Kultūros per karantiną turime apsčiai, bet viskas ekranuose. O kultūros centruose tylu – nei atlikėjų, nei žiūrovų, nei koncertų, nei repeticijų. Mėgėjų meno kolektyvai patyrė ir pirmojo karantino ribojimus, pernykščius metus irgi baigė štiliu, taip pat pradėjo ir šiuos. Kaip šis laikas paveiks mėgėjų meno kokybę, kas bus su žmonėmis – gal pripratus prie nuotolinio laisvalaikio ir tokio paties bendravimo nebesinorės jokių kolektyvų? Gal teks viską pradėti nuo nulio? – kalbinome choreografę Jolantą TELIŠAUSKIENĘ, režisierę Birutę ŠNEIDERIENĘ ir chorvedę Kristiną MARTINAITYTĘ-GLINSKIENĘ.
Daugiau nei įprastai
Jurbarko kraštą šokiu garsinančių kolektyvų – liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ ir šiuolaikinio – „Šypsena“ repeticijos nenutrūko ir per karantiną, jos vyksta nuotoliniu būdu.
„Nuo nulio tikrai nepradėsime, nes dirbame onlainu, ir mano šokėjai labai neblogai lanko, visos grupės. Repetuojame netgi daugiau nei įprastai – tris kartus per savaitę. Per pirmą karantiną irgi taip dirbome. Mokėmės atskirai, ne poroje, junginius, o kai sugrįžome į salę, sujungėme, sustatėme brėžinį. Dar paprašau, kad pasižiūrėtų šokį, juk yra nufilmuoti – kokia nuotaika, koks charakteris“, – pasakojo kolektyvų vadovė Jolanta Telišauskienė.
Choreografė pripažįsta, kad online, žinoma, ne tas pats, kas repeticija salėje.
Nuotolinės repeticijos – labiausiai dėl judėjimo, nes šokėjas negali užsisėdėti.
