Vinco Grybo memorialiniame muziejuje pristatytas komiksas „Grybo auksas“ – tarsi skulptoriaus atminimo metų tąsa. Tokie metai Jurbarko r. savivaldybėje buvo praėjusieji, minint 130-ąsias V. Grybo gimimo metines, o knyga – sudėtinė tų metų programos dalis. Knygos leidyba vėlavo dėl karantino, o pristatymas sulaukė didelio skulptoriaus ir knygų gerbėjų dėmesio.
Užaugino avantiūrą
Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „Artseria“ išleistas istorinis komiksas „Grybo auksas“ – naujiena knygų leidyboje: tai pirmasis komiksas apie meno kūrėją, o ir apskritai lietuviškas komiksas – nedažnas žanras.
Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja dailininkė Rasa Grybaitė, skulptoriaus atminimo metų programos rengėja, sumanymą kurti komiksą pavadino rizikingu.
R. Grybaitė – viena komikso autorių, kita – dailininkė Lina Itagaki bei menotyrininkė Saulė Mažeikaitė-Teiberė, taip pat dalyvavusi šioje avantiūroje, pristatė jurbarkiečiams jos rezultatą – knygą „Grybo auksas“.
Komikso apie Vincą Grybą idėja priklauso menotyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei.
Prieš porą metų, muziejuje praleidus kelias valandas, jai kilo mintis, kad šalia 2004 m. išleistos monografijos apie Vincą Grybą turėtų būtų ir kitokio pobūdžio knyga apie iškiliausią XX a. pirmosios pusės skulptorių, istorinių monumentų kūrėją.
Nijolės Tumėnienės monografija, pasak R. Grybaitės, buvo pirmoji rimto pobūdžio knyga, paremta tikrais faktais, be jokių spekuliacijų, jokio ideologinio pritraukinėjimo, kaip anksčiau rašytose knygose apie V. Grybą.
R. Rachlevičiūtės vizija buvo tokia: jei šalia tos rimtosios būtų ir jaunajai auditorijai skirta knyga, Vinco Grybo muziejus taptų panašus į pasaulio muziejus, kuriuose galima nusipirkti apie, tarkim, Leonardą da Vinči keliolika skirtingų – nuo rimtų monografijų iki piešinėliais menininką pristatančių – knygų.
