Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė žinia, neva „Pepco“ gimtadienio proga dalija išskirtinius prizus: gali gauti išmanųjį telefoną, grynųjų pinigų, nemokamą apsipirkimo kuponą. Tokia žinia pasidalino tūkstančiai interneto vartotojų. Įmonės teigimu, socialiniame tinkle „Facebook“ esantis puslapis – apgavystė.
Įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ išplito netikrame „Pepco“ puslapyje, pasivadinusiame „PEPC0 FANS“.
Ketvirtadienį pasirodžiusiu įrašu patikėjo gausybė gyventojų – maždaug 1,5 tūkst. vartotojų jau spėjo nudžiugti, esą gaus prizą, o įrašu pasidalijo beveik 2,3 tūkst. socialinio tinklo naudotojų.
Netikro „Pepco“ puslapio įrašas / Ekrano nuotr.
„Pepco“ imituojančiame puslapyje rašoma: „švenčiant @PEPCO gimtadienį visi, ne vėliau kaip 2023 m. birželio 10 d. parašę „sveikiname“, gaus specialią dovaną – 1 vnt. naujausią „Samsung“ mobilųjį telefoną, grynųjų pinigų ir nemokamų apsipirkimo čekių“.
Melagingą profilį išduoda ir kiti požymiai – „Facebook“ jo nėra patvirtinęs kaip patikrinto puslapio, jame tėra vos daugiau nei 300 patiktukų, o įrašų – vos vienas, pats puslapis sukurtas tik ketvirtadienį.
Puslapis – netikras
„Pepco“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Marta Butkevič-Repšė LRT.lt patvirtino, jog internete pasirodęs konkursas yra melagingas.
„Situacija, kai internetiniai sukčiai prisidengia „Pepco“ vardu ir organizuoja apgaulingus konkursus, dovanų dalinimus bei kitaip apgaudinėja mūsų pirkėjus, mums yra žinoma. Sukčių atakos prisidengus netikrais profiliais prasidėjo jau gana seniai, prieš daugiau nei pusantrų metų. Jūsų išskirtas atvejis yra vienas iš pavyzdžių, kaip sukčiai prisidengia mūsų vardu. Esame pastebėję, kad tai yra problema, su kuria susiduria ir kiti žymūs prekybos tinklai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, panašios atakos organizuojamos nuolat, todėl įmonė reguliariai vykdo tokio tipo puslapių paiešką.
Prekybos tinklas „Pepco“ / BNS nuotr.
„Juos registruojame ir pildydami specialias formas raportuojame „Facebook“ administracijai. Vėliau atliekame patikrinimą ir jeigu puslapis nėra pašalintas, vykdome pakartotinį raportavimą. Taip pat per savo centrinį biurą Lenkijoje tiesiogiai kontaktuojame su „Meta“ atstovais, kad tokie puslapiai būtų pašalinti kuo greičiau“, – teigė M. Butkevič-Repšė.
Pasak vadovės, kai pirkėjai praneša apie panašius profilius, tai leidžia greičiau juos pašalinti.
„Mes visuomet informuojame pirkėjus, kad tai netikri profiliai, į jų konkursus ar žinutes įsitraukti negalima, taip pat visuomet prašome apie tokius puslapius raportuoti socialiniam tinklui „Facebook“, nes tai paspartina jų užblokavimą. Na, o kaip paprastam vartotojui atpažinti, ar „Pepco“ puslapis yra tikras? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tik tikras „Pepco Lietuva“ profilis turi specialią mėlyną varnelę, tai žymėjimas, įrodantis profilio autentiškumą“, – akcentavo įmonės atstovė.
„Pepco“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
Jos teigimu, kitas dažnai pastebimas dalykas yra pats netikrų puslapių pavadinimas ir šriftas.
„Netikri profiliai dažnai pasivadina „Pepco fanai“, „Pepco fans“, „PepcoLT“ ar panašiai ir pavadinime naudoja neįprastus šriftus, tai iš karto signalizuoja, kad profilis yra netikras. Reikėtų atkreipti ir į tai dėmesį, kad oficialus įmonės „Pepco“ pavadinimas socialiniame tinkle „Facebook“ yra „Pepco Lietuva“. Jeigu bent vienas iš šių elementų neatitinka, tuomet profilis yra netikras“, – akcentavo M. Butkevič-Repšė.
Pasak rinkodaros vadovės, „Pepco“ neorganizuoja žaidimų ar konkursų, kuriuose būtų prašoma pasidalinti asmeniniais ar finansiniais duomenimis ar pervesti kokią nors pinigų sumą.
„Pepco“ / „Shutterstock“ nuotr.
„Visi „Pepco“ organizuojami konkursai vyksta tik oficialioje „Pepco Lietuva“ „Facebook“ paskyroje. Juos organizuojame gana retai, o dėl prizų atsiėmimo laimėtojų prašome kreiptis privačia žinute per mūsų oficialią paskyrą. Jeigu pirkėjams kyla kokių nors abejonių dėl mūsų konkurso, visada kviečiame mums rašyti elektroniniu paštu klientas.lt@pepco.eu“, – teigė M. Butkevič-Repšė.
Negalime būti atidūs visą laiką
Kauno technologijos universiteto mokslininkas Arvydas Grišinas LRT.lt patvirtino, jog tokiais atvejais, kai neaišku, ar puslapis, įrašas yra tikras, reikia tikrinti pavadinimą, nuotraukas.
„Jeigu informacija yra iš artimo žmogaus, tada, žinoma, sudėtingiau, nes ir pažįstamas apsigavo. Apskritai socialiniuose tinkluose reikia atsargiai viską spausti, ypač kai vyksta karas ne tik mūšio lauke. Ypatingas atsargumas patartinas visur. Apsigauti visi gali, nes negalime būti atidūs visą laiką“, – akcentavo pašnekovas.
Arvydas Grišinas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Anot jo, šiuo atveju svarbi išlieka auksinė taisyklė – jeigu pasiūlymas skamba per gerai, tikriausiai tai netiesa.
„Niekas nieko už dyką nedalina, o jeigu gauni už dyką, vadinasi, prekė esi tu. Didelė dalis vartotojų užkimba, mus pasiekia tiek daug informacijos, tad mes tiesiog kartais spaudžiam impulsyviai, einame ten, kur gražu, įsijungia mūsų nereflektyvus, neapmąstantis reptilijos protas“, – sakė A. Grišinas
Pasak mokslininko, socialinių medijų technologijos yra sukurtos taip, kad kuo labiau paveiktų vartotoją.
„Šia prasme apgavikams yra patogu naudotis. Norėčiau atgrasyti nuo tokio gėdinimo, kad „o, kvailiai ir pasimauna“. Technologijos yra kompleksiškai suinteresuotos vesti mus, o ne skatinti reflektuoti skaitmeninėje erdvėje, todėl tokios apgaulės ir pavojingos“, – teigė A. Grišinas.
