Nuo kelių iki kelių šimtų eurų per metus: kaip atrodytų naujasis nekilnojamojo turto mokestis? (3)

Atsižvelgiant į tai, kokį tarifą rinktųsi savivaldybė, daliai gyventojų už pagrindinį gyvenamąjį būstą per metus, tikėtina, tektų mokėti nuo kelių iki kelių šimtų siekiantį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Dar tiek pat, o gal ir daugiau, už antrąjį ar paskesnį turimą NT.

Jei kalbėtume apie maksimalias sumas, kurias, atsižvelgiant į įvardytus tarifo rėžius, galėtų mokėti kai kurie gyventojai, Finansų ministerija ramina, jog mažai tikėtina, kad savivaldybės rinktųsi patį didžiausią galimą (4 proc.) tarifą gyvenamajam būstui apmokestinti.

STRAIPSNIS TRUMPAI

• Naujai pateiktame projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio NT mokestį 0,05–4 proc. intervale taikyti būstui.
• Neapmokestinamas būtų tik asmens pagrindinis NT, kurio vertė konkrečioje savivaldybėje būtų ne didesnė nei 1,5 medianos. Visam kitam asmens NT būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05–4 proc. tarifas nuo visos būsto vertės.
• Jei Seimas galutiniame balsavime pritars naujai nekilnojamojo turto (NT) mokesčio redakcijai, už 100 tūkst. eurų vertės pagrindinį gyvenamąjį būstą Vilniuje tektų sumokėti nuo 5 iki 400 eurų per metus.
• LRT.lt kalbinti ekonomistai nėra tikri, ar savivaldybėms suteikta laisvė pačioms apsispręsti dėl NT mokesčio tarifo nesukels problemų.

Konkrečius tarifus nuspręstų savivaldybės

Jau kurį laiką netyla diskusijos apie NT mokestį ir kaip jis turėtų atrodyti. Po įvairių siūlymų, korekcijų nuo 2025 m. pasiūlyta nustatyti 0,05–4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Seime šiam modeliui pritarta, liko vienas balsavimas.

Miestas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Pagrindinis asmens gyvenamasis būstas, kurio vertė neviršytų 1,5 konkrečios savivaldybės NT vidutinės būsto vertės (medianos), nebūtų apmokestintas. Vis dėlto, jei pagrindinio gyvenamojo būsto vertė viršytų konkrečios savivaldybės NT verčių medianą, mokestis šio objekto savininkui būtų taikomas.

Paprastai kalbant, pagrindinis gyvenamasis būstas – NT objektas, kur savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą.

Tuo metu mediana – tam tikros skaičių sekos vidurinis skaičius. Tarkime, savivaldybėje išrikiavus būstus nuo pigiausio iki brangiausio, kurių kaina 5, 22, 30, 58 ir 80 tūkst. eurų, mediana būtų 30 tūkst. eurų.

Gyventojai / D. Umbraso / LRT nuotr.

Tiesa, antram, trečiam ir paskesniam gyventojo turimam NT objektui 1,5 medianos taisyklė nebegaliotų. Vadinasi, savivaldybės nustatytas mokestis būtų taikomas nuo visos Registrų centre fiksuotos mokestinės vertės.

„Medianos galioja tik pirmam būstui, antram ir visam kitam negalioja“, – LRT.lt akcentavo minėtų įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Mindaugas Lingė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Tiesa, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie būtų diferencijuojami atsižvelgiant į NT objekto paskirtį, vertę, naudojimą ir pan. Pavyzdžiui, poilsio paskirties pastatams, nuomojamam būstui taikyti didesnį tarifą.

Kaip būtų apskaičiuojama?

Kiekvienoje savivaldybėje NT verčių vidutinė būsto vertė (mediana) skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje NT verčių mediana siekia apie 60 tūkst. eurų, atitinkamai 1,5 medianos – 90 tūkst. eurų. Taigi, žmogaus pagrindinis gyvenamasis būstas, kurio mokestinė vertė siekia, tarkime, 85 tūkst. eurų, apmokestintas nebūtų, nes jo būsto vertė nesiektų 1,5 Vilniaus miesto NT verčių medianos – 90 tūkst. eurų.

Būstas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Kaip jau minėta, mediana apskaičiuojama remiantis Registrų centro nustatytomis būsto mokesčių vertėmis, perskaičiuojamomis kas 5 metus (vėliau, planuojama, kas 3 metus). Paskutinį kartą mokestinė būstų vertė nustatyta 2021 m., galioja iki 2026 m.

Kiekvieno konkretaus NT objekto vertę galima sužinoti Registrų centro interneto svetainėje, tereikia suvesti adresą, pagal kurį surandamas unikalus NT numeris.

Taigi, siekiant apskaičiuoti atskiro NT objekto mokestį, šiuo metu reikėtų naudoti būtent per 2021 m. masinį vertinimą nustatytą konkretaus būsto mokestinę vertę ir tais pačiais metais apskaičiuotą savivaldybės NT verčių medianą.

Tarkime, jei asmens pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė Vilniuje siekia 100 tūkst. eurų (yra didesnė nei pusantros medianos (90 tūkst. eurų), o sostinėje būtų taikomas 0,05 proc. tarifas, gyventojui per metus reikėtų sumokėti 5 eurų NT mokestį.

Apskaičiuojama: (100 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) – 90 tūkst. eurų (savivaldybės mediana) x 0,05 proc. (tarifas) = 5 eurai.

Vilnius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Vis dėlto, jei Vilniuje būtų nustatytas maksimalus – 4 proc. – NT mokesčio tarifas, šiam žmogui už pagrindinį gyvenamąjį būstą per metus tektų pakloti net 400 eurų.

Jei gyventojas turėtų ir antrąjį būstą, tarkime, 70 tūkst. eurų vertės kotedžą Palangoje, o šioje savivaldybėje būtų nustatytas, pavyzdžiui, 0,06 proc. NT mokesčio tarifas, jis papildomai turėtų sumokėti 42 eurus.

Apskaičiuojama: 70 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) x 0,06 proc. (tarifas) = 42 eurai.

Nekilnojamasis turtas Palangoje / R. Rumšienės / LRT nuotr.

Kalbant apie kitus miestus, Kauno miesto savivaldybėje NT verčių mediana siekia apie 41 tūkst. eurų. Vadinasi, atitinkamai 1,5 medianos – 61,5 tūkst. eurų. Taigi, jei laikinojoje sostinėje įsikūrusio piliečio vienintelio gyvenamojo būsto vertė siekia, tarkime, 80 tūkst. eurų, o Kaune būtų taikomas 0,05 proc. NT mokesčio tarifas, gyventojui per metus tektų sukrapštyti 9,25 euro.

Apskaičiuojama: (80 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) – 61,5 tūkst. eurų (mediana)) x 0,05 proc. (tarifas) = 9,25 euro.

Vis dėlto, jei Kaune būtų nustatytas 4 proc. tarifas, minėtam gyventojui NT mokestis išaugtų iki 740 eurų.

Būstas / E. Blaževič / LRT nuotr.

Klaipėdos miesto savivaldybės NT verčių mediana siekia apie 47 tūkst. eurų. Atitinkamai 1,5 medianos – apie 70 tūkst. eurų.

Jei gyventojo turimo pagrindinio gyvenamojo būsto vertė siekia 110 tūkst. eurų, o uostamiestyje būtų taikomas 0,05 proc. tarifas, klaipėdiečiui per metus tektų sumokėti 20 eurų NT mokestį.

Pinigai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Apskaičiuojama: (110 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) – 70 tūkst. eurų (mediana) x 0,05 proc. (tarifas) = 20 eurų.

Jei Klaipėdoje šiuo atveju būtų taikomas 4 proc. NT mokesčio tarifas, šiam gyventojui NT mokestis kišenes patuštintų 1 600 eurų.

Ministerija: 4 proc. tarifo savivaldybės, tikėtina, nesirinktų

Įstatyme nustačius platų mokesčių tarifų intervalą, išlaikant neapmokestinamąjį pajamų dydį pagrindiniam gyvenamam būstui, o sprendimų teisę dėl konkrečių tarifų suteikiant savivaldai, minėtą NT mokesčio modelį Finansų ministerija LRT.lt apibūdino kaip įrankį, suteikiantį savivaldai daugiau savarankiškumo.

Nekilnojamasis turtas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Ministerija akcentuoja, kad šiuo metu ir Žemės mokesčio įstatyme (0,01–4 proc. ribose), ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme komerciniam nekilnojamam turtui (0,5–3 proc. ribose), ir nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1–4 proc. ribose) taikomas platus mokesčio tarifų intervalas, kuriuo besivadovaudamos savivaldybės nustato konkrečius tarifus.

https://infogram.com/77855b13-f19d-4d87-9b49-ce37febfa1a1?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fverslas%2F4%2F2101922%2Fnuo-keliu-iki-keliu-simtu-euru-per-metus-kaip-atrodytu-naujasis-nekilnojamojo-turto-mokestis&src=embed#async_embed

„Kaip rodo praktika, esminių problemų nekyla. Tai suteikia galimybę išplėsti finansinį savivaldos savarankiškumą“, – akcentuoja ministerija.

LRT.lt pasiteiravus, ar maksimalus – 4 proc. – NT mokesčio tarifas netaptų didele našta gyventojams, Finansų ministerija nurodė, kad „mažai tikėtina, jog savivaldybės rinktųsi patį didžiausią galimą tarifą pirminiam gyvenamajam būstui apmokestinti“.

Mažai tikėtina, jog savivaldybės rinktųsi patį didžiausią galimą tarifą pirminiam gyvenamajam būstui apmokestinti.

Finansų ministerija

Negaili kritikos

Anot Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Audriaus Šimkaus, siūlymas leisti pačioms savivaldybėms spręsti, kokį tarifą taikyti, nėra teisingas.

Gyvenvietė / D. Umbraso / LRT nuotr.

„Vilniuje NT vertės didesnės, tokios didelės „žirklės“ labai iškraipys NT pajamas. Tarkime, už turtą, kurio vertė siekia 90 tūkst. eurų, Vilniuje žmonės NT mokesčio nemokės, o mažesniame rajone gali tekti sumokėti“, – svarstė A. Šimkus.

Pasak ministerijos, du trečdaliai gyventojų šio mokesčio už pagrindinį būstą nemokėtų dėl pagrindiniam būstui nustatyto neapmokestinamojo dydžio. Vis dėlto, „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės manymu, augant valdžios išlaidoms, ateityje neapmokestinamasis dydis gali mažėti, o bazė plėstis.

Suteikta laisvė pačioms savivaldybėms nustatyti tarifus, pasak ekonomistės, tikėtina, didins atskirtį tarp didžiųjų ir periferinių savivaldybių.

Indrė Genytė-Pikčienė / D. Umbraso / LRT nuotr.

„Ekonominiuose centruose daugiau galimybių nustatyti aukštesnius tarifus, tuo metu mažesnės savivaldybės bus priverstos nustatyti minimalius tarifus dėl demografinių ir neigiamos migracijos aplinkybių“, – atkreipia dėmesį analitikė.

I. Genytė-Pikčienė taip pat akcentuoja, kad mokestis už vienodos vertės turtą savivaldybėse gali skirtis.

„Be to, galimi ir tokie atvejai, kai tos pačios vertės turto savininkams turtingesnėse savivaldybėse mokesčio mokėti nereikės dėl aukštesnės medianos, o skurdesnėse – teks“, – pastebi ekonomistė.

Kaimas / E. Genio / LRT nuotr.

I. Genytė-Pikčienė sutinka, kad maksimalus 4 proc. tarifas būtų tikrai didelis, tačiau, jos manymu, būtų taikomas retai.

„Tam tikri aukštesni tarifai gali būti taikomi ir siekiant pakeisti savininkų elgseną, pavyzdžiui, kad ir apleisto ar avarinės būklės nekilnojamojo turto atvejais“, – kaip galimą pavyzdį pateikia ji.

Ragina iš anksto perspėti žmones

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad siūlomas NT mokesčio modelis savo struktūra primena Vakarų pasaulyje taikomą praktiką. „Aišku, skiriasi techninėmis detalėmis, bet bendrai – normalus pasiūlymas“, – pabrėžia jis.

Tadas Povilauskas / E. Blaževič / LRT nuotr.

Vis dėlto, jo manymu, NT apmokestinimo modelį reikėtų keisti tik tuo atveju, jei surenkamos sumos iš tiesų bus didesnės.

„Minimalus 0,05 proc. tarifas atrodo kiek per mažas, norėtųsi, kad būtų bent 0,1 proc., apsisaugant nuo sprendimo, jog kai kurios savivaldybės apmokestins visiškai minimaliu NT tarifu“, – dėsto ekonomistas.

T. Povilauskas pastebi, kad žmones labiausiai gąsdina viršutinė siūlomo tarifo riba. Dėl šios priežasties, jo manymu, būtų racionalu atskirti maksimalų tarifą.

Būstas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

„Pagrindiniam būstui tarifą sumažinti iki 1 proc., kitam – kiek pamažinti nuo 4 proc., galbūt apleistam būstui taikyti dar didesnį tarifą. Taip būtų sumažintos dabartinės gyventojų baimės“, – svarsto ekonomistas.

Jei šis siūlomas NT mokesčio modelis ir toliau skinsis kelią Seime, anot T. Povilausko, vertėtų apsvarstyti ir tam tikrus komunikacijos aspektus.

„Užbėgant už akių visuomenei priminti, kad rinkos NT vertė jau gerokai nutolo nuo mokestinės NT vertės. Kai bus kitas mokestinės vertės perskaičiavimas, ji gerokai padidės, tam irgi reikėtų paruošti žmones“, – perspėja ekonomistas.