Kol daugybė žmonių vargsta vaistinėse ieškodami tam tikrų antibiotikų, kurių stygius jaučiamas visoje Lietuvoje, dalis verslininkų vaistus traukia iš po prekystalio ir nė nereikalauja receptų. Antibiotikai rikiuojami ir ant virtualių prekystalių. Apsukruolių nestabdo nei baudos, nei prekių konfiskavimas, o vaistai į Lietuvą keliauja tiek paštu, tiek pernešami kertant valstybės sieną. Panašu, kad nelegali vaistų prekybos rinka ir jos dydis kontrolės institucijoms yra tam tikra pilkoji zona.
Paprastą darbo dieną Klaipėdoje veikiančiame Naujajame turguje akį traukia prie viename iš paviljonų veikiančios maisto papildų ir kosmetikos parduotuvės išsirikiavusi pirkėjų eilė.
Apžvelgus prekybos salę matyti, kad nė viena kita prekybos vieta nesulaukia tokio didelio klientų susidomėjimo.
Vienoje Klaipėdos turgaviečių esančioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje parduodami antibiotikai / R. Rumšienės / LRT nuotr.
LRT.lt turėjo informacijos, kad būtent šioje vadinamojoje rusiškoje vaistinėje be vargo galima įsigyti antibiotiko amoksicilino, kurio įprastose vaistinėse šiuo metu nusipirkti – keblu, todėl nusprendėme atlikti eksperimentą ir patikrinti šias žinias, sklindančias tiek iš lūpų į lūpas, tiek socialiniuose tinkluose.
LRT.lt eksperimentas ir bandymas įsigyti nelegalių antibiotikų
Keliolikos žmonių eilė, nusidriekusi tiek pačioje minėtoje parduotuvėlėje, tiek už jos durų, judėjo gana greitai. Įėjus į prekybos vietą, akys tiesiog raibsta nuo gausybės įvairiausių rusiškais pavadinimais išmargintų parduodamų preparatų ir kosmetikos priemonių pakuočių.
Žaibiškai itin gausiame asortimente nardanti parduotuvės darbuotoja vienam klientui po kito į maišelius krovė įvairiausias prašomas prekes – nuo gyvatės nuodų turinčių kremų, pleistrų nuo skausmo, šampūnų, preparatų, skirtų peršalimui gydyti, iki buityje naudojamų rūgščių.
Tiesa, lentynose dabar daugybės žmonių vaistinėse nesėkmingai ieškomo antibiotiko amoksicilino pakuočių matyti nebuvo.
Vienoje Klaipėdos turgaviečių esančioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje parduodami antibiotikai / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Pirkėja apsimetusiai LRT.lt žurnalistei pardavėjos pasiteiravus, ar čia galima įsigyti amoksicilino, ši patvirtino, kad tokia galimybė yra, ir paklausė, kiek pakuočių pirkėja pageidautų.
Pardavėja taip pat informavo, kad silpnesnės koncentracijos vaisto pakuotė kainuoja 8 eurus, o stipresnės – 12.
Pirkėja apsimetančiai žurnalistei neva neapsisprendžiant, kurio vaisto reikėtų, ir paminėjus, kad galbūt pirks abu galimus variantus, o dėl vartojimo tarsis su gydytoja, pardavėja iš po prekystalio ištraukė stipresnės koncentracijos vaistą ir padavė sakydama, kad būtent tokį gydytoja ir paskirs vartoti, nors neturėjo jokios informacijos, kokiai ligai gydyti perkamas vaistas.
Parduotuvės darbuotojos pasiteiravus, ar įsigyjant šiuos vaistus nereikia patekti recepto, ji tik papurtė galvą ir trumpai atkirto, kad ne.
Išgirdusi klausimą, kokių dar antibiotikų galima įsigyti šioje parduotuvėje, jos darbuotoja įtariai pažiūrėjo į žurnalistę ir trumpai paaiškinusi, kad parduoda tik amoksiciliną, akivaizdžiai parodė esanti nenusiteikusi tęsti pokalbį ir pradėjo bendrauti su kitu klientu.
Pastarasis, beje, buvo linkęs amoksicilinu gydytis sinusitą.
Vienoje Klaipėdos turgaviečių esančioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje parduodami antibiotikai / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Prekyba klesti ir internete: vaistai siuntinėjami po visą šalį
Tolesnis LRT.lt eksperimentas atskleidė, kad prekyba antibiotikais klesti ir internete. Galima įtarti, kad čia taip pat veikia ir tos pačios parduotuvėlės uostamiestyje atstovai.
Ant prekybos vietos durų kabantis plakatas skelbė, kad klientai kviečiami užsukti į internetinę parduotuvę mamapasirupins.lt, o ten neradę norimų prekių, gali kreiptis nurodytu elektroniniu paštu.
Vienoje Klaipėdos turgaviečių esančioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje parduodami antibiotikai / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Internetinės parduotuvės tinklapyje nurodytas adresas sutampa su Naujajame turguje veikiančios parduotuvės vieta.
Internetinės parduotuvės asortimente aptikti parduodamų antibiotikų nepavyko, todėl į parduotuvę kreipėmės elektroniniu paštu.
Internetinė parduotuvė mamapasirupins.lt / Ekrano nuotr.
Kaip ir pirkdama fizinėje parduotuvėje, taip ir bandydama įsigyti antibiotikų iš internetinės parduotuvės, LRT.lt žurnalistė apsimetė pirkėja, teigiančia, kad neturi galimybės apsilankyti parduotuvėje Klaipėdoje.
Gandai, sklindantys tarp gyventojų socialiniuose tinkluose, pasitvirtino ir šiuo atveju. Pirkėja apsimetusiai žurnalistei pasiteiravus, ar internetu galima užsisakyti vaistų ar net antibiotikų, ilgai laukti atsakymo nereikėjo.
Interneto parduotuvės atstovai nepaneigė, kad tokiais vaistais prekiauja, galimos pirkėjos net pasiteiravo, koks vaistų kiekis domina ir kaip patogiausia būtų, kad klientą jie pasiektų.
„Siunčiame paštomatu. Kokių vaistų Jums reikėtų?“ – buvo rašoma netrukus gautame atsakyme.
Susirašinėjimo metu paaiškėjo, kad šiuo metu parduotuvė vaikiškų antibiotikų neturi, tačiau amoksicilino įsigyti galima. Norimą kiekį pardavėjai siunčia į bet kurį Lietuvos miestą.
Prekyba antibiotikais internetu / Ekrano nuotr.
Skelbimų apie galimybę įsigyti antibiotikų yra ir įvairiose socialinių tinklų grupėse. Pardavėjai siūlo įsigyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems skirtų preparatų.
LRT.lt pavyko pabendrauti ir su viena iš tokių pardavėjų, kuri ir vėl pirkėja prisistačiusiai žurnalistei siūlė įsigyti antibiotiko „Ospamox“ suspensijos vaikams, ją įkainojo 15 eurų. Tiek pat kainavo ir suaugusiesiems skirtas „Amoxicillin“.
Prekyba antibiotikais socialiniuose tinkluose / Ekrano nuotr.
Sužinojusi, jog bendrauja su žurnaliste, pardavėja aiškino, kad turi tik nedidelį kiekį vaistų, jų iš Baltarusijos atsigabena leidžiamu būdu – neva asmeniniam vartojimui, ir nors socialiniame tinkle galima rasti ne vieną šios pardavėjos skelbimą apie galimybę įsigyti antibiotikų, ji tvirtino, kad parduoda nedidelį kiekį vaistų.
„Atsivežu porą pakelių ir kas ieško – parduodu. Aš specialiai nevažinėju tonomis pirkti ir čia parduoti. Aš tik retkarčiais atvežu vieną kitą ir parduodu“, – tikino pardavėja.
Anot pašnekovės, tikėtina, kad vaistai iš Baltarusijos į Lietuvą keliauja tokiais pačiais būdais, kaip ir, pavyzdžiui, cigarečių kontrabanda.
Tiesa, pastaruoju metu kai kurių preparatų stygius pradedamas justi ir šioje Lietuvai ne itin draugiškoje valstybėje.
„Žinokite, ir Baltarusijoje jau su jais problema, lietuviai išpirko. Aš prieš 3 savaites buvau, tai paprašė pažįstami vaikui suspensijos. Tiesiog, kad namuose būtų, kai pas mus dabar problema tokia. Tai iš 6 vaistinių, tik vienoje radau 3 paskutinius vienetus“, – dėstė pardavėja.
Tiesa, ji pasakojo apie situaciją pasienio teritorijose, tačiau teigė girdėjusi, kad ir Minske jau tampa keblu rasti kai kurių antibiotikų.
Vaistinė (asociatyvi nuotr.) / AP nuotr.
Policijai tie patys prekeiviai įkliūva pakartotinai
Tiek internete, tiek realybėje klestinti nelegali antibiotikų prekyba, jos mastas, panašu, Lietuvos institucijoms yra menkai pažinta pilkoji zona.
Policijos atstovai teigė, kad uostamiestyje periodiškai vykdoma prekyviečių kontrolė. Jos rezultatai sufleruoja, kad dabartinės sankcijos už tokią nelegalią veiklą prekiautojų neatgraso.
Nepaisant to, kad būna skiriamos baudos ir konfiskuojamos prekės, netrukus darbas atnaujinamas ir tie patys prekeiviai įkliūva pakartotinai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė teigė, kad šiemet tokia kontrolės priemonė dar nebuvo vykdyta, tačiau pernai surengtos dvi. Tuomet pareigūnams prekiautojai uostamiestyje įkliuvo dukart.
„Vienu atveju buvo paimta apie 700 tablečių, o kitu atveju – apie 400 tablečių vaistų, kurie yra receptiniai“, – informavo policijos atstovė.
Andromeda Grauslienė / R. Rumšienės/LRT nuotr.
A. Grauslienė patvirtino, kad pareigūnams yra įkliuvę ir prekeiviai jau minėtame Naujajame turguje.
Apie pareigūnų darbo rezultatus šioje turgavietėje skelbta dar ir 2020 m. pavasarį. Tada Naujajame turguje pareigūnams įkliuvo 1971 m. gimusi moteris, kuri neteisėtai vertėsi galimai rusiškų vaistų ir vaistinių preparatų prekyba.
„Jau vien šiemet už panašią veiklą nebe pirmą kartą baudžiamai moteriai skirta 170 eurų bauda. Konfiskuota 360 vnt. tablečių, 6 rūšių skirtingų vaistų“, – tada skelbė policija.
Pareigūnų konfiskuoti receptiniai vaistai / Klaipėdos AVPK nuotr.
Nelegalia prekyba besiverčiantys verslininkai gali sulaukti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesio.
Laikinai Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos (Klaipėdos AVMI) Kontrolės departamento direktoriaus pareigas laikinai atliekantis Kęstutis Maitušis teigė, kad prekybos sektoriaus, įskaitant ir elektroninę prekybą, priežiūra – vienas iš verslo sektorių, kuriam VMI skiria padidintą dėmesį, ypač dėl pajamų neapskaitymo rizikos. Aktyvi šio sektoriaus priežiūra numatyta ir 2023 m.
VMI nuolatos analizuoja mokesčių mokėtojų veiklos rezultatus, identifikuoja rizikingiausias sritis ir, vadovaudamasi mokesčių mokėtojų rizikos analizės ir atrankos principais, nustato kontroliuotinus mokesčių mokėtojus.
„Kontrolės veiksmų metu nustatoma ne tik nedeklaruotų pajamų atvejų, bet ir kitų pažeidimų. VMI bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir keičiasi informacija, todėl nustačius kitų pažeidimų, pvz., užfiksavus, jog prekiaujama galimai neaiškios kilmės prekėmis, apie tai būna informuojamos atitinkamos institucijos, kurios ir sprendžia dėl tolesnių procesinių veiksmų“, – pastebėjo K. Maitušis.
Vienoje Klaipėdos turgaviečių esančioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje parduodami antibiotikai / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Žiemą galėjo išaugti nelegalus vaistų gabenimas ir prekyba jais
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įtaria, jog pastaruoju metu į Lietuvą iš tiesų galėjo plūstelėti nelegaliai gabenamų vaistų banga. Tiesa, koks šio reiškinio mastas, panašu, galima tik spėlioti.
Be to, dėl nelegalios prekybos vaistais ministerija įžvelgia ir gyventojų atsakomybę.
„Tikėtina, kad praėjusią žiemą dėl išaugusio poreikio ir vaistų tiekimo sutrikimo galėjo išaugti nelegaliai vaistus gabenančių ir parduodančių asmenų skaičius, tačiau tikslių skaičių SAM neturi.
Kontrolės mechanizmai – Lietuvos muitinė prižiūri, kad nelegalūs vaistai nepatektų į Lietuvą, policija atlieka prekyviečių kontrolę, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba teikia ekspertinę pagalbą abiem institucijoms – veikia, tačiau kritinis vaidmuo čia tenka gyventojų sąmoningumui.
Dalis jų vis dar mieliau renkasi savigydos kelią, o tai lemia ir nelegalių vaistų platinimą bei įsigijimą“, – teigiama sveikatos apsaugos ministro patarėjo ir atstovo Tomo Bagdono LRT.lt perduotame komentare.
Tomas Bagdonas / SAM nuotr.
Pastebima, kad SAM, siekdama didinti gyventojų sąmoningumą, organizuoja atvirus nemokamus mokymus, kuriuose gyventojai gali susipažinti su vaistinių preparatų vartojimo ypatumais. Tikimasi, kad tokio pobūdžio mokymai prisidės prie geresnio informuotumo ir sprendimų rinktis vaistus iš patikimų platintojų bei mažins šešėlinę rinką.
„Prekybą vaistais – fiziniu būdu arba nuotoliu, – gali vykdyti tik subjektai, kurie yra gavę tam leidimą iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos. Visos kitos organizacijos arba asmenys, prekiaujantys be leidimų, tai daro nelegaliai ir užsitraukia administracinę atsakomybę“, – akcentavo T. Bagdonas.
Sveikatos apsaugos ministerija / Žygimanto Gedvilos/BNS nuotr.
Vaistai į Lietuvą keliauja paštu, jie nešami ir per valstybės sieną
Nors pareigūnų darbo rezultatai rodo, kad nelegali prekyba vaistais, kurių bent jau dalis atkeliauja iš Rusijos ir Baltarusijos, vyksta reguliariai ir akivaizdu, kad parduodamos ne pavienės dėžutės preparatų, kitos šioje srityje veikiančios kontrolės institucijos, panašu, dažnai šios šešėlinės rinkos ženklų nefiksuoja.
Muitinės padaliniuose dirbantys pareigūnai, panašu, fiksuoja tik pavienius bandymus į šalį įvežti vaistų.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Irmina Frolova-Milašienė paaiškino, kad antibiotikų, kaip atskiros vaistų grupės, muitinės darbuotojai, tikrindami per valstybės sieną gabenamas prekes, neišskiria, tačiau nenustatoma ir dideliais kiekiais neteisėtai gabenamų vaistų.
„Pasitaiko atvejų, kai piliečiai vežasi ar nešasi eidami pėsčiomis nedidelį kiekį nedeklaruotų vaistų. Pavyzdžiui, naujausias pažeidimas buvo nustatytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, kai gegužės 31 d. Šalčininkų kelio poste Baltarusijos pilietė, vykdama į Lietuvą maršrutiniu autobusu kaip keleivė, paslėpusi nuo muitinės kontrolės tarp asmeninių daiktų gabeno nedeklaruotas prekes. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 10 pakuočių įvairių vaistinių preparatų, kurių vertė 48,13 eurų“, – dėstė I. Frolova-Milašienė.
Muitinės departamentas / BNS nuotr.
Minimas ir balandžio 8 d. užfiksuotas atvejis, kai vaistų į Lietuvą atgabenti bandė du Baltarusijos piliečiai.
Į mūsų šalį pėsčiomis patekti bandę Baltarusijos piliečiai įkliuvo Šalčininkų kelio poste. Pas vieną iš nedeklaruotas prekes gabenusių baltarusių pareigūnai aptiko 2,64 kg vaistinių preparatų, kurių vertė – 424 eurai. Kitas Baltarusijos pilietis bandė pergabenti 2,92 kg vaistinių preparatų už 469 eurus. Abiem vyrams buvo surašyti protokolai.
„Stambesnis neteisėtas vaistų gabenimo atvejis per valstybės sieną Lietuvos muitininkų užfiksuotas per šių metų Velykas. Neteisėtai bandytų pernešti beveik 6 kg svėrusių vaistinių preparatų sąraše minimi ir antibiotikai“, – pastebėjo I. Frolova-Milašienė.
Muitinės darbuotojai taip pat sulaiko paštu į mūsų šalį keliaujančias vaistų siuntas. Vilniaus pašto poste per šiuos metus sulaikyta 13 vaistų siuntų. 10 jų buvo siųsta iš Indijos, dvi – iš Didžiosios Britanijos, viena – iš Rusijos. Sulaikytoje pašto siuntoje iš Rusijos buvo rasti psichotropinių medžiagų turintys vaistai.
Per 2022 m. buvo sulaikytos 47 vaistų siuntos.
Be gydytojo pažymos į Lietuvą leidžiama įvežti ar gauti paštu ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu. Nurodytą kiekį galima vežti ar gauti paštu tik vieną kartą per kalendorinį mėnesį.
Vienoje Klaipėdos turgaviečių esančioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje parduodami antibiotikai / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Nusikalsta tiek pardavėjas, tiek jo klientas
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė dėmesį, jog prižiūri tik licencijuotus rinkos dalyvius arba, paprastai tariant, tas vaistines, kurios turi tarnybos išduotą licenciją, taigi tokios prekybos vietos kaip maisto papildų ar kosmetikos parduotuvės, žmonių neretai vadinamos rusiškomis vaistinėmis, – ne tarnybos žinioje.
„Nelicencijuotų asmenų prekyba vaistais, taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla ir užtraukia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Tad tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro pažeidimą. Nelegalią veiklą prižiūri policija.
Matydama esamą situaciją dėl galimai nelegalios prekybos vaistais gyvai ar internete ir siekdama, kad tokia veikla būtų efektyviau kontroliuojama, tarnyba bendradarbiauja su policija (kaip ir su muitine), pateikia prašomą informaciją apie sulaikytus vaistinius preparatus ir vaistines medžiagas, dalyvauja policijos organizuojamuose patikrinimuose“, – dėstė tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Vaistai (asociatyvi nuotr.) / E.Blaževič/LRT nuotr.
Taip pat tarnyba pateikė atitinkamų siūlymų Farmacijos įstatymo pakeitimui, kurie įgalintų VVKT duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams skubiai pašalinti informaciją.
Dar 2021 m. pabaigoje VVKT ir Muitinė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo susitarė, kad tarnybos specialistai muitinei teiks ekspertinę, techninę ir metodinę pagalbą, kai bus vertinami įtarimą sukėlę vaistiniai preparatai ar kiti farmacijos produktai. Taip pat bus keičiamasi informacija apie rizikingus ūkio subjektus ir asmenis, žinomus ar įtariamus atvejus, kai nelegaliai iš trečiųjų šalių yra importuojami ar į trečiąsias šalis eksportuojami farmacijos produktai, bei kitais Muitinės departamentui žinomais šalių bendradarbiavimui reikalingais duomenimis.
„Kol kas nesame gavę iš Muitinės jokių užklausų dėl didelių kiekių vaistų, nelegaliai importuojamų iš Rusijos ar Baltarusijos į Lietuvą“, – akcentavo tarnybos atstovė A. Tautvydienė.
Gyventojai rizikuoja savo sveikata
Specialistai akcentuoja, kad žmonės, pirkdami vaistus ne legaliose vaistinėse, o turguje, internete, neaiškiose parduotuvėse, iš po prekystalio, rizikuoja savo sveikata ir net gyvybe.
„Tokius vaistus, o galimai ir jų falsifikatus, į Lietuvą atgabena asmenys, neturintys teisės tuo užsiimti, taigi, neužtikrinantys jų gabenimo ir laikymo sąlygų, kurios yra nurodomos vaistų gamintojų, todėl tokių vaistų kokybė yra ne tik abejotina, bet jie gali būti pavojingi jų vartotojams dėl neišsaugotos kokybės ir veiksmingumo, taip pat dėl galimo nepageidaujamo poveikio. Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa“, – dėstė VVKT atstovė A. Tautvydienė.
Vienoje Klaipėdos turgaviečių esančioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje parduodami antibiotikai / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Pabrėžiama, kad turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to pirkėjas savarankiškai patikrinti negali.
„Falsifikuotus vaistus atskirti nuo legaliai pagamintų vaistų yra labai sudėtinga, nes falsifikatų gamintojai labai daug investuoja į pakuotės, tablečių ar kapsulių išvaizdą – kad jos sukeltų kuo mažiau įtarimų, ir mažiausiai į jų turinį, nes tai – jau išoriškai nematoma. Dažniausiai dėl išvadų apie tai, ar preparatas yra autentiškas, kreipiamasi į to vaisto gamintoją, kuris žino tokių detalių, kurios viešai nėra skelbiamos, pvz., buvo atvejų, kai gamintojas atskyrė autentišką pakuotę nuo falsifikuotos pagal dėžutės perlenkimo linijoje esančių perforacijų skaičių“, – pastebėjo tarnybos atstovė.
Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų.
Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturintį preparatą, kurio sudėtyje – paprasčiausias cukrus.
Vaistinė (asociatyvi nuotr.) / E.Blaževič/LRT nuotr.
education vaccination why do you need medicine drink teas
education vaccination kam jums vaistai gerkite arbatas