Ant aukšto kalno iš toli matyti raudoni Raudonės pilies kuorai. Šioje 16 amžiuje pastatytoje pilyje jau daug dešimtmečių įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla. Smalsu, kaip už storų, kelių šimtmečių istoriją menančių pilies sienų sekasi mokiniams. Pilyje-mokykloje sutikau būrelį maironiečių, kuriems Lietuvos praeitis ir dabartis labai rūpi.
Kai 1989 metais Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Eugenijus Urbonas įkūrė Maironiečių organizaciją, Raudonės mokykloje maironiečius subūrė lietuvių kalbos mokytoja Elena Elzbergienė. Taigi Raudonės maironiečiai šįmet irgi švenčia veiklos dvidešimtmetį. Nuo penktos klasės būrelio veikloje dalyvaujantys aštuntokai Gabrielė Undraitytė, Deimantė Cilišauskaitė, Dovilė Mandrijauskaitė, Laura Dobilaitytė, Julius Damanauskas, Augustinas Pocius, Tomas Šalnaitis ir Andrius Jasas kartu su mokytoja E. Elzbergiene žiūrinėjo šūsnis nuotraukų, vartė laikraštį „Sandrava” – ruošėsi spalio pabaigoje Kaune vyksiančiai maironiečių jubiliejaus šventei, o aš įdėmiai klausiausi jų šnekos, kad ir jums, vaikai, galėčiau papasakoti.
E. Elzbergienė: Maironiečiai – mokinių organizacija, šįmet pažyminti veiklos dvidešimtmetį. Pasivadinę didžiojo poeto Maironio vardu, mokiniai puoselėja jo atminimą ir patriotines idėjas, keliauja, susipažįsta su gimtine ir kitais istoriniais baltų kraštais, kuria, bendrauja, susitinka su įžymiais žmonėmis.
Gabrielė: Smagu būti maironiete. Mes daug keliaujame. Kasmet vyksta du Lietuvos maironiečių sambūriai – pavasarį per Jurgines ir rudenį Baltų vienybės dieną – vis kitoje vietoje. Buvome Radviliškyje, Tauragėje, Vilkaviškyje, Pakruojyje, Kaune. Šiemetinio rudens sambūrio, kuris vyks Lazdijuose, tema „Lietuvos tūkstantmetis baltų vienybės šviesoje”.
E. Elzbergienė: 1998 m. sambūris vyko Jurbarke, maironiečių vadovai iki šiol mini, koks linksmas ir smagus jis buvo.
Tomas: Tęsiame tai, ką pradėjo Maironis – mokomės mylėti tėvynę. Maironiečių devizas – didžiojo poeto žodžiai „Paimsme arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu.”
Deimantė: Maironiečiai užsiima kraštotyra, literatūrine kūryba.
Augustinas: Dalyvavau konkurse „Tūkstantis žvilgsnių į Lietuvą”, rinkau medžiagą apie rašytojo Vaižganto klebonavimo Stakių bažnyčioje metus. Pasirodo, apie šį Vaižganto gyvenimo tarpsnį beveik nėra medžiagos net jo muziejuje Kaune. Už savo darbą gavau padėką.
Gabrielė: Praėjusiais mokslo metais keturiolika mūsų dalyvavome teksto kūrimo konkurse. Reikėjo sukurti pabaigą Mindaugo Stasiulio, kurį per televiziją pažįstame kaip Saulėną, tekstui apie skaitytoją, kurį užrakino bibliotekoje. Maironiečių sukurtų tekstų rankraštinė knyga saugoma Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje. Tik gaila, kad į šventę negalėjome nuvažiuoti.
E. Elzbergienė: Tąkart nebuvo galimybių. Nors mūsų veiklą labai remia savivaldybės Švietimo skyrius ir vedėjas Antanas Gvildys.
Tomas: Daug važinėjame. Ne kartą buvome Maironio tėviškėje Pasandravy, kur teka upelė Sandrava – nuo jos ir maironiečių laikraščio pavadinimas. Važiuojant nuo Pasandravio į Šiluvą tą upelę reikia pervažiuoti net aštuonis kartus. Šiluvos koplyčios akmenį pašventino pats Maironis.
Augustinas: Ne kartą buvome ir Maironio muziejuje Kaune. Įdomu, nes keliauji ne vienas, būryje linksmiau.
Andrius: Įdomu pažinti poetą, žavi jo kūryba, tvirtumas siekiant tikslo, meilė Tėvynei.
Gabrielė: Ne tik respublikiniuose renginiuose dalyvaujam, bet ir rajone – Vytėnuose, Skirsnemunėje, Varlaukyje, kur veikia maironiečių organizacija. Pernai maironiečiai suvažiavo pas mus, rengėme programą – užduotis, koncertą. Su specialia programa į mūsų šventę atvažiavo aktorius Petras Venclovas, skaitė eiles mokyklos kieme.
Tomas: Šiemet trečią kartą minėsime baltų vienybės dieną ant Raudonėnų piliakalnio. Dalyvaus visa mokykla.
Deimantė: Nuo rugsėjo 22-osios – baltų vienybės dienos – lieka 100 dienų iki Naujųjų metų. Užpernai ant piliakalnio darėme gyvūnų skulptūras iš žolės. Pernai šventėme su Raudonės kapela, buvo konkursas apie baltus. Šiemet iš žolynų ausime paveikslus su baltiškais ženklais.
Raudonės maironiečiai dar pasakojo apie vasaros stovyklą, kur piešė paveikslus, siuvo baltiškus rūbus, ant piliakalnio šventė Mindaugo karūnavimo dieną, pilies bokšte sutiko ir palydėjo saulę. Būrelio archyvo nuotraukos priminė susitikimus su Tėvu Stanislovu, poetu Marcelijum Martinaičiu, kelionę po baltų žemes Latvijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Rodė knygą „Raudonė”, kurioje sudėta Raudonės apylinkėse kartu su Kauno maironiečiais surinkta kraštotyrinė medžiaga, ir maironiečių kūrybos leidinį „Žodžių žydėjimas”. Dar vedė prie klevo, kurį pasodino Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, ir vieningai nutarė, kad į Pažaislyje vyksiantį maironiečių lyderių seminarą važiuos Gabrielė.
Taip įdomiai Raudonės jaunimas, besimokantis pilyje-mokykloje, eina Lietuvos keliu, pramintu didžiojo poeto Maironio.
Smalsutis
O ar pastebejot,kad Raudones pilies langai baltos spalvos? TAI DIDZIAUSIAS ARCHITEKTURINIO PAMINKLO ISNIEKINIMAS !