Norėdami kuo tiksliau prognozuoti žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus ir kitus gamtos reiškinius, mokslininkai nenustoja ieškoti naujų metodų. Vienas iš jų – pasitelkus palydovus iš kosmoso stebėti tūkstančių šunų, ožkų ir kitų naminių ir laukinių gyvūnų judėjimą. Anot Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentės Gritos Skujienės, gyvūnai nuo senovės mums signalizuoja apie orų pokyčius – žmonėms tik prireikė laiko išmokti suprasti jų elgseną.
Nors technologijos sparčiai tobulėja, mokslininkai gamtos reiškinių prognozėms nusprendė pasitelkti kiek neįprastus metodus – tyrėjų akys nukrypo ne į meteorologijos stočių duomenis, o į ožkas, šunis ar netgi šernus.
Tarptautinio bendradarbiavimo dėl gyvūnų tyrimų, įtraukiant kosmosą (angl. International Cooperation for Animal Research Using Space, ICARUS) mokslininkai nusprendė panaudoti mažus siųstuvus, kurie tvirtinami prie žinduolių, paukščių ir vabzdžių. Išsamų šių gyvūnų judėjimą stebės specialiai tam skirtas palydovas, kuris į kosmosą pakils jau kitais metais.
Ožkos, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Galiausiai tikimės paleisti maždaug šešių palydovų flotilę ir sukurti pasaulinį stebėjimo tinklą, kuris ne tik pateiks išsamią informaciją apie laukinių gyvūnų judėjimą ir gyvūnų sveikatą visoje planetoje, bet ir atskleis, kaip gyvūnai reaguoja į gamtos reiškinius“, – „The Guardian“ teigė projekto vadovas Martinas Wikelskis iš Maxo Plancko gyvūnų elgsenos instituto Vokietijoje.
Mokslininkų teigimu, siekiama ne tik ištirti, kaip gyvūnai reaguoja į neišvengiamus gamtos reiškinius, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimus, bet ir gauti naujų žinių apie jų migraciją, ligų plitimą ir klimato krizės poveikį.
„Orų pokyčiai yra susiję su atmosferos slėgio ir temperatūros pokyčiais. Žmogus nėra tiek išsivystęs, kad be specialių tyrimų ir įrenginių suvoktų kaitą, o kiti gyvūnai adaptavosi pajusti pokyčius, nes nuo to dažnai priklauso jų išgyvenimas, tai įrodo ir eksperimentai“, – sako G. Skujienė.
Ožkos, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Nuo orų iki elektros iškrovų
Nors palydoviniai duomenys dar nėra renkami, žymėtų gyvūnų tyrimų vertė šioje srityje jau buvo įrodyta atliekant pirmuosius eksperimentus Sicilijoje, Etnos kalno šlaituose. Jutikliai parodė, kad prieš ugnikalnio išsiveržimą ožkos tapo nervingos ir atsisakė eiti į aukštesnes ganyklas, kuriose įprastai mielai lankosi.
Panašiai mokslininkai stebėjo šunis, avis ir kitus ūkinius gyvūnus Abrucų kalnuose netoli Romos ir nustatė, kad jie taip pat iš anksto sureagavo į septynis iš aštuonių didelių žemės drebėjimų regione per pastaruosius 12 metų.
Ožkos, asociatyvi nuotr. / AP nuotr.
„Yra daug pavyzdžių žinoma, kur jutimo įvestis (per regėjimą, klausą, prisilietimus, kvapus ir pan.) sukelia „fiksuoto veiksmo“ reakciją – tiesioginę ir iš esmės nevalingą, į refleksą panašią reakciją. Tai svyruoja nuo pabėgimo iki poravimosi elgesio ir tokių reakcijų pasitaiko įvairiems gyvūnams“, – pasakoja G. Skujienė.
Anot pašnekovės, toks elgesys tarp gyvūnų ne išmoktas, o paveldimas ir formuojamas per ilgą, lėtą atsitiktinės mutacijos ir natūralios atrankos procesą.
„Daugiau nei prieš 100 metų dėlės signalizuodavo apie artėjančias audras išlįsdamos iš vandens, kanarėlės blaškydamosis įspėdavo apie gresiančius griuvimus anglies kasyklose iki devintojo dešimtmečio, o moliuskai, kurie užsidaro veikiami toksiškų medžiagų, vis dar naudojami pavojaus signalams sukelti Mineapolio ir Lenkijos savivaldybių vandens sistemose“, – sako mokslininkė.
Ir tai ne vieninteliai pavyzdžiai. Štai slėgio pokyčiai veikia žuvų plaukiojimo pūslę, todėl jos gali tapti neįprastai aktyvios arba, atvirkščiai, lėtos prieš lietų. Mažėjantį oro slėgį galima nuspėti ir iš ankstyvais rytais suaktyvėjusių žvirblių, kurie ieško maisto.
Žvirbliai / G. Panainte / „Unsplash” nuotr.
„Kad gali būti fiziologinis poveikis žinduoliams, rodo statistika – barometrinio slėgio padidėjimas koreliuoja su sumažėjusiais apsiveršiavimo atvejais“, – pasakoja G. Skujienė.
Mokslininkės teigimu, sekdami gyvūnų elgesį taip pat galime nuspėti elektros iškrovų artėjimą ir katastrofinius gamtos reiškinius, susijusius su galimais potvyniais, uraganais, viesulais, škvalais, atšalimais ar atšilimais, sausromis. Taip pat galime numatyti žemės plokščių judėjimo sukeltus gamtos reiškinius – žemės drebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus.
„Apžvalga rodo, kad gyvūnų pakreipimo, higrorecepcijos (drėgmės), elektrinės ir magnetinės jutimo sistemos gali būti susietos su seisminio pabėgimo elgesio sistema“, – komentuoja pašnekovė.
Grita Skujienė / Asmeninio archyvo nuotr.
O štai sergančių gyvūnų elgsena gali parodyti, kur yra pandemijų ar zoonozių židinių.
Senolių patarlės – ne iš piršto laužtos
Lietuvių liaudies patarlėse taip pat netrūksta senolių išminties, pastebi G. Skujienė, tad kai kuriais posakiais iš tiesų galima vadovautis.
„Reiktų klausti, kiek mes mokame suprasti gyvūnų elgseną ir iš jos perskaityti aplinkos kontekste, kad ta jų elgsena yra susijusi su vienu ar kitu meteorologiniu reiškiniu. Senolių patarlėse glūdi išmintis, bet reikia nepamiršti, kad dalis žmonių turi labai lakią vaizduotę ir mėgsta pasakoti būtus ir nebūtus dalykus, taigi, reikia atsirinkti, ar tai meninės sielos žmogus, ar žmogus, iš tiesų gerai pažįstantis aplinką, geras pėdsekys“, – teigia G. Skujienė.
Anot mokslininkės, posakis „Varnos medžių viršūnėse pranašauja didelį šaltį“ yra teisingas tam tikros aplinkos ir laiko kontekste. „Tiks žiemą, kai nuskaidrėja oras, debesys aukščiau, gerėja matomumas, todėl jos ten praleidžia daugiau laiko: daugiau mato, daugiau save rodo – teritorinis elgesys, susijęs arba su mityba, arba su būsimu poravimosi artėjimu.“
Varna / „Shutterstock“ nuotr.
Posakis „Jei musės piktos – lauk lietaus“ gali būti paaiškinamas tuo, jog lyjant šie vabzdžiai turės slėptis ir alkti, kad nebūtų sužaloti lietaus.
Patarlė „Jeigu gervės skrenda žemai, greitai, be klykavimo – lauk greito orų pablogėjimo“ yra susijusi su slėgio skirtumu virš žemės, vėjo srovėmis.
„Jei žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals“ – galioja ne tik žvirbliams, galima pastebėti ir kitų lesyklas lankančių paukščių pagausėjimą prie lesyklų“, – apibendrina pašnekovė.
