Žvejų šventė Smalininkuose – visiems: mažiems ir dideliems. Šiemet, kaip ir kasmet, jos programoje buvo ne viena atrakcija vaikams, bet svarbiausia – piešinių konkursas „Žvejo svajonė“. Piešti mažuosius smalininkiečius į kultūros centrą sukvietė bendruomenės centro narė mokytoja Zita Ambrakaitienė su pagalbininkėmis Monika ir Iveta.
Piešti žvejo svajonės susirinko būriukas vaikų ir mokytojos vedami pirmiausia kultūros centro galerijoje apžiūrėjo liuteronų kryžių parodą. Paskui senoje klasėje susėdę į senus suolus, kokiuose prieš pusšimtą metų sėdėdavo mokiniai (nes kultūros centro pastate nuo XX a. pirmosios pusės veikė mokykla), vaikai išsidėliojo piešimo reikmenis, pasitiesė priešais po lapą popieriaus – pasiruošė piešti.
Mokytoja Zita šnekino vaikus, kokie verslai ir amatai klestėjo Smalininkuose? Seniau pagrindinis verslas mieste prie Nemuno buvo žvejyba. Smalininkuose dar gyvena senųjų žvejų, bet ir jaunieji mėgsta žvejoti, nes tebeteka Nemunas ir žuvų jame – kiek nori. Tik ne ant kiekvieno kabliuko žuvys kimba, o kiekvieno žvejo svajonė – pagauti didelę žuvį. Mažiausioji konkurso dalyvė penkiametė Goda nupiešė saulėtą rytą prie Nemuno – smagu žvejui tokį rytmetį užmesti meškerę! Rimantė ir Neringa piešė bendrą piešinį – bangelėse nardo daug mažų žuvyčių, o didžiausios šokinėja virš vandens – štai kokia žvejo svajonė. Aido nupieštas žvejas supasi valtelėje ir vieną po kitos traukia žuveles. Rugilė ant pylimo, kur plevėsuoja Trispalvė, susodino visą žvejų šeimyną, o Medos žvejas vienišas rymo ant kranto, bet jam jau užkibo laimikis. Brigitos žvejui apie laimikį pačiulbėjo dangumi skrendantis paukštelis, o Eglės žvejas šypsosi, nors jo kabliuką prarijo pati mažiausia žuvelė. Linksmas ir šešiamečio Astijaus piešinukas, kuriame saulės zuikučiai žaidžia ežerėlį apaugusiuose medžiuose. Povilas nupiešė didelę žuvį – tokios svajonės gyvena dideliuose vandenyse. Septynmečio Artūro piešinyje plaukioja fantastiški jūrų gyvūnai, o žvejas – užsnūdo ir susapnavo auksinę žuvelę. Mariaus piešinyje į tinklą įkliuvo Mobis Dikas, matyt Marius, mėgsta ne tik piešti, bet ir skaityti knygas. O Deivido žvejas – didelis ir kampuotas, įdomu, apie kokį laimikį jis svajoja?
Pabaigę kiekvienas pristatė savo piešinį ir kalbėjo ne tik apie tai, ką pavaizdavo popieriaus lape, bet ir apie savo svajones. O tų vaikų svajonių – įvairių įvairiausių! Visos didelės ir per Žvejų šventę – susijusios su žvejyba. Vienas norėtų sugauti didelę – kokios dar niekam nepavyko sužvejoti – žuvį. Kitas – norėtų žvejoti, nes niekada dar to nedarė. Trečiam būtų smagu žvejybon eiti kartu su mama ir tėčiu. Kažkuris įsisvajojo, kad taip Nemune sužvejotų ne lydeką, o kompiuterį! O geriausia būtų pagauti auksinę žuvelę, kuri patenkintų visus norus ir išpildytų svajones.
Apžiūrėjus ir apšnekėjus piešinius mokytoja Zita su savo pagalbinbinkėmis visiems vaikams įteikė Žvejų šventės organizatorių – seniūnijos ir bendruomenės prizus. Visiems vienodus, nes konkurse „Žvejo svajonė“ kiekvienas piešinys – pats gražiausias. Dovanų krepšelyje piešėjai rado saldumynų, knygelių apie Europą, atšvaitų, bloknotėlių…
Bet dovanėlėmis ilgai džiaugtis nebuvo kada, nes reikėjo skubėti į šventę – pasiįdomauti žirgų šuoliais ir kartingų viražais, čiūžtelti nuo pripučiamos čiuožyklos, paragauti žuvienės, paklausyti koncerto ir dar kartą užmesti akį į ant tvorelės sukabintus piešinius, kurių kiekviename švietė žvejo svajonė.
