Vinco Grybo memorialinio muziejaus darbuotojai džiūgauja – sena svajonė ir didelis darbas virto kūnu: muziejuje pradėta teikti audiogido paslauga. Nors visame pasaulyje tai bene populiariausias turistų informavimo būdas, Jurbarke šis audiogidas – pirmasis.
Ilgai užtruko
„Pagaliau gyvieji gidai pailsės ir galės šiek tiek turėti atostogų“, – audiogido pristatyme juokavo muziejaus vedėja, menininkė Rasa Grybaitė, turėdama galvoje save ir muziejininkę Gabiją Viduolytę. Iki šiol šios muziejaus darbuotojos lankytojus lydėjo po sales ir pasakojo apie skulptorių Vincą Grybą bei jo kūrybą.
Mintį, kad reikia audiogido, iš Grūto parko parsivežė G. Viduolytė. Ji ir parengė pirmąjį projektą, kurį teikė Kultūros rėmimo fondui 2010 m. „Deja. Tuo metu keitėsi požiūris į muziejų finansavimą, pinigai buvo skiriami naujoms ekspozicijoms, edukacijoms, moksliniams darbams, o mūsų muziejus nepateko į tas siauras lentynas ir negalėjo pretenduoti į finansavimą“, – prisimena R. Grybaitė.
Sėkmė nusišypsojo tik 2012 m., kai Kultūros departamentas paskelbė atsitiktinę programą, bet gautų 15 tūkst. litų užteko tik audiogido scenarijui parengti.
Muziejininkės rašė projektus vieną po kito, pagal kuriuos į audiogido projekto sąskaitą byrėdavo trupiniai. Paskutinė injekcija buvo pernai, kai projektą parėmė Kultūros taryba. Iš viso šiam projektui buvo gauta apie 10 tūkst. Eur.
Apmaudžiausia, kad Jurbarko r. savivaldybė, kuri deklaruoja, kad Jurbarką mato kaip kultūrinio turizmo kraštą, prie šio projekto pačioje jo pabaigoje prisidėjo 100 Eur. „Mes labai sunkiai yrėmės su šiuo projektu. Bet iš savivaldybės paramos piktybiškai nebuvo. Kodėl jie nusistatę prieš mus? Juk mes esame savivaldybės įstaiga ir turime teisę į paramą. Tas 100 eurų – tik projekto pristatymo kugeliui“, – sakė valdžios požiūriu nusivylusi R. Grybaitė.
Audiogido balsų įrašymui pinigų skyrė prieš porą metų į 125-ųjų Vinco Grybo gimimo metinių renginį atvykęs jo provaikaitis Cliff Kerr, o paskutines trūkstamas lėšas vienam žinomiausių Jurbarko krašto muziejų skyrė UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius. Vėlgi, muziejų parėmė ne savo krašto verslininkai.
Puiki komanda
Finansavimas – tik viena, nors ir labai svarbi projekto dalis. Ne mažiau pastangų, idėjų, geros valios ir darbo reikėjo kokybiškai atlikti techninį ir kūrybinį darbą.
Gavus pirmuosius pinigus muziejininkės kreipėsi į profesionalus dėl scenarijaus parengimo. Darbą apsiėmė padaryti UAB „Audiogidas“ direktorius, prezentacijų ekspertas, jas rengiantis stambiausioms Lietuvos įmonėms, Arturas Laskauskas.
Audiogido scenarijus – tai lyg 40 puslapių knyga, kurioje surašomas ne tik tekstas, bet ir surenkama visa reikalinga paskelbti informacija, numatoma, kur turi skambėti garso takelis ir koks jis turi būti, apgalvojama, kokie balsai turi skambėti.
Darbas buvo atliktas, matyt, gerai, nes po kelerių metų, kai jau ši užduotis buvo beveik pasimiršusi, A. Laskauskas nauju žvilgsniu perskaitęs scenarijų pasakė, jog jis vienas geriausių audiogidų Lietuvoje.
Tolesnis darbas sklandžiai tęsėsi tik draugų, artimųjų, buvusių jurbarkiečių dėka. Į muziejų užsukęs buvęs jurbarkietis, TV versle besisukanti Laimis Benys susidomėjo muziejaus įsigytais audiogido aparatais. „Jau buvo praėję dveji metai, kai aparatus turėjome, baigėsi ir garantinis laikotarpis. Laimis pasisiūlė nusivežti juos į Vilnių, patikrinti ir pažiūrėti, kaip jie veikia“, – sako muziejaus bičiuliui dėkinga R. Grybaitė.
L. Benys pažadą tesėjo ir netgi įkalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėją Andrių Kavaliauską įskaityti paruoštą tekstą. „A. Kavaliauskas mielai sutiko ir darė tą labai atsakingai. Netgi pats konsultavosi su kalbininkais, kaip reikia kirčiuoti vieną ar kitą vietovardį“, – džiaugiasi R. Grybaitė.
Pagal scenarijų audiogidui buvo reikalingas ne vienas balsas. Juos atrinkti buvo nelengva, bandytas ne vienas pretendentas. Dalį teksto įskaitė LRT balsas, programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas, o moteriškas balsas priklauso taip pat iš Jurbarko kilusiai TV3 sveikatos laidos vedėjai Andželai Labanauskienei, kuri atvyko ir į audiogido pristatymą. „Kai visai nebeliko pinigų įrašams, mums padėjo jurbarkietis Nacionalinio dramos teatro aktorius Mindaugas Jusčius. Jis įgarsino Vinco Grybo mintis. Tam labai tiko ir Mindaugo kalboje išlikęs jurbarkietiškas akcentas“, – juokiasi R. Grybaitė.
Audiogido įrašuose ne mažiau svarbu, kokia muzika ir kiti garsai skamba šalia balsų – taip kuriama nuotaika, jausmas. Garso takelį sukurti R. Grybaitė paprašė sesers Rūtos Grybaitės. „Ji muzikė, todėl paskaičiusi scenarijuje aprašymą, kokia muzika turėtų skambėti, iš karto prisimindavo vieną ar kitą kūrinį“, – sakė sesei dėkinga muziejaus vedėja. Kūriniai garso takeliui buvo parinkti per vieną darbingą savaitgalį.
Istorija – įrašuose
Dabar Vinco Grybo memorialiniame muziejuje yra du audiogido aparatai. Kai buvo įsigyti, jie kainavo po 2 tūkst. litų. Aparatai turi ir ekraną, kuriame rodoma vaizdo medžiaga.
Prie vieno aparato galima jungti vienas arba dvejas ausines. Jas muziejus taip pat turi, tačiau mėgstantieji naudoti savo daiktus galės prisijungti ir savo, nes aparatuose įrengta įprasta ausinių jungtis. Prie audiogido aparato galima prijungti ir garso kolonėlę. Tai praverčia, kai į ekskursiją po muziejų susirengia žmonių grupė. „Prijungus kolonėlę informacijos gali klausyti visa grupė. Ne visiems patinka klausyti gyvo gido. Toks muziejaus apžiūrėjimo būdas turėtų patikti jauniems žmonėms“, – mano R. Grybaitė.
Išsinuomojus audiogidą, galima pačiam planuoti laiką, pasirinkti tempą, grįžti prie norimo eksponato ar pasirinkti tą, kuris patinka, ir išklausyti medžiagą apie jį. Audiogido nuoma kainuoja 3 Eur. Ekskursija su audiogidu trunka apie 1,5 val., tad neskubant muziejuje galima smagiai ir naudingai praleisti pora valandų.
Muziejaus lankytojų laukia 82 stotelės, kuriose pasakojama apie skulptoriaus V. Grybo gyvenimą ir kūrybą – nuo vaikystės iki paskutiniųjų darbų. Keliaujant iš vieno muziejaus pastato į kitą sužinoma ir jų istorija, kokius darbus čia kūrė skulptorius. Stotelės sužymėtos skaičiais, o balsas audiogide, pabaigęs pasakoti vieną istoriją, ragina keliauti toliau ir sužinoti dar daugiau.
Viena iš audiogido balsų – A. Labanauskienė pripažino, kad darant įrašus sužinojo labai daug informacijos ir istorijų. Dabar tos istorijos laukia muziejaus lankytojų. „Tie dalykai yra mūsų, ir jie jaudina. Grįžtu į muziejų, kaip vaikystėje, pilną paslapčių ir istorijų. Čia – pati tikriausia kultūros erdvė Jurbarke“, – sakė buvusi jurbarkietė. Pasak jos, jei dabar būtų tokia asmenybė kaip V. Grybas, nebūtų ginčų, kas turi stovėti Lukiškių aikštėje ar koks turi būti J. Basanavičiaus paminklas.
Žvelgia į priekį
Pristatymo dalyviai galėjo praktiškai išbandyti audiogido paslaugą, o muziejaus darbuotojos jau kuria naujus planus. „Į muziejų užsuka nemažai užsieniečių. Atvykusiems iš Italijos, Prancūzijos ar kitos šalies mes galime pasakyti tik „labas“. Todėl labai norime paruošti audiogido tekstus kitomis kalbomis“, – sako R. Grybaitė.
Tekstas anglų kalba jau parengtas, belieka pasirūpinti jo įrašymu. Tam, žinoma, vėl teks ieškoti pinigų bei profesionaliai anglų kalbą valdančių skaitovų. Muziejus planuoja įsigyti ir keletą paprastų MP3 aparatų, kuriais būtų galima išklausyti audiogido tekstą.
G. Viduolytė jau rašo naują projektą „Vinco Grybo laiškai prie kavos“. Muziejininkių planuose – įrašyti V. Grybo laiškų tekstus, kurie pirmą kartą buvo paviešinti per skulptoriaus gimimo 125 metinių renginį 2015 metais. Tada laiškai, perskaityti aktoriaus Dainiaus Svobono, sulaukė didelio dėmesio. „Jau kalbinau Dainių, ar jis sutiktų įskaityti šiuos laiškus įrašui. Manau, kad problemų nekils“, – šypsosi R. Grybaitė.
Tikriausiai užtruks, kol muziejaus lankytojas su kavos puodeliu rankoje galės mėgautis profesionalaus aktoriaus skaitomais skulptoriaus laiškais, tačiau jau dabar galima labai naudingai ir įdomiai praleisti laiką Vinco Grybo muziejuje ir pasirinkti, kokio gido pasakojimo norite – gyvo ar įrašyto, bei įvertinti privalumus ir trūkumus.
Jūratė Stanaitienė
