Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Tai astronominio pavasario pradžia, nes nuo šio meto dienos trukmė tampa ilgesnė už nakties trukmę ir vis ilgėja iki Joninių (trumpiausios nakties).
Pavasario lygiadienio šventė yra viena seniausių ir ryškiausių švenčių pasaulyje, iki šiol švenčiama daugelyje Vidurinės Azijos ir Kaukazo šalių. Ten ji vadinama Novrūzu.
Kažkada lietuviai naujuosius metus taip pat skaičiuodavo būtent nuo pavasario lygiadienio pradžios. Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. prieš Kr. Į Lietuvą paprotys švęsti naujuosius sausio 1-ąją atėjo tik XIX a. viduryje.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl gali būti, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį.
Dabar lygiadienis švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su Tarptautine Žemės diena, kurią minėtina diena 1971 m. paskelbė Jungtinės Tautos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Žemės dieną Lietuvoje įteisino 1992 m. Šią dieną Lietuvos Aplinkos ministerija organizuoja šventinius reginius, kūrybines akcijas, išvykas į parkus, miškų tvarkymą, inkilų kėlimo akcijas ir kt.
2012 m. jubiliejiniame 100-ajame Pasaulio odontologų federacijos (FDI) kongrese kovo 20-oji buvo ąją paskelbta Pasauline burnos sveikatos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į burnos sveikatos problemas ir priminti, kaip svarbu rūpintis dantimis. Žmonėms dažniausiai netrūksta žinių apie dantų priežiūrą, tačiau dažnai stinga noro ir laiko jais rūpintis.
Dviejų labiausiai pasaulyje paplitusių burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito – atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t.y., burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir t.t.
Net 90 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo burnos ligų, ypač nuo dantų ėduonies ir periodonto patologijos. Skaudu, kai mažamečiams vaikams tenka protezuoti dantis, bet baisiausia diagnozė – burnos vėžys. Tad minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną Lietuvos Respublikos odontologų rūmai kviečia atkreipti dėmesį į burnos sveikatos gerinimą.
Pasaulinės burnos sveikatos dienos tikslas – supažindinti visuomenę su burnos sveikatos reikšme bendrai sveikatai. Burnos sveikata labai svarbi ir žmogaus gerovei, nes negydytos ligos, dantų netekimas sukelia ne tik funkcinius, bet ir socialinio prisitaikymo sunkumus. Dėl pablogėjusios estetinės išvaizdos žmogus neretai save izoliuoja nuo visuomenės, praranda psichologinį komfortą, dėl to mažėja ir jo darbingumas. Laiku nesiimant profilaktinių priemonių vėliau labai išauga komplikacijų gydymo ir funkcijos atstatymo kaina. Svarbu suprasti, kad burnos ir viso organizmo sveikata pirmiausia priklauso nuo pačių pacientų požiūrio bei pastangų.
Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė kovo 20-ąją Tarptautine prancūzų kalbos (frankofonijos) diena. Prancūzų kalba – viena iš šešių JTO oficialių kalbų.
Kiekvienai iš šių kalbų skirta minėtina diena: prancūzų (kovo 20 d.), kinų (balandžio 20 d. ), anglų (balandžio 23 d. – V.Šekspyro gimtadienis), rusų (birželio 6 d.), ispanų (spalio 12 d.), arabų (gruodžio 18 d.). Šios dienos skirtos kiekvienos iš kalbų istorijai ir kultūrai. Šiomis dienomis organizuojami kalbų kursai, vyksta įvairiausi kultūriniai, muzikiniai, pramoginiai renginiai.
Šią dieną minėtina paskelbė Jungtinės Tautos 2012 m., tačiau šventės iniciatorė ‒ pietų Azijos valstybė Butanas, laikoma viena laimingiausių šalių pasaulyje.
Tarptautinės laimės dienos tikslas – raginti visas pasaulio valstybes aktyviai siekti, kad būtų gerinama žmonių psichologinė, fizinė ir socialinė savijauta. Šią dieną organizuojamos iniciatyvos, skatinančios žmonių emocinės sveikatos stiprinimą, sąmoningumo ir dėmesingumo ugdymą.
Laimės sąvoką nuo seno tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos ir teologijos mokslai. Psichologai ir neuromokslininkai teigia, kad laimei turi įtakos tinkamų laimės įpročių puoselėjimas, žmogaus mokymasis mylėti save ir kitus, gebėjimas įsisąmoninti savo reakcijas (mintis, emocijas, kūno pojūčius). Laimė priklauso nuo žmogaus gebėjimo valdyti savo lūkesčius ir matyti šviesiąją gyvenimo pusę. Džiaugsmo jausmą patiriame tuomet, kai realybė viršija mūsų lūkesčius.
Laimė yra tortas, kas gi daugiau (A. Lindgren personažas Karlsonas).
Laimę gali surasti net ir tamsiausiu metu, jei tik nepamirši įjungti šviesos. (Albas Dumbldoras iš „Haris Poteris“).
Laimė – tai ne pergalė, tai – šviesos spindulys tamsiame miške (Ketnė Everdin iš „Bado žaidynės“).
Laimė – tai ne kažką turėti, bet nenorėti turėti (Dalai Lama).
Laimė – labiausiai nežinomas ir brangiausias dalykas pasaulyje (Erichas Maria Remarkas).
