Birželį aukštumas pasiekusios degalų kainos Lietuvoje šiuo metu yra smarkiai nukritusios – litro benzino kaina šiuo metu siekia 1,4–1,5 euro. Tiesa, dyzelinas dabar yra brangesnis už benziną – ekspertai ir rinkos dalyviai svarsto, kad tokią tendenciją lėmė didelė jo paklausa ir nepakankami dyzelino gamybos pajėgumai Europos Sąjungoje (ES).
Degalinių švieslentėse matomos kainos šiomis dienomis nebeturėtų gąsdinti – litras populiariausio 95 rūšies benzino „Circle K“ kainuoja 1,539 euro, „Neste“ – 1,579 euro, o „Viadoje“ – 1,599 euro.
Pigiausių degalinių tinkluose benzino kaina dar mažesnė. Remiantis puslapio degalukainos.lt duomenimis, „Jozitoje“ už litrą 95 rūšies benzino trečiadienį tektų mokėti 1,4 euro.
O dyzelino kainos – kiek aukštesnės. Litras jo „Circle K“ atsieitų 1,689 euro, „Neste“ – 1,699 euro. „Viadoje“ tektų mokėti 1,729 euro, „Jozitoje“ – 1,5–1,56 euro.
Šias tendencijas lemia gerokai kritusi naftos kaina. Praėjusį ketvirtadienį barelis „Brent“ rūšies naftos kainavo 77,17 dolerio (72,46 euro) – ši kaina buvo žemiausia nuo šių metų sausio pradžios.
Tiesa, remiantis „Bloomberg“, šiuo metu nafta kainuoja jau kiek daugiau, tačiau vis tiek išlieka gana pigi – trečiadienį šios rūšies barelio naftos kaina siekė 80,57 dolerio (75,58 euro).
„Rinkos yra labai įsitempusios. Panika kyla dėl galimos recesijos, griežtų COVID-19 apribojimų Kinijoje ir didėjančių palūkanų normų.
Rinkos mano, kad šie veiksniai gali prisidėti prie pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo“, – praėjusį penktadienį Kanados „CTV News Toronto“ sakė ekspertas Danas McTeague.
Birželio pradžioje, kai Lietuvoje litro benzino kaina pasiekė 2 eurus, barelis „Brent“ rūšies naftos kainavo 123 dolerius. Taigi, nafta, palyginti birželį su gruodžio mėnesiu, atpigo 34 proc.
Remiantis naujausia Lietuvos energetikos agentūros apžvalga, lapkričio 28–gruodžio 5 dienomis litras benzino Lietuvoje kainavo 1,59 euro. Palyginti su birželio mėnesiu, kai benzino kaina šalyje iškopė į aukštumas, dabar jis yra atpigęs 25 proc.
„Reikia laiko, kad degalų kaina nukristų tiek, kiek žaliavinės naftos. Nėra taip, kad šiandien nafta atpigo tiek ir degalų kainos iškart krenta tiek pat. Turi praeiti tam tikras laikas“, – sakė pigių degalinių tinklo „Alauša“ vadovas Algimantas Čaplinskas.
Dyzelino kaina, remiantis apžvalga, birželio pradžioje siekė apie 1,776 euro už litrą, o gruodžio pradžioje buvo beveik tokia pati – 1,75 euro.
Tad kodėl dyzelinas brangesnis už benziną ir kokių kainų tendencijų galime tikėtis ateityje? Dyzelino paklausa – išaugusi Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas 15min sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl dyzelino kainos pralenkė benzino, yra išaugusi dyzelino paklausa.
Pasak jo, dyzelinas vis dar naudojamas šildymo poreikiams, generatoriams ir panašiai.
Antra – šiuo metu smarkiai apribota rusiškos naftos pasiūla. Primename, kad praėjusį pirmadienį, gruodžio 5 dieną, įsigaliojo europinės sankcijos jūra gabenamai rusiškai žaliavinei naftai.
„Perdirbant „Brent“ tipo rūšies naftą vietoje rusiškos „Urals“ yra ir technologinių niuansų. Iš „Brent“ rūšies naftos gali pasigaminti mažesnį kiekį dyzelino nei naudojant rusišką naftą, kuri yra labiau palanki dyzelino gamybai. Tiesiog išeiga yra mažesnė“, – 15min sakė E.Cicėnas.
Su tuo sutiko ir A.Čaplinskas. Jo teigimu, šiuo metu Europa patiria didelį dyzelino trūkumą.
„Anksčiau Europa iš Rusijos importuodavo apie 20 proc. dyzelino. Šiuo metu dyzeliną Europa perka iš Arabų šalių, tad kainos yra aukštesnės. Europa neturi tokių dyzelino gamybos pajėgumų“, – kalbėjo A.Čaplinskas.
Vasarį įsigalios rusiško dyzelino embargas Apie tai anksčiau kalbėjo ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Čia reikia „padėkoti“ vokiečiams ir ES biurokratams, kurie prigamino dyzelinių automobilių teigdami, kad jie yra ekologiškesni nei benzininiai, bet „pamiršo“ investuoti į dyzelino gamybą, teigdami, kad tai nėra ekologiška.
Tad atsirado paklausos ir pasiūlos disbalansas, kuris buvo mažinamas didinant dyzelino importą iš Rusijos. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą dyzelino importo iš Rusijos perspektyvos pakibo ant plauko, o tai pakėlė dyzelino kainą“, – spalio pabaigoje rašė Ž.Mauricas.
Svarbu ir tai, kad dyzelino akcizas Lietuvoje yra mažesnis nei taikomas benzinui – dyzelino akzicas siekia 37,2 ct/l, o benzino 46,6 ct/l.
Be to, 2023 m. vasarį Europos Sąjungoje įsigalios naftos produktų iš Rusijos embargas. Nors Lietuvoje veikianti naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ dar pavasarį skelbė nei rusiškos naftos, nei jos produktų nenaudojanti, kalbinti ekspertai svarstė, kad bet kokie apribojimai sukuria prielaidas kainų kilimui.
„Dirbtiniai ribojimai apriboja pasiūlą, tad paklausių produktų kainos natūraliai kyla. Dyzelinas taip pat paklausus, tad natūralu, kad yra prielaidų kainoms kilti.
Bet apskritai, didieji importuotojai arba prekybininkai, bent jau mūsų rinkoje, yra seniai atsisakę rusiškų produktų ir juos importuoja epizodiškai arba perpardavimo tikslais.
Mūsų asociacijos nariai, kurie parduoda degalus vartotojui, jau seniai neturi rusiškos naftos“, – kalbėjo E.Cicėnas.
A.Čaplinskas sutiko, kad dyzelino kainos ir toliau gali nekristi. „Dyzelino trūksta, o rinka reguliuoja kainą. Mano manymu, jos neturėtų per daug kristi“, – nurodė „Alauša“ vadovas.
A.Izgorodinas: yra prielaidų, kurios gali lemti naftos kainos kritimą Kokių naftos kainų artimiausiu metu galime tikėtis?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas svarstė, kad nors šiuo metu rinkose jaučiamas nerimas dėl dyzelino pasiūlos, yra daugiau prielaidų, kad naftos kaina iki pavasario nekils.
„Kinija antradienį paskelbė, kad atšaukia labai svarbų pasitarimą dėl koronaviruso, nes yra fiksuojamas didelis atvejų šuolis.
Tai reiškia, kad Kinija lėtins savo išėjimą iš karantino ir galbūt netgi juos griežtins. Tai yra vienareikšmiškas spaudimas naftos kainai kristi žemyn.
Kitas aspektas – centriniai bankai tiek JAV, tiek Europoje tikriausiai šią savaitę skelbs apie bazinių palūkanų normų didinimą.
Tai taip pat yra spaudimas naftos kainai kristi. Kitas dalykas – rinkose kyla vis daugiau nerimo dėl recesijos.
Šiuo metu absoliučiai visos priežastys rodo, kad naftos kaina tikriausiai mažės“, – nurodė A.Izgorodinas.
Visgi kitų metų pavasarį, jo teigimu, Kinija turėtų visiškai panaikinti karantino reikalavimus, o centriniai bankai nustos kelti palūkanų normas.
„Labai tikėtina, kad pasaulio ekonomika kitų metų vasarą pademonstruos pirmuosius stabilizavimosi požymius“, – kalbėjo ekonomistas.
E.Cicėnas sutiko, kad šiuo metu Kinijos faktorius darys didžiausią įtaką tam, kas vyks su žaliavinės naftos kainomis.
„Jei bus iki galo atlaisvinti koronaviruso ribojimai, pilnu tempu įsijungs gamyklos, gali būti, kad naftos paklausa bus didelė. Jei Azijoje smarkiai padidės naftos poreikis, į tai reaguos visi regionai.
Nafta jiems pradės kainuoti brangiau, nes tai yra susisiekiantys indai“, – sakė E.Cicėnas.
I.Genytė-Pikčienė: visos prognozės apie naftos rinką yra labai naivios
Tuo metu „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad naftos rinka yra labai neefektyvi, tad prognozuoti, kur link toliau kryps jos kainos, yra sudėtinga.
„Naftos rinka yra labai neefektyvi ir visos prognozės, susijusios su šia rinka, yra labai naivios. Tai oligopolitizuota, smarkiai nuo politikos ir geopolitikos priklausoma rinka. Šiuo atveju matome, kad daugiau įtakos čia turi politiniai sprendimai ir tam tikrų valstybių elgsena nei ekonominė logika“, – nurodė ekonomistė.
Visgi, jos teigimu, natūralu, kad naftos kainos krenta stebint vangesnes ekonomikos perspektyvos, krentančius lūkesčius ir mažėjantį apetitą naftai.
„Kainos krinta, nepaisant to, kad OPEC kartelis nėra linkęs didinti gavybos apimčių, Rusijos nafta yra ignoruojama ir apstatoma sankcijomis. Bet pasiūlos pertekliaus tikrai nėra. Ateitis parodys, kaip kainos vystysis toliau“, – sakė ekonomistė.
