelias) pilietybes. (Pilietybės įstatymo 7 straipsnis).  Tai kas trukdo pridėti dar vieną sąlygą, liečiančią išeivius iš Lietuvos? Tuo labiau, kad ji ten dar visai neseniai buvo.

Taigi ponai, dar visai neseniai mes turėjome teisę į dvigubą pilietybę ir nepastebimai ją praradome dėka antiliberalaus ir diskriminuojančio apsisprendimo Seime . Pilietybės įstatyme, veikusiame iki 2011 metų (neprieštaravusiame Konstitucijai, kurią kyla noras pataisyti inicijuojamame referendume), buvo minima sąlyga (punktas), nurodantis, kad svetimos pilietybės priėmimas nėra pretekstas prarasti Lietuvos pilietybę: „lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu“. (Pilietybės įstatymo, galiojusio iki 2011-04-01, 18 straipsnis . Tai iš esmės leido lietuviams turėti ne tik dvigubą, bet ir daugiau pilietybių.

Tačiau naujoje Pilietybės įstatymo redakcijoje šio punkto nebeliko, o jo vietoje atsirado naujas: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: […] 9) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.“ (7 straipsnis. Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS. 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1196 – Pilnas tekstas straipsnio pabaigoje. )

Lietuvos Respublikos Seimo diskriminuojami lietuviai.

Kad suprastume šio pasikeitusio teksto antiliberalumo esmę, reikia prisiminti šioje srityje galiojančius tarptautinės teisės principus. Dar 1930 metais Hagos konvencija nustatė, kad „kiekviena valstybė, sutinkamai su savo įstatymais, nustato kas yra jos pilietis“ . Todėl pasaulyje nėra kokių nors vienodų taisyklių ar „mados“ visiems.

Daugumoje šalių, įstatymų leidėjai remiasi principu „pilietybė pagal kraują“ (ius sanguinis) – kai statuso nustatyme prioritetas teikiamas giminystės ryšiams, tautiškumui ir protėvių pilietybei. Tuo pat metu yra visa eilė šalių, kuriose galioja principas „pilietybė pagal gimimo teritoriją (vietą)“ (ius soli). Iškylantys prieštaravimai tarp šių principų skirtingose šalyse ypač kai jie suveikia automatiškai (ex lege),  ir gimdo tokias situacijas, kurios sąlygoja dvigubos pilietybės atsiradimą.

Pavyzdžiui, šalys norinčios patraukti kitų šalių piliečius, atvykstančius į jų šalį, vykdydamos natūralizacijos procesą, linkusios nepastebėti kitų turimų pilietybių (arba praplečia dvigubos pilietybės galimumą) ir automatiškai (ex lege) duoda „pilietybę pagal gimimo teritoriją“ visiems vaikams gimusiems jų teritorijoje (JAV). Tačiau šalys, siekiančios išlaikyti ryšius su savo gentainiais (tautiečiais), taip pat automatiškai (ex lege) suteikia šiems naujai gimusiems vaikams „pilietybę pagal kraują“ (ES šalyse).

Dvigubos pilietybės spąstai.

Būtina suprasti, kad daugelyje šalių egzistuoja draudimas atsisakyti nuo savo pilietybės, arba su tuo susijusios procedūros yra sudėtingos, sunkios ir brangiai kainuojančios. Pavyzdžiui, lietuvių piliečių vaikas, gimęs JAV ir įgijęs Lietuvos pilietybę („Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai“ – Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas).

Tačiau pagal naująjį Pilietybės įstatymą, sulaukus pilnametystės ir norint likti Lietuvos piliečiu, teks praeiti ne tik sunkią daugiapakopę atsisakymo nuo amerikietiškos pilietybės procedūrą, bet ir sumokėti nemenką sumą pinigų. 2014 metais JAV konsulinis mokestis už atsisakymą nuo JAV pilietybės buvo padidintas nuo 450 iki 2350 dolerių. CNN Money portalo ekspertų nuomone, tai kad JAV gauna mokesčius iš visų savo piliečių nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir kitos pilietybės turėjimo, pastaraisiais metais dėl sugriežtintos mokesčių politikos (FATCA) pastebimas (14 procentų augantis) atsisakymų nuo JAV pilietybės skaičiaus didėjimas: „Tarptautiniu mastu pasaulis dalinamas į dvi dalis – žmonės, kurie desperatiškai nori gauti JAV pilietybę, ir žmonės, desperatiškai pageidaujančius jos atsisakyti“, – pareiškė „Butler Snow“ (vienos iš garsiausių JAV ir pasaulyje juridines paslaugas teikiančios kompanijos) advokatas Krisas Maklemoras. „Vis daugiau žmonių pateikia atsisakymus. Jūs negalite atsisakyti JAV pilietybės, kol neturite kitos. Daugelis dar laukia eilėje…“, – teigia Vinčenso Viljamenas „Online Taxman“ kompanijos mokesčių ekspertas, aptarnaujantis amerikiečius gyvenančius užsienyje.

Ir šis uždavinys sunkus ne tik gyvenimą pradedančiam paaugliui, kuriam LR Seimas iškelia nelengvą uždavinį. Londono meras Borisas Džonsonas, gimęs Niujorke ir būdamas dvigubu piliečiu JAV ir Didžiosios Britanijos, „Sunday Times“ leidiniui pareiškė, kad ketina atsisakyti nuo JAV pilietybės, todėl kad „buvau ir esu atsidavęs Britanijai“ ir kartu pastebi: „bet, tai sunkus procesas“.

„The Independent“ primena, kad „ ypač sunku atsisakyti JAV pilietybės, kai kyla įtarimas, kad tai daroma dėl ekonominių priežasčių, siekiant sumažinti mokestinę naštą, kurią patiria JAV piliečiai nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.“ Komentatoriai pastebi, kad priežastis ne tik B. Džonsono patriotiškume. Šių metų sausio mėnesį Londono meras patyrė šoką, kai gavo JAV mokesčių administratorių reikalavimą sumokėti didelę sumą (apie 100 000 svarų sterlingų) už nuosavo namo pardavimą Anglijoje. Pagal Britanijos įstatymus (skirtingai nei JAV) mokestis nuo kapitalo prieaugio (mokestis nuo pelno) nuo parduoto nekilnojamo turto, jei tai nuolatinė gyvenamoji vieta, nemokamas. „Tai absoliučiai nesuprantama!“- pareiškė B. Džonsonas spaudai. – „Aš pavyzdingai moku mokesčius Britanijai. Kodėl turiu mokėti mokesčius JAV, jei ten negyvenu nuo tada, kai man sukako penkeri metai?“. Tačiau, kad nepatektų į kalėjimą, kertant Amerikos sienas, jam teko susimokėti. Ir labai tikėtina, kad būtent šis įvykis sąlygojo Londono mero norą atsisakyti „dvigubos pilietybės“ statuso.

CNN Money praneša, kad su šia problema pastaruoju metu susiduria ne tik „atsitiktinių amerikiečių“ įžymybės visame pasaulyje. 1969 metais JAV gimęs ir palikęs JAV, sukakus septyneriems metams,  Izraelio pilietis Eladas Šaharas (Elad Shahar), staiga netikėtai sužinojo, kad turi sumokėti 6000 dolerių į biudžetą šalies, kurioje ne tik, kad nėra dirbęs, nesimokė, bet ir nesilankė keletą dešimtmečių. Atsisakymo atveju Izraelio bankas pagrasino užblokuoti jo sąskaitą. Paradoksalu, bet norėdamas atsisakyti pilietybės jis turi sumokėti mokesčius, tačiau to negali padaryti nes niekada neturėjo JAV socialinio draudimo numerio. O kad gautų šį numerį jis turi pateikti duomenis apie išsilavinimą ir darbo stažą. „Tai absurdas“, – sako E. Šaharas. – „Kad atsisakyčiau JAV pilietybės, turiu įsipainioti į sistemą, reikalaujančią įrodyti, kad esu JAV pilietis.“

JAV nėra „dvigubos pilietybės“, tačiau asmuo gali turėti kelis pasus

 Jei kalbame apie galimas pataisas tokiame svarbiame dokumente, kaip Lietuvos Konstitucijoje, tai reikia bent šiek tiek išsiaiškinti kokia yra tarptautinė praktika ir patirtis šioje srityje. Kaip ne keista, veikęs iki 2011 metų Pilietybės įstatymas savo turiniu buvo gerokai artimesnis Amerikos ir kitų civilizuotų šalių teisės normoms, nei 2013 metais atnaujintas Pilietybės įstatymas.

 Pradžiai reiktų nepainioti dviejų skirtingų sąvokų „DVIGUBA PILIETYBĖ“ ir „piliečio turima antros, trečios ir t.t. šalies pilietybės“! Teisinės pasekmės – visiškai skirtingos.

„Dviguba pilietybė“ įmanoma, tik tada, kai tarp dviejų šalių pasirašoma sutartis, numatanti tokio piliečio apmokestinimą (išvengiant dvigubo apmokestinimo), priesaikos davimą, įgyjant postą valdžioje ir t.t. JAV piliečiams tai oficialiai uždrausta. Jie privalo mokėti mokesčius į šalies biudžetą nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos ar turint kartu ir kitos šalies pilietybę. Ir kaip teigia JAV valstybės departamentas, nesavanoriškas (prievartinis) pilietybės praradimas galimas šiais atvejais: jei asmuo išduoda JAV, jei prisiekia ištikimybę kitai valstybei, jei stoja į karo tarnybą šalies, kuri yra karo stovyje su JAV, arba jei pradeda dirbti valdžios poste (kuriame duodama priesaika kitai valstybei).

O štai „kitų pilietybių“ žmogus gali turėti, kad ir šimtą, ypač jei tų šalių įstatymai nereikalauja atsisakyti nuo kitų. Antrą pilietybę asmuo gali įgyti, žinant pirmos pilietybės valstybei, kaip ir jai nežinant. Ir pastarąjį atveją sukontroliuoti itin sudėtinga. Pagal neoficialius ekspertų duomenis Ukrainoje, kur dviguba pilietybė draudžiama, nuo 5 iki 10 procentų piliečių turi kaimyninių šalių (kaip iš rytų, taip ir iš vakarų pusės) pasus ir tai kelia grėsmę jos nacionaliniam saugumui, kenkia šalies gynybinei galiai – vengiantis šaukimo į karo tarnybą, jaunimas slepiasi Vengrijoje ir Rumunijoje, o rytuose ir Kryme dvigubos pilietybės turėtojai atvirai veikia prieš Ukrainos interesus.

Rusijoje dviguba pilietybė leidžiama (ir yra net pora sutarčių su kai kuriomis šalimis), tačiau Rusijos teritorijoje (kaip ir JAV, taip ir Lietuvoje ) jie laikomi tik savos šalies piliečiais. O nuo praeitų metų Rusijos piliečiai privalo deklaruoti savo turimus kitų šalių pasus. Rusijos Migracinės tarnybos vadovas informuoja, kad „apie turimus kitų šalių pasus, pagrinde JAV, Didžiosios Britanijos ir Izraelio, valdžiai pranešė 900 tūkstančiai Rusijos piliečių. Tuo pačiu 70 tūkst. žmonių gavo baudas už dvigubos pilietybės fakto nuslėpimą“.

Tarp kitko, 900 tūkstančių Rusijos piliečių turi pilietybę tų šalių, kurios, kai kuriems mūsų politikams, atrodo „saugios ir draugiškos“ ir kurioms dvigubą pilietybę reglamentuojančiuose įstatymuose jie siūlo padaryti išimtis – verta susimąstyti, ar gali tinkamai veikti „saugikliai“ globaliame pasaulyje.

Kaip ir buvęs Pilietybės įstatymas, draudęs dvigubą pilietybę, tačiau numatęs išimtis lietuviams („pagal kraujo principą“), taip ir JAV įstatymuose, neminint dvigubos pilietybės sąvokos, nereikalaujama, kad suinteresuotas asmuo apsispręstų tarp abiejų pilietybių. Esminis momentas yra ištikimybė priesaikai, kuri JAV įstatymų leidyboje yra užfiksuota JAV piliečio priesaikos tekste: „Dabar aš prisiekdamas (Tuo aš prisiekdamas) užtikrinu, kad aš absoliučiai ir pilnai atsisakau nuo ištikimybės ir atsidavimo bet kokiam užsienio monarchui, valdovui, valstybei ar suvereniai valdžiai, kurios buvau pavaldiniu ar piliečiu iki šios dienos; kad aš palaikysiu ir ginsiu JAV Konstituciją ir jos įstatymus nuo visų priešų, išorinių ir vidinių; kad savo tikėjimu ir tiesa tarnausiu Jungtinėms Valstijoms; kad aš paimsiu ginklą į rankas ir kovosiu Jungtinių Valstijų pusėje, kai privalėsiu tai padaryti pagal įstatymą; kad aš tarnausiu JAV ginkluotose pajėgose, kai privalėsiu tai daryti pagal įstatymą; kad aš vykdysiu piliečio pareigas, pagal įstatymus; ir kad duodu šia priesaiką atvirai, be paslėptų minčių ar ketinimų pasislėpti nuo jos įvykdymo. Tepadeda man Dievas“.

Kai matosi tekste – viskas paprasta, vienareikšmiška ir jokių užuominų apie dvigubą pilietybę. JAV yra imigrantų šalis, o pasų kontrolė gana brangus užsiėmimas, todėl įstatymų leidėjai pasirinko vienintelę teisingą taktiką – ignoravimą. JAV pilietis vertinamas tik kaip JAV pilietis, o visa kita nesvarbu tol, kol nepažeidžiama priesaika.

JAV imigracijos ir pilietybės įstatyme neapibrėžiama dvigubos pilietybės sąvoka ir nekalbama apie tai, leidžiama ji ar ne. Nežiūrint į tai, kad taip pat, kaip ir pagal lietuviškus įstatymus, „pagrindas prarasti amerikietišką pilietybę yra laisvanoriškas kitos šalies pilietybės priėmimas, sulaukus pilnametystės (Sec.349(a)(1)INA)“, šis punktas susaistytas su galingomis išimtimis. Tuo pat metu taikoma lanksti schema – tokiais atvejais atliekamas administracinis tyrimas, „panaudojant vieno standarto įrodymus, paremtus tikimybe, kad Amerikos piliečiai  vis tik yra linkę išsaugoti Jungtinių Valstijų pilietybę, net po natūralizacijos procesų užsienio valstybėje“ .

JAV Valstybės departamento paaiškinimas:  „Iš principo, pripažįstant dvigubos pilietybės egzistavimą ir leidžiant amerikiečiams turėti dvigubą pilietybę, JAV vyriausybė nenumato diegti dvigubos pilietybės įteisinimo, nes tai gali sukelti problemas tarptautiniame lygyje. Kitų šalių pretenzijos JAV dvigubiems piliečiams gali kirstis su JAV įstatymais, ir dviguba pilietybė gali riboti JAV vyriausybės galimybes, teikti pagalbą savo šalies piliečiams užsienyje. […] Asmenys turintys dvigubą pilietybę privalo saugoti ištikimybę (lojalumą), kaip ir Jungtinėms Valstijoms, taip ir antros pilietybės šaliai. Jie privalo paklusti abiejų šalių įstatymams. Abi šalys turi teisę reikalauti įstatymų vykdymo, ypač jei jas asmuo ruošiasi lankyti (jose būti). JAV piliečiai, tame tarpe ir turintys dvigubą pilietybę, privalo naudoti amerikietišką pasą išvykstant ir atvykstant į Jungtines Valstijas.“

Paprasčiau tariant, oficialiai JAV dviguba pilietybė nepripažįstama, tačiau ir nedraudžiama. Ir jei turite dvigubą pilietybę, tai Jūsų problema. Panaši lanksti juridinė schema egzistuoja ir Lietuvos Konstitucijoje, kur kalbama „apie dvigubos pilietybės draudimą“ ir „apie išimtis“. Buvo ji ir buvusiame Pilietybės įstatyme – kur tarp išimčių figūravo lietuviai.

Pabėgėliams dviguba pilietybė Lietuvos Konstitucijoje netrukdo?

Suteikdamas Lietuvos pilietybę pabėgėliams, Lietuvos Seimas pripažino jiems teisę į dvigubą pilietybę pagal „kraujo teisės“ principą (išsaugoma buvusi pilietybė) ir pagal „žemės teisės“ principą (dabar jie gyvena mūsų teritorijoje). Nesvarbu nei jų tėvai, nei tėvynė – LR Seimas suteikė jiems teisę išsaugoti buvusią pilietybę, ryšį su buvusia valstybe ir net galimybę šiam dvigubam piliečiui parodyti lojalumą – t. y. kovoti tos šalies iš kurios atvyko pusėje. Tačiau, savo tėvynainiams – lietuviams – Seimas tokios teisės nei pagal „kraujo teisę“ (ius sanguinis), nei pagal „žemės teisę“ (ius soli) nesuteikia.

Klausimas LR Seimo nariams: „Kodėl pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą ir Konstituciją pabėgėliams iš kitų šalių dviguba pilietybė kartu su lietuviška galima, o lietuviams ne? Kuo lietuviai blogesni?“

Ir dar prieš pradedant kam nors aiškinti, kad „savais lietuviais iš „rytų“ mes nepasitikime ir tai išmintingas LR Seimas padarė todėl, kad lietuviai iš Rusijos netaptų Putino „žaliais žmogeliukais“ mūsų teritorijoje, užduosiu klausimą: o kas trukdo „žaliems žmogeliukams“ tapus pabėgėliu, gyventi mūsų šalyje? Tai gerokai paprasčiau.

Pavyzdžiui, pabandyk Ukrainoje išsiaiškinti kur koks pabėgėlis? Kaip informuoja Jungtinių tautų organizacija (JTO ) šią šalį, kaip pabėgėliai, jau paliko 777 tūkstančiai žmonių. Ir kaip, pagal kokius kriterijus, atskirti, kas iš jų pro-putiniškas agentas „žalias žmogeliukas“, o kuris ukrainietiškas patriotas? Pagal akių spalvą?

Jei galiojančiame Pilietybės įstatyme, numatytos išimtys pabėgėliams, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai (LR Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis), kai dviguba pilietybė suteikiama kaip išimtis – tai niekas netrukdo šios išimties taikymo išeiviams iš Lietuvos, gyvenantiems ES šalyse ir JAV. Ir jei jau taip norisi kontroliuoti tokias išimtis, tai verta pasinaudoti Airijos patirtimi, kurios teisės aktuose nuo 1986 metų numatyta teisė sprendimus dėl išimčių taikymo priimti Teisingumo ministrui.  Tarp kitko toje pačioje Airijoje numatoma galimybė „paveldėti“ pilietybę, net jei tėvai jos neturėjo, tačiau seneliai buvo šios šalies piliečiai („the grandparent rule“).

Panašių variantų stiprinančių „kraujo teises“ mūsų Pilietybės įstatymui galima prigalvoti daug. Paprasčiau tariant, kol mūsų Konstitucijoje egzistuoja išimtys, draudžiant dvigubą pilietybę, vietoje Konstitucijos keitimo LR Seimas, nuoširdžiai norėdamas iš tiesų padėti mūsų tėvynainiams išvykusiems į užsienį, turi visas galimybes sukurti dar geresnes tokių „išimčių“ formuluotes arba paprasčiausiai sugražinti prieš tai buvusią formuluotę.

Bet jei iš Lietuvos Konstitucijos bus išbraukta eilutė apie dvigubos pilietybės uždraudimą, tai jokių išimčių nebegalės būti.

Suprantama, teoriškai įmanoma, kad koks nors prezidentas pridėjęs prie savo pavardės raidelę „s“, bandys įrodyti savo giminystę su lietuviškais protėviais (pvz. Putinas) ir pretenduos į lietuvišką pilietybę, tačiau čia suveikia kitas mechanizmas – įstatymo straipsnis, panaikinantis pilietybę dėl veikimo prieš Lietuvą. Galų gale, tam ir egzistuoja šalies specialiosios tarnybos. Bet kas visiškai nepriimtina, tai visus lietuvius palikti be nekaltumo prezumpcijos ir iš anksto įtarinėti juos antivalstybine veikla. It tuo labiau, kai tokia išimtis įstatyme numatyta užsieniečiams.

Lietuva lietuviams yra „motiniška valstybė“ ir diasporų atstovai – etninės kilmės asmenys gali ir privalo gauti išskirtinę teisę išsaugoti savo pilietybę.

Tokiu būdu

Lietuviams dvigubą pilietybę riboja ne Konstitucija, o akivaizdi diskriminacija dėl „pilietybės pagal kraują“ (ius sanguinis) principo, kuri atsirado po to, kai LR Seimas pritarė pataisoms Pilietybės įstatyme. Nebūtini jokie Konstitucijos keitimai – užtenka sugrąžinti į Pilietybės įstatymą buvusį tekstą, kuriame nurodoma, kad svetimos pilietybės įgijimas kitose šalyse, nėra pretekstas netekti Lietuvos pilietybės: „lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu“..

 Bet jei ši formuluotė įstatyme kam nors nepriimtina, ar labai norisi surengti mūsų Konstitucijos keitimo referendumą, tai kur kas paprasčiau mūsų tėvynainius palaikyti pagal estų schemą, kur yra draudžiama dviguba pilietybė. Tačiau Estijos Konstitucijos 8 straipsnis skelbia: „Niekam negali būti atimta Estijos pilietybė, įgyta gimus.“ Tokiu būdu, estai išlaiko realų ryšį tarp tėvynainių užsienyje.

 Tai jei jau ir siūlyti Konstitucijos pataisą, tai nieko neišbraukiant, reikėtų 12 straipsnyje įdėti analogišką sakinį: „Niekam negali būti atimta Lietuvos pilietybė, įgyta gimus.“ Manau, kad būtent už tokią konkrečią pataisą verta balsuoti.

Mums tereikia apsispręsti ko iš tiesų norime – padėti savo tėvynainiams, išeiviams iš Lietuvos ar paeksperimentuoti, panaikinus labai svarbų mūsų Konstitucijos punktą.