1823 m. Vilniuje Rusijos caro daliniai pradėjo nelegalios filomatų draugijos, siekusios atkurti Lenkijos-Lietuvos valstybę, narių suėmimus.
1917 m. Petrograde įkurtas Rusijos bolševikų partijos lietuvių sekcijos Centro biuras, kuriame dirbo Vincas Kapsukas, Zigmas Angarietis ir Juozas Dumša.
1925 m. iš Maskvos į Kauną pargabenti 126 iš Lietuvos išvežti bažnyčių varpai. Vien iš Žemaičių vyskupijos į Rusiją jų buvo išgabenta apie 800.
1969 m. įkurtas Kauno valstybinis choras.
1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimas.
1995 m. prezidento Algirdo Brazausko vadovaujama delegacija dalyvavo Jungtinių Tautų 50-mečio minėjime Niujorke.
1999 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamas Vilniaus festivalis priimtas į Europos festivalių asociacijos (EFA) tikruosius narius.
2001 m. Lietuva ir JAV pasirašė ekstradicijos sutartį, kuri įpareigojo vienai iš susitariančių šalių pateikus prašymą išduoti kitai nusikaltusius asmenis, esančius jos teritorijoje, kad nusikaltėliams būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė arba įvykdytas nuosprendis.
2007 m. Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, atidengta memorialinė lenta kino režisieriui Raimondui Vabalui, minint 70-ąsias garsaus kino menininko gimimo metines.
2009 m. eidama 99-uosius metus mirė viena žymiausių liaudies tapytojų Monika Bičiūnienė.
2017 m. Turku mieste atidarytas trečiasis Lietuvos garbės konsulatas Suomijoje.
2019 m. prezidentui Gitanui Nausėdai suteiktas Japonijos Gifu universiteto garbės daktaro laipsnis.
2019 m. Vilniuje, Teatro g. 11, atidengta atminimo lenta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjui, Nepriklausomybės Akto signatarui, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojui, ilgamečiam Seimo nariui, publicistui, filosofui, kultūrologui Romualdui Ozolui.