Jurbarko darželis-mokykla „Ąžuoliukas“ yra vienintelė rajone ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuri dirba ir vasarą. Net pačiomis karščiausiomis atostogų dienomis čia išgirsi krykštaujant vaikus, besimėgaujančius vasaros malonumais – jie maudosi, sportuoja, piešia, seka pasakas… Mažųjų atostogos „Ąžuoliuke” linksmos ir šiltos.
Rugpjūčiui įpusėjus darželyje įsikūrusios dvi vasaros grupės, mažųjų ir didžiųjų, o su jais dirba auklėtojos Rasa Grygelytė, Laimutė Karosienė ir Albina Skužinskienė. Vaikai ne tik iš „Ąžuoliuko“, bet ir iš kitų rajono ugdymo įstaigų. „Norime, kad vaikai patirtų tikrų atostogų malonumų ir įspūdžių, todėl vasarą darželyje – vasariniai renginiai, dažniausiai lauke“, – sakė „Ąžuoliuko“ direktorės pavaduotoja Silva Rozgienė. Vaikai maudosi baseine, važinėja dviratukais, žaidžia ir kaip tikrame paplūdimyje stato smėlio pilis.
Kai saulutė meiliai šildo, smagu piešti spalvotomis kreidelėmis ant asfalto didžiulius nerūpestingos vaikystės paveikslus. Visų piešiniai gražūs, linksmi kaip vasara, todėl ir dovanų gauna visi – spalvingų drugelių, malūnėlių, ežiukų.
Susikibę „traukinuku“ mažieji dardėjo kieman į šventę „Būk žvalus ir sveikas“. Sportuoti lauke labai smagu – aplinkui žydi gėlės, kvepia medžiai ir dūzgia darbščiosios bitutės. O kai prakiūra dangus ir sugena vaikus po stogu, auklėtojos sugalvoja jiems įdomiausių užsiėmimų. Vyresnieji suguža į salę. Orestas ir Matas, Urtė, Germilė, Robertas ir Ignas, Paula, Eduardas, dvyniai Justas ir Laurynas – pasidalija į dvi komandas ir išsirikiuoja paskui kapitonus Gretą ir Airidą.
Prasideda linksmos, triukšmingos estafetės. Kai jos pasibaigia lygiosiomis ir visi ploja patys sau ir vieni kitiems, auklėtoja pastato molbertus, paguldo ant jų baltus popieriaus lapus ir trys „dailininkai“ paima teptukus. O kiti žiūrės? Ne, žiūrėti neįdomu, kur kas smagiau būti „tylos karaliumi“ – kai užmerki akeles ir neištari nė žodelio, vaizduotėje gimsta nuostabiausi paveikslai. Atsimerki: įdomu, ar „dailininkai” irgi tą patį nupiešė? Mažųjų grupėje apsigyveno pasakos. Įdomu pasakų klausytis, jas žiūrėti ir net patiems sekti. Visiems gerai žinomą ir mėgiamą pasaką „Dangus griūva“ mažieji vaidino. Visi ant galvelių užsidėjo karūnėles ir tapo pasakos personažais – katinu, kiškiu, lape, vilku, meška, labai išsigandusiais, kad dangus griūva. Bet juk iš tiesų tik kopūsto lapas katinui ant uodegėlės nukrito. Tai juoko, tai smagumėlio!
Bet kas gi čia duris pravėrė? Kas pas mažuosius atėjo? Ogi vasara – žalia skraiste apsigaubusi, gėlėmis apsikaišiusi. Gretutė iš vyresniųjų grupės, pasipuošusi kaip vasara, stora pasakų knyga nešina – kaip kokia pasakų karalienė aplankė vaikučius ir pasekė jiems naują pasaką. O už lango vis dar lietutis nesiliauja, barbena į palangę, duris užrėmęs laiko ir vaikų į lauką neišleidžia. Tuomet mažieji susėdo prie stalelių ir pro langą pasidairydami, pirštelius į dažus pamirkydami nupiešė lietų. Gal jis greičiau išlis, saulutė nusišypsos ir vaikus į kiemą pakvies – vasarą švęsti.
