Dabar jau nebėra taip, kad grįžusio iš darželio vaiko tėveliai tepaklaustų, ar pavalgęs ir ar pamiegojęs. Tėvus domina, ko vaikas išmoko, kaip ir su kuo bendravo, ką pamatė ir patyrė. Ir dar daugiau – tėvai nevengia ir patys prisidėti prie ugdymo proceso. Jurbarko vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ pedagogės džiaugiasi ugdytinių tėvelius matančios dažnai, ir ne tik kaip žiūrovus vaikų šventėse.
Ugdymas – kolektyvinis darbas
Tėveliai, ateinantys pažiūrėti, kaip vaikai dainuoja ar vaidina, irgi nusipelno pedagogų ir psichologų teigiamo vertinimo, nes tėvų domėjimasis skatina mažuosius aktyviau dalyvauti įvairiose veiklose, būti smalsesnius, ir tai tiesiogiai siejasi su geresniais jų pasiekimais. Aktyvus tėvų dalyvavimas vaikų ugdyme ir ugdymesi teigiamai veikia jų savivertę ir skatina pasitikėjimą savimi.
Todėl ir į šventes, kitus renginius pedagogai kviečia ugdytinių tėvelius, o kai kurie tėčiai ir mamos mielai sutinka pravesti darželyje pamokėlę ar pasikviesti visą grupę vaikų į savo darbovietę.
Ar galima sakyti, kad aktyviai į veiklas ugdymo įstaigoje įsitraukiantys ugdytinių tėveliai padeda auklėtojams dirbti?
„Ugdymas – tai kolektyvinis darbas, nei vieni tėveliai, nei mes vieni vaiko neišugdysime, o tik bendradarbiaudami ir siekdami bendro tikslo“, – sako „Nykštuko“ direktorės pavaduotoja Irena Povilaitienė. Pasak jos, įtraukti tėvus į ugdymo procesą reikalauja ir Švietimo įstatymas, ir kokybiško ugdymo reikalavimai.
Bet pirmasis žingsnis, kaip teigė I. Povilaitienė, yra pedagogo – įtraukti tėvus į veiklos planavimą, į ugdymą, į vaikų pasiekimų vertinimą. „Tačiau pernai labai lengvai mūsų vaikų tėveliai jungėsi: pasiūlėm vieną projektą – sudalyvavo, kitą – sudalyvavo. Įsitraukia patys ir įtraukia kitus tėvus. Susibūrė mamų grupė – einam ir darom!“ – tėvų iniciatyva džiaugiasi pavaduotoja.
Tėvelių būna ir aktyvesnių, ir pasyvesnių, ir nėra tokių, kurie vaiką tik atveda iki darželio durų ir palieka: ugdykit! Pedagogė Edita Tutorienė pastebi, kad tėvų įsitraukimą paskatina ir vaikai: „Pamatę, kad kitų vaikų tėveliai ateina, vaikai prašo ir saviškių: mama, ateik! Tai ir vaikų iniciatyva, kad tėvai dalyvauja ugdyme.“
Aktyvesnės, žinoma, mamos. O tėčiai? Tėčiai, pasak pedagogių, ateina sportuoti. Sportiniai renginukai darželyje būna visos šeimos šventė. Pedagogės teigia, kad ir į tėvų susirinkimus jau nebevaikšto tik mamos – dažniausiai ateina mama ir tėtis. O darželio šventėse dalyvauja ir ugdytinių broliukai ir sesutės, seneliai, net krikšto tėvai.
Kaip gražiai sutarti?
Mažiausiems, tik pradėjusiems lankyti darželį, neretai kyla bendravimo sunkumų. „Kadangi mažųjų elgesys dažnai būna spontaniškas, nes trūksta bendravimo įgūdžių, gebėjimo suprasti vienas kitą, pajausti, pasitaiko nesutarimų. Į projektėlį „Kaip mums gražiai sutarti?“ pasiūlėme įsijungti ir tėveliams. Prašėme jų namuose vaikučiams pravesti edukacinę gražaus elgesio valandėlę. Ir tėveliai vaikučius mokė draugauti, kartu žaisti, dalytis žaisliukais, šypsotis vienas kitam. Tą pamokėlę namie vaikučiai kartu su tėveliais iliustravo, atnešė darbelius ir iš jų išėjo knygutė, į ją sudėti ir darbeliai, kuriuos padarėme grupėje“, – pasakojo ikimokyklinio ugdymo pedagogė Laimutė Nagrockienė.
Pedagogė ypač džiaugiasi, kad į tą projektėlį įsijungė visi visų grupės vaikučių tėveliai. „Mūsų vaikučiai – keturmečiai. Ir pokytis tikrai yra, mes draugiškai gyvename!“ – užtikrino „Spinduliukų“ grupės auklėtoja.
Specialistai aiškina, kad esant šalia tėvams ar kitiems artimiesiems maži vaikai jaučiasi drąsesni, jiems lengviau sutarti su kitais vaikais. Be to, tėvų dėmesys vaikams leidžia pasijusti laimingiems. Bendradarbiaudami ugdymo procese tėvai ir auklėtojai turi galimybę labiau pažinti vaiko gabumus ir juos ugdyti.
Parodą rengia kartu
Geriausia, pasak pedagogių, kai darželyje vykdomas ugdymas nenutrūksta ir namie. „Turim tradiciją – kiekvieną pavasarį vaikučiai, tėveliai ir auklėtojos rengiame parodą. Darant kūrybinius darbelius lavinama vaikų smulkioji motorika“, – pasakoja logopedė Imeda Čeberkienė.
Smulkiąją motoriją, t. y. smulkiųjų kūno raumenų (pirštų, riešo, akių) judesius lavinti ypač svarbu, nes tai susiję su vaiko kalbos raida. Pirštukų pagalvėlėse esantys nervų centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, o kai kurie pirštų ir riešo judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla. Kuo vikresni vaiko piršteliai, tuo aiškesnė jo kalba.
Ypač smagu, kai vaiko smulkiosios motorikos ir kalbos lavinimu užsiima ir tėveliai, kartu atlikdami įvairius darbelius.
„Kūrybinis procesas vyksta ne tik grupėse, bet ir namuose. Įsijungia mamos ir tėčiai. Kuria darbelius iš visokių sėklyčių, iš popieriaus rutuliukų – dėlioja, klijuoja. Taip, ir tėčiai. Nes jei tėtis nedalyvavo, vaikas ir nepapasakos“, – sako I. Čeberkienė.
Kviečia pas save
Su priešmokyklinukais dirbančios Giedrė Totoraitienė ir Airina Stasaitienė teigia, kad alfa kartos vaikai yra smalsiausi, jiems reikia ypatingų potyrių ir įspūdžių.
Alfa karta vadinami gimusieji XXI a. Šie vaikai puikiai valdo technologijas, nemėgsta rutinos, nuobodžios ir mechaniškos veiklos. Jie nori naujų iššūkių, motyvuojančios aplinkos ir greito rezultato.
„Esame įsitikinusios, kad patirtinis ugdymas netradiciniais būdais yra daug efektyvesnis. Rugsėjį per susirinkimą jau prašome tėvelių mus kviestis visur, kur tik įmanoma. Ir kviečia. Keliaujam labai daug, ir visos išvykos – su tikslu“, – sakė G. Totoraitienė.
Pedagogės prisiminė vaikams ypač patikusią viešnagę Žemynos tėvelio darbovietėje „Vila Bisena“ virtuvėje, kur jie patys gamino valgius. Į Girdžių bendruomenę pakvietė Elzės tėvelis – ten buvo pažintis su Kūčių tradicijomis ir papročiais per vaikams įdomias veiklas, su Kalėdų seneliu. Vaikams patiko išvyka į Panemunių regioninio parko direkciją, Smalininkų senjorų namus. Jau ir šiemet spėta ten pabuvoti ir pasivaikščoti dr. Kneipo sveikatingumo takeliu.
„Reikia mūsų iniciatyvos, prašymo, kad vaikams būtų įdomiau, o paskui jau tėveliai užsikrečia. Vieni pakviečia pas save, kiti padeda surengti renginius, treti ateina į šventes“, – teigė auklėtojos.
Nori prisidėti
Labai svarbu ir tai, kad mamos ir tėčiai dalyvauja ugdomuosiuose užsiėmimuose grupėse: kažkurio mama veda mankštą, kažkurio močiutė mielai sutinka paskaityti pasaką. Kas padaro renginiams dekoracijų, kas parūpina įdomesnių priemonių kūrybiniams darbeliams, kas padovanoja grupės vaikučiams vertingų knygų. Pedagogės pasinaudoja ir maža gudrybe – žinodamos, ką tėveliai dirba ir ką sugeba, kviečia ir darželyje prisidėti prie atitinkamų veiklų.
Masiškai ugdytinių mamos ir tėčiai jungiasi į sportines veiklas. Pavyzdžiui, į jau šešerius metus rengiamas dviračių lenktynes.
„Visi labai nori tų dviračių lenktynių. Renkamės prie Nemuno, pavakare, kad ir tėveliams, ir mums būtų jau po darbo, kad visi galėtume dalyvauti. Tėvai, vaikai – visi su dviračiais, su paspirtukais. Mūsų būna labai daug. Vaikams smagu palenktyniauti su auklėtoja, su tėčiu ir mama!“ – sako auklėtoja E. Tutorienė.
„Aktyviausi paprastai yra tie tėveliai, kurie labai užsiėmę. Jie daug kur dalyvauja ir viskam suranda laiko. Prisidėti prie savo vaikų ugdymo darželyje – taip pat, – pastebi „Nykštuko“ direktorės pavaduotoja I. Povilaitienė. – Mums ir patiems keista, kad tiek daug tėvelių įsitraukia. Jauni tėvai turi įvairiausių idėjų, jie pasiūlo labai netradicinių veiklų. Vadinasi, tėvams svarbu, kaip darželyje ugdomi vaikai, ir jie patys nori prisidėti.“
Danutė Karopčikienė
