Skirsnemunėje su šeima įsikūrusios Linos Bružauskienės kelias praėjusią vasarą dažnai suko Panemunės pilies link. Panašu, kad ten pat Lina keliaus ir ateinančią vasarą. Ir ne tuščiomis rankomis – prisikrovusi pintines kvepiančios naminės duonos.
Įsikūrė kaime
Jurbarkas – Linos gimtasis miestas, kuriame baigė mokyklą, sukūrė šeimą, gimė pirmieji vaikai. Prieš aštuonerius metus ieškojo naujo buto ir išgirdo apie parduodamą namą Skirsnemunėje. Pirko nebrangiai, bet įsikėlus paaiškėjo, kad reikės milžiniškų pastangų jį sutvarkyti – buvusi garbaus amžiaus šeimininkė, pasak kaimynų, name net vištas augino.
Nei Lina, nei jos vyras Mindaugas darbo nebijojo, tad namas netruko tapti jaukiu šeimos būstu. Žinoma, dar daug ką reikia padaryti, tačiau ne sienų spalva kuria namus, o tai, kas tarp jų gyvena.
Namų siela ir puoselėtoja, be abejo, – Lina. „Mindaugas – retas svečias namuose. Jau daugiau negu dešimt metų tenka dažniau būti vienai“, – apie vairuotoju dirbantį sutuoktinį sako ji.
Namuose Linai padeda sūnus Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientas Žilvinas ir šešiolikmetė Dovilė, besimokanti dešimtoje Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos klasėje.
Didžiausias mamos džiaugsmas – keturmetė Agnė. Mažoji lanko Skirsnemunės vaikų darželį, tad mamai lieka laiko susitvarkyti namus ir užsiimti širdžiai miela veikla.
„Didieji tuoj kels sparnus mokytis į kitus miestus, tad mažoji neleidžia snausti“, – šypsosi laiminga mama.
Patinka gaminti
L. Bružauskienė norėjo mokytis konditerijos, tačiau nepavykus įstoti pasirinko kulinarijos mokslus Kaune. Ir niekad nesigailėjo – ne tik šeimą gali skaniai pamaitinti, šeimos šventes surengti, bet paprašyta šeimininkauja ir draugų šventėse. O saldūs kepiniai taip pat dažnai ruošiami Linos virtuvėje.
Nemažai L. Bružauskienę išmokė ir vyro mama. Moteris taip pat šeimininkavo pokyliuose, kartu pasikviesdavo ir Liną. Iš anytos moteris išmoko senųjų tradicinių lietuviškų valgių ruošimo.
Namuose šeimą Lina maitina įprastais patiekalais – balandėliais, cepelinais, kotletais. Kulinarinius gabumus šeimininkė pademonstruoja per šventes – pati gamina mėsos vyniotinius, suaugusieji labai mėgsta karkų vyniotinį, o vaikams skaniausias – maltos mėsos su fermentiniu sūriu suktinis.
Ant šventinio stalo puikuojasi mišrainės, įdaryta paukštiena, farširuota lydeka ir kiti šventiniai patiekalai. Linos vyras – užkietėjęs žvejys, tačiau pats žuvies beveik nevalgo, o vaikai – ne ypač mėgsta, tad žuvies patiekalais Lina vaišina svečius ir skanauja pati.
Neapseina nė viena šeimos šventė ir be saldžių kepinių. Eglės, tortai, grybukai, kaštonai – Lina išmėgina ir naujus receptus, bet nenori pamiršti ir tradicinių lietuviškų saldumynų. Moters gaminamus skanėstus šventėms mielai užsisako ir draugai bei pažįstami.
„Mėgstu gaminti senuosius lietuviškus saldumynus“, – Lina neslepia, kad jai svarbios tradicijos.
Šeimininkės vyras nėra smaližius, bet jei žmona ką nors skanaus iškepa, suvalgo. Saldumynus mėgsta jaunoji Bružauskų šeimos dalis. Bene mėgstamiausi vaikų saldėsiai – sausainiai su obuoliais, kuriuos dar vaikystėje namuose su sese kepdavo Lina.
Namai kvepia duona
Saldumynais šeimą Lina palepina rečiau, o duoną kepa bent kartą per savaitę. Pirktinės skonį Bružauskų šeima seniai pamiršo.
Raugo kažkada gavusi iš pažįstamų dabar jo visada turi šaldytuve, kepa ir juodą, ir baltą, kepalai nemaži, tad užtenka ir draugams pavaišinti.
Apie Linos kepamą duoną kalbos pasklido visame miestelyje ir pasiekė Ivetą Balserienę, kuri sumanė Panemunės pilies kieme rengti senovinę mugę ir ieškojo žmonių, gaminančių produktus pagal senuosius lietuviškus receptus.
I. Balserienė mugėje norėjo pristatyti 17 a. Lietuvoje gamintus maisto produktus, vengriškąją pilies šeimininkų kultūrą. L. Bružauskienė taip pat ieškojo receptų literatūroje, kalbino senuosius gyventojus.
Pilies mugei Lina iškepė dviejų rūšių duonos – juodos ruginės ir baltos plikytos kvietinės. Receptūra paprasta – reikia tik miltų, druskos, cukraus, kmynų ir raugo. Namiškiams kepamą duoną šeimininkė gardina saulėgrąžomis, avižomis – nebijo eksperimentų, bet pilyje parduodama turi būti iškepta pagal senuosius receptus.
Miltų kepėja įsigydavo pas Šakių ūkininkus, pirkdavo net iš Skuodo. Šią vasarą mugei duoną keps iš Skirsnemunėje įsikūrusio ekologinio ūkio.
„Žmonės pažįstami, sąžiningi. Būsiu tikra, kad grūdai užauginti be jokių chemikalų“, – sako L. Bružauskienė.
Mugėje prekiaujamą duoną dažniau ten apsilankydavę jurbarkiškiai greit pamėgo ir atvažiuodavo specialiai jos įsigyti. Mielai kepinius ragaudavo ir pirkdavo ir pilyje apsilankę turistai iš kitų Lietuvos vietovių, o užsieniečiai nuo kepalo riekiamą ir į popierinius maišelius fasuojamą duoną filmuodavo.
Šalia kasdienės duonos Lina pasiūlydavo ir prabangesnio „Senolių“ pyrago su razinomis, kartais iškepdavo ir bandelių. Šalia duonos gaminių išrikiuodavo ir stiklainėlius su uogiene iš savo daržo braškių ir aviečių. Populiariausia – aviečių košė, tačiau pirkėjams patiko ir egzotiškesnė – moliūgų su obuoliais ar vengrišką virtuvę pristatanti abrikosų uogienė.
Jau įvyko pasitarimas dėl būsimos mugės, todėl Linai knieti vėl pavartyti senąsias receptų knygas ir sugalvoti ką nors naujo. Moters planuose – duonkepė krosnis, nes dabar duonelę kepa orkaitėje. Name buvusią krosnį teko nugriauti, bet Skirsnemunėje yra meistras, galintis sumūryti naują.
Reikia veiklos
Žiema – ramesnis metas, kada galima daugiau laiko praleisti namuose, pabūti su šeima ar paimti į rankas virbalus. L. Bružauskienė mažąją Agnę puošia suknelėmis, megztiniais, o ir kitiems šeimynykščiams ar sau šį tą numezga. Gera šeimininkė ne tik prie puodų tinka, ir kiti darbai rankose verda.
„Gyvulių nelaikome, nes dar reikėtų tvartą paremontuoti – štai kaimynams vištas kiaunės išpjovė“, – sako Lina. Vėliau vištų tikrai laikysianti – bus naminių kiaušinių.
Prie namų turi nemažą daržą. Pradėjo nuo mažo lopinėlio, kuris vis plėtėsi, ir dabar šeima darže užsiaugina visas daržoves, kokių tik reikia.
Darže auga ir retesnės daržovės – moliūgai, cukinijos, patisonai. Rudenį visos daržo gėrybės keliauja į stiklainius. Konservuoja Lina viską: marinuoja agurkus ir patisonus, iš moliūgų verda uogienę, cukiniją suporuoja su ananasu, iš kitų daržovių prigamina begalę mišrainių. Visų mėgiami burokėliai su paprika ir kepintais svogūnais tinka ir salotoms, ir sriubai virti.
Paklausius Linos galima pamanyti, kad ji neatsitraukia nuo viryklės. Tačiau tai – toli gražu netiesa.
„Negaliu be bendravimo, nemokėčiau sėdėti užsidariusi namie“, – tvirtina moteris, tikriausiai dėl tokio požiūrio greit susibičiuliavusi su kaimynėmis ir kitais Skirsnemunės gyventojais.
Antrus metus L. Bružauskienė lanko moterų šokių kolektyvą „Svaja“, vadovaujamą Rūtos Plikusienės. Moterys šoka linijinius šokius.
Lina aktyviai įsijungė ir į Skirsnemunės bendruomenės veiklą.
„Nenuobodu kaime. Aš čia turiu daugiau veiklos nei turėjau Jurbarke“, – sako L. Bružauskienė.
Kad kaime nieko nevyksta, gali sakyti tik tas, kuris niekuo nesidomi. Skirsnemunė – puiki vieta šeimai. Čia – visi patogumai ir galimybės, kaip ir mieste. Tik reikia norėti ir visada rasi veiklos, kurioje lydės bendraminčiai.
Jūratė Stanaitienė