Tyrimai rodo: kone 4 iš 10 lietuvių dažnai jaučia nuovargį ir silpnumą. Svarbi aplinkybė – tokia savijauta būdingesnė tiems, kurie geria mažiau vandens. Kiek jo išgerti turėtų skirtingo amžiaus žmonės ir ką dar svarbu žinoti apie vandenį?
Šeimos gydytoja Elena Šukė LRT RADIJO klausytojams pasakojo, kaip nuovargis susijęs su energijos stoka organizme.
„Pavargę žmonės labai dažnai ieško priežasties. Dažnai pamirštama, kad daug dirbama, todėl pervargstama. Tačiau nuovargis gali būti ir kitų ligų simptomas. Skysčių stoka organizme sukelia tokią būklę, kai žmogus gali jausti patologinį nuovargį. Žinoma, vien skysčių stoka retai sukelia tokį simptomą, dažnai yra ir kitos bėdos: geležies nepakankamumas, skydliaukės, inkstų ar kepenų ligos. Visa tai sudėjus kartu, žmogus gali jaustis labai pavargęs“, – apie nuovargio priežastis kalba E. Šukė.
Galvos skausmas / Marcus Aurelius / Pexels.com nuotr.
Vandens someljė Aistės Miliūtės teigimu, net 38 proc. žmonių išgeria mažiau nei litrą vandens per parą.
„Vieninteliuose mokymuose Vokietijoje edukuojama, kaip reikia testuoti bei degustuoti vandenį, koks jo poveikis sveikatai, kokie mineralai turi įtakos skoniui ir pan. Kiekvienas žmogus turi žinoti, kad vandens poreikis per dieną yra 30 ml kilogramui kūno svorio. Atlikti tyrimai rodo, kad net 38 proc. žmonių išgeria vandens mažiau nei litrą per parą. Mineralinio vandens, net ir to, kurį geriame iš krano, nereikėtų filtruoti ir išimti mineralų, kurie reikalingi mūsų hidratacijai. Hidratacija yra ne tik skysčių, bet ir mineralų trūkumas“, – atkreipia dėmesį A. Miliūtė.
Šeimos gydytoja E. Šukė primena, kad suvartojamus skysčius sudaro ne tik vanduo.
Vanduo / Pexels nuotr.
„Skaičiuojamas ne tik grynas vanduo, bet ir sultinys, sriubos ar skysčiai, kuriuos gauname su kitais gėrimais: žolelių arbatomis ar gėrimais, kuriuose nėra kofeino. Nemažai gėrimų, kuriuos galvojame, kad naudojame kaip skysčius, yra tokie, kurie skatina dar didesnį skysčių poreikį: kava ar arbata, kuriose yra kofeino, sultys, limonadai ir t.t. Vartojant šiuos gėrimus, skysčių reikėtų išgerti dar daugiau“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Vandens someljė A. Miliūtė įspėja, kad nereikėtų persistengti, nes geriant per daug vandens dar labiau praskiedžiami mineraliniai resursai.
„Trijų litrų tikrai nereikia, nes galima išgerti ir per daug. Tada dar labiau praskiedžiami mineraliniai resursai, patiriama dehidratacija. Jei žmogus nėra ypač aktyvus, sveria apie 60 kg, jam užtenka apie pusantro litro vandens. Tyrimas parodė koreliaciją, kada žmogus jaučia silpnumą, nuovargį, kartais ir koordinacijos sutrikimą, kai yra per didelis kavos ir per mažas vandens kiekis, nuolatinis buvimas sausoje aplinkoje“, – akcentuoja A. Miliūtė.
Kava / Shutterstock nuotr.
Eksperetės teigimu, aktyviai sportuojantys žmonės vandens kiekį turėtų padidinti iki pusantro litro.
„Jei sportas intensyvus, skysčiai išprakaituojami. Geriausia vandens išgerti pusvalandį ar valandą prieš sportą, kad būtų resursų išprakaitavimui, nebūtų patirta dehidratacija ir žmogus nesijaustų ištroškęs po treniruotės“, – apie vandens poreikį sportuojantiems žmonėms primena A. Miliūtė.
Apie tai, koks vanduo geriau – gazuotas ar ne, šeimos gydytoja E. Šukė sako, jog į situaciją reikia žiūrėti individualiai.
„Jei žmogus jaučiasi gerai, nepadidėja rūgštingumas, skrandžio skausmai, vartojant angliarūgštes, tuomet viskas gerai. Tačiau didžiajai daliai žmonių, vartojančių litrą gazuoto vandens per dieną, pradeda skaudėti pilvą, kyla rūgštys, dažniau atsirūgstama“, – apie gazuoto vandens vartojimą kalba gydytoja.
Vandens someljė A. Miliūtė aiškina, kad didesnį troškulį jaučia vaikai ir maitinančios mamos.
Vanduo / E. Blažio / LRT nuotr.
„Suaugusiam žmogui troškulys yra mini dehidratacija: sausos, suskilusios lūpos. Mamos, auginančios paauglius, kurių sausos lūpos, turėtų paskatinti juos gerti daugiau vandens. Suaugusieji, per valandą neišgeriantys stiklinės vandens, o per dieną galintys išgerti tris puodelius kavos, gali jausti silpnumą, nuovargį, sausumą burnoje“, – kalba A. Miliūtė.
LRT RADIJO klausytojai domėjosi, ar reiktų gerti daugiau vandens, vartojant šlapimą skatinančius vaistus.
„Žmogus, geriantis skysčius varančius vaistus (diuretikus), vandens neturi suvartoti daugiau, nes vaistų tikslas yra sumažinti skysčius organizme. Jis turi vartoti minimalų vandens kiekį: vidutiniam svorio 1,5 l per dieną“, – sako gydytoja.
Medikė primena, kad anksčiau buvo įprasta vandenį keisti kitais gėrimais: limonadu, saldintais gėrimais, kompotu, arbatomis, tačiau nėra gėrimo, kuris pakeistų vandenį ir neturėtų šalutinio poveikio organizmui.
Geria kavą / Pexels nuotr.
„Nėra gerai pasiskaninti vandenį, pridedant angliavandenių, t.y. cukraus. Cukraus savybė kaupti didesnį vandens kiekį gali privesti prie viršsvorio atsiradimo, nutukimo ar antrojo tipo cukrinio diabeto. Siūlyčiau išsiugdyti įprotį gerti paprastą vandenį be jokių paskaninimų“, – siūlo gydytoja E. Šukė.
A.Miliūtė pritaria, kad žmogus turi įprasti gurkšnoti vandenį po truputį.
„Patariu visada šalia turėti vandens buteliuką ir vandenį gurkšnoti. Nereikia iš karto išgerti pusę buteliuko, bet nuolatos gurkšnoti. Tokiu būdu nebus pykinimo jausmo. Dažniausiai tas negerumas ateina, kai visą stiklinę norisi išgerti iš karto. Vienas medikas man yra sakęs, kad čia kaip gėlė, kuri yra išsausėjusi. Jei per vieną kartą įpilsi daug vandens, viskas išbėgs iš vazonėlio. Taip pat ir su žmogaus organizmu“, – vaizdingai paaiškina A. Miliūtė.
Parengė Indrė Gurskienė
