Prieš porą savaičių „Panteros“ sporto klubas sulaukė svečio – aplankyti trenerio Mindaugo Smirnovo ir vesti treniruotę sportininkams užsuko buvęs šio klubo auklėtinis, jau trejus metus Vokietijoje gyvenantis ir sportuojantis Andrius Liudvinavičius.
„Kai atėjo į klubą Andriui buvo apie 15 metų. Buvo išdykęs vaikis. „Panteroje“ treniravosi 4 metus ir daug pasiekė“, – buvusį auklėtinį giria M. Smirnovas.
Andrius šypsosi: „Buvau peštukas. Draugas nuėjo į treniruotes ir pradėjo girtis, kad tuoj bus stipresnis už mane. Negalėjau leisti, kad jis būtų kietesnis!“
Tada į „Panterą“ atėjo keli draugai ir visus užkabino sportas. Andrius nepraleido nė vienos treniruotės, o jau po kelių mėnesių dalyvavo varžybose. „Pirmas varžybas pralaimėjau, o po to laimėjau iš eilės septynias kovas.“ Iki tol išbandęs kitas sporto šakas vaikinas suprato, kad kovos menai jam tinka labiausiai. „Pajutau, kad galiu čia save realizuoti, gerai leisti laiką, atiduoti energiją. Norėjau būti geresnis, tvirtesnis ir to galėjau pasiekti klube“, – sako Andrius, kovos pagrindų išmokęs Jurbarke.
Pasak trenerio M. Smirnovo, Andrius buvo stiprus imtynininkas, todėl dabar internete stebėdamas jaunojo sportininko kovas mato, kad jis labai patobulėjo smūgiuodamas ir jam puikiai sekasi profesionaliame sporte. „Dabar bendraujame kaip lygus su lygiu, galime patarti vienas kitam“, – surimtėjusiu ir atradusiu save sportininku džiaugiasi M. Smirnovas.
Baigęs gimnaziją Andrius nežinojo, ko norėtų mokytis, todėl nusprendė dirbti. Pirmiausia išvyko į Angliją, vėliau su tėvais išvažiavo į Vokietiją, nedidelį Varendorfo miestelį. Kaip ir visi nemokantys kalbos emigrantai, pradėjo dirbti fabrike. Pradžia buvo sunki, todėl mintys sukosi apie grįžimą namo. Tačiau atkaklus vaikinas norėjo ko nors pasiekti, todėl per 3-4 mėnesius išmoko kalbos, susirado draugų. „Nebijojau klausti, viskuo domėtis“, – sako jis.
Netrukus A. Liudvinavičius pradėjo mokytis vidaus apdailos ir tinkavimo darbų profesijos. Vokietijoje profesinis mokymas skiriasi nuo lietuviško – ten 90 proc. mokslų sudaro praktika, todėl mokykloje vaikinas praleidžia nedaug laiko, kita dienos dalis skirta darbui. Septintą ryto pradėjęs savo dieną, darbus baigia tik vakare. Savaitgaliais Andrius dar dirba barmenu, o prieš 1,5 metų vėl atsiradus sportui laiko nebelieka net normaliam miegui.
Kai draugas pasiūlė lankyti sporto klubą už 40 km nuo namų esančiame Osnabriuke, Andrius buvo labai pasiilgęs sporto. Klubui vadovaujantis pusiau brazilas, pusiau olandas – pats buvęs kovotojas, netruko pastebėti, kad vaikinas šį tą sugeba, ir pasiūlė treniruotis rimtai ir ruoštis kovoms. „Tik po poros dienų pastebėjau, kad tas klubas taip pat vadinasi „Pantera“, – juokiasi dabar į kovas įsitraukęs Andrius.
Pusė metų truko, kol pavyko atgauti sportinę formą, o po to savo vertę teko įrodyti ringe. „Lietuvoje buvau nerūpestingas vaikis, o Vokietijoje yra geresnės sąlygos sportui, aukštesnis lygis. Ir mano požiūris – rimtesnis. Net esant prasčiausioms sąlygoms visko galima pasiekti, jei nori“, – mano kovotojas, per metus turėjęs 7 profesionalias kovas. Sportininkas jaučia, kad tobulėja, mokosi iš savo klaidų ir džiaugiasi pasiekimais: „Kovoju su sportininkais, kurių darbas – sportas. O aš į sporto salę einu po darbo. Todėl man tikrai neblogai sekasi. Netrukus baigsiu mokslus, atsiras daugiau laiko, galėsiu daugiau dėmesio skirti sportui.“
Daugiau dėmesio prireiks ne tik sportui. Andrius į Lietuvą grįžo turėdamas svarbų tikslą – į Vokietiją išsivežti draugę, kuri baigė mokslus universitete. Jaunuoliai pažįstami labai seniai, o stipresnis jausmas atsirado prieš keletą metų. Daugiau kaip dvejus metus – tiek Andrius nebuvo Lietuvoje – draugystė tęsėsi telefonu ir internetu. Išbandytų atstumo santykių laukia naujas išbandymas – sportu.
Vokietijoje Andrių jau pastebėjo, atsirado rėmėjų. Kovotojas pradėjo dirbti treneriu sporto klube. Grupę suaugusiųjų jis moko įvairių kovos menų. Kad A. Liudvinavičius turi trenerio gyslelę, buvo aišku seniai. Dar Jurbarke jis puikiai pavaduodavo M. Smirnovą, o treniruotė, kurią surengė atvykęs aplankyti klubo, jos dalyviams įsimins ilgam. „Labai sunku, bet labai įdomu“, – paskutinius prakaito lašus braukė vos kojas pavilkdami „Panteros“ sportininkai.
Andrius Lietuvoje viešėjo vos keletą dienų, o jau spalio pradžioje jo laukia kova su rimtu priešininku, kuriam prieš tai pralaimėjo. „Sieksiu titulo, bandysiu išvengti traumų, ką iki šiol pavyko padaryti, ir rūpinsiuosi asmeniniu gyvenimu“, – Andriaus planai paprasti.
„Andrius dar daug gali siekti. Dar tik pradžia jo karjeros, ir linkiu jam puikios ateities. O mes jį kviesim į kovas Lietuvoje“, – pasižadėjo treneris M. Smirnovas.
Jūratė Stanaitienė
