Kai kurios paauglės nesupranta, kad laukiasi, ir apie tai sužino iš mamos įtarimų pastebėjus pasikeitusią išvaizdą. Kitos nepilnametės, bėgdamos nuo girtuokliaujančių tėvų, jau sulaukusios 16-os planuoja šeimą ir mano, kad susilaukti kūdikio – gera mintis. Apie tokias paauglių patirtis pasakoja Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė Vaida Tretjakova.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvoje fiksujoami aukšti paauglių gimdymų rodikliai.
- Mažiau paauglių gimdo tose šalyse, kuriose paauglių seksualinis elgesys nėra stigmatizuojamas.
- Paaugliai mažiau gimdo tose šalyse, kuriose veikia visapusiškas lytiškumo ugdymas.
- Yra koreliacijių tarp ankstyvų paauglių gimdymų ir socialinės atskirties šalies viduje.
- Kai kuriais atvejais paauglės nėštumą planuoja, tačiau nutinka ir taip, kad mergaitės pačios nesupranta, jog laukiasi.
- Dar yra požiūrio, kad „nieko tokio, tegu gimdo, vis tiek lietuvių trūksta“.
Pasak sociologės, atlikusios tyrimą apie paauglių gimdymus, mažiau paauglių gimdo tose šalyse, kuriose jų seksualinis elgesys nėra stigmatizuojamas. Ji pažymi, kad vaikams žinios apie lytiškumą yra svarbios.
„Yra atvejų, kai merginos nesuprato, kad laukiasi. Jos nepastebėjo savyje vykstančių pokyčių, tik mamos po kiek laiko iš išvaizdos pasikeitimų įtarė, kad dukros gali lauktis. (…)
Tikrai akivaizdu, kad mergina dar nėra pasiruošusi būti mama, kai ji net nepažįsta savo kūno, nesupranta pokyčių, yra per jauna. Tokiais atvejais nėštumas pastebimas labai vėlai, kai jau nebegali jo nutraukti, nėra kito pasirinkimo – tik gimdyti“, – interviu portalui LRT.lt sako V. Tretjakova.
Kaip pastebi sociologė, paaugliai dabar labai anksti net ir pornografijos pasižiūri, todėl naivu tikėtis, kad jie negaus žinių iš išorės ar nebus smalsūs.
Vaida Tretjakova / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– 2015 metais gimusių kūdikių skaičius tūkstančiui 15–17 metų amžiaus merginų siekė 6,1. Bėgant metams, situacija kiek gerėja – 2019 metais šis rodiklis siekė 3,9. Ar tai dideli skaičiai, ar ši problema Lietuvoje aktuali?
– Savo tyrime analizavome atvejus, kai kūdikis gimsta paauglėms iki 19 metų. Tai tarptautinis rodiklis, kadangi tokio amžiaus paauglės tik spėja baigti mokyklą, o tokiu atveju greičiausiai pastoja dar lankydamos mokyklą.
Tai nėra pats geriausias variantas, kadangi tai turi pasekmių tolimesniam paauglės gyvenimui – užprogramuoja sunkesnį gyvenimą, kai nėra išsilavinimo tęstinumo, galbūt net nebaigiama mokykla.
Lietuvoje, pavyzdžiui, mūsų motinystės ir vaiko priežiūros atostogos susietos su darbu. Jei nedirbta – o kaip galima tai spėti būnant tokio amžiaus, tėvai gauna labai mažas išmokas. Tad ir finansine prasme tai būna labai sunki situacija.
Nėštumas / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Apie kokius paauglių gimdymo mastus galime kalbėti?
– ES vidurkis siekia 5,2 paauglių gimdymų tūkstančiui 15–19 metų merginų, o Lietuvoje šis rodiklis buvo virš 7. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse, Skandinavijos šalyse, tie rodikliai artimi nuliui, o ypač maži pačioje jauniausioje paauglių grupėje. Ten retas atvejis, kad vaiko susilauktų tokia jauna paauglė.
Taip iš dalies gali būti ir dėl to, kad jei paauglė pastoja, ten gali būti dažniau nutraukiamas nėštumas. Pas mus kitaip – Lietuvoje labai stiprus pronatalistinis diskursas (nuostatos, palaikančios prokreacinę elgseną), o abortas labai demonizuojamas. Aišku, abortai nėra kažkas tokio, ką lengva daryti.
– Kaip suprantu, kartais tokia galimybė net nesvarstoma, tarsi savaime suprantama, kad pasirinkimas vienas – gimdyti?
– Dažnai net nesvarstoma – visa aplinka paaugles stumia į tokią situaciją, kad „jau geriau pagimdyk – kaip nors“. O Vakaruose galbūt vyrauja požiūris, kad nėštumo nutraukimas yra galimas pasirinkimas.
Vaida Tretjakova / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Paauglių gimdymų klausimu Lietuva – aukščiau ES vidurkio. Ką tai reiškia?
– ES šalių vidurkis apima daug įvairių šalių, tarp jų yra tokios šalys kaip Bulgarija ir Rumunija, kuriose šie rodikliai ypač aukšti, kelis kartus aukštesni nei ES vidurkis, todėl jos vidurkį labai pakelia. Jei save lyginame su tokiomis šalimis, gal mes atrodome geriau, bet jei lygintume su Vakarų ar Skandinavijos šalimis, ne taip gerai.
– Kodėl atsiranda tokių skirtumų? Minėjote Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis, kur šie skaičiai arti nulio, o štai Bulgarijoje ar Rumunijoje situacija jau kitokia.
– Galima iš dalies paaiškinti, kodėl taip yra. Viena iš priežasčių – kiek paaugliams prieinamos reprodukcinės sveikatos paslaugos, kiek prieinama kontracepcija, ar ji kompensuojama, ar ne, kiek prieinamas nėštumo nutraukimas.
Mažiau paauglių gimdo tose šalyse, kuriose paauglių seksualinis elgesys nėra stigmatizuojamas.
Lietuvoje dar iki šių metų nėštumo nutraukimas paauglei buvo leistinas tik su tėvų sutikimu, ji pati negalėjo priimti to sprendimo. Yra šalių, kur į tai žiūrima lanksčiau, o paauglė gali pati priimti tokį sprendimą.
Taip pat kalbame apie tam tikrą kultūrinę aplinką – mažiau paauglių gimdo tose šalyse, kuriose paauglių seksualinis elgesys nėra stigmatizuojamas, kur manoma, kad tai tikėtina paauglių gyvenimo dalis. Tada ir paaugliams paprasčiau apie tai kalbėtis ar kreiptis pagalbos ištikus rūpesčiui, anksčiau pasisakyti tėvams apie nėštumą.
Nėštumas / „Shutterstock“ nuotr.
Tose šalyse, kur šios temos yra stigma, viskas vyksta labai slaptai, o pasekmės galbūt išryškėja tik tuomet, kai jau nieko negalima pakeisti.
Svarbus aspektas – ir lytinis švietimas. Matome koreliaciją, kad paaugliai mažiau gimdo tose šalyse, kuriose yra vadinamasis visapusiškas lytiškumo ugdymas, įtraukiantis mokslinę informaciją apie tai, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, lytiniu keliu plintančių ligų. Tada paaugliai turi žinių, kaip apsisaugoti nuo nėštumo. Jie tas žinias nebūtinai pritaikys, bet tai gali padėti.
– Atliktame tyrime rašote, kad Lietuvos kaimuose paauglių nėštumų rodikliai visą tiriamąjį laikotarpį išlieka dvigubai didesni nei miestuose. Kokią situaciją matome Lietuvoje? Kiek išsiskiria vietovės, kuriose, pavyzdžiui, didesnis nedarbas ar mažesni atlyginimai?
– Matėme, kad kaimuose rodiklis buvo dvigubai didesnis beveik visu tiriamu laikotarpiu. Tai iš dalies susiję su tuo, kad neretai kaimuose moterys greičiau susilaukia vaikų, galbūt turi kitokią gyvenimo trajektoriją nei mieste gyvenančios moterys. Panašu, kad kaime gyvenančios merginos gyvenimą gali matyti per šeimos kūrimą.
Tam tikrose savivaldybėse šie rodikliai gerokai aukštesni, pirmiausia taip yra savivaldybėse, kurios labiau nutolusios nuo didesnių miestų ir pasižymi prastesniais socioekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, aukštesniu nedarbo lygiu.
Vaida Tretjakova / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Netgi tarptautiniai tyrimai rodo, kad yra koreliacijos tarp ankstyvų paauglių gimdymų ir socialinės atskirties šalies viduje. Jei šalies viduje yra didelių socialinių skirtumų, socialinės nelygybės, tikėtina, kad paauglių gimstamumo rodiklis ten bus didesnis. (…)
Lietuvoje ši taisyklė taip pat pasitvirtino. (…) Anksčiau skirtumai tarp regionų buvo dar didesni, o mūsų tyrimo metu jie mažėjo.
– Ar galima kalbėti apie įvairias visuomenės grupes ir skirtis jose, pavyzdžiui, socioekonominę šeimos situaciją? Kiek tai lemia paauglių nėštumus?
– Tyrimas atskleidė, kad tos moterys, kurios susilaukė vaikų paauglystėje, turėjo žemesnį išsilavinimą, kartais tik pagrindinį, jos dažniau gyvendavo didelėse šeimose, kai viename namų ūkyje gyvena daugiau nei penki ar šeši asmenys. Jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis dažniau buvo socialinė pašalpa.
Didesnę tikimybę anksti susilaukti vaikų turi merginos iš mažiau privilegijuotos socialinės aplinkos.
Neplanuotas nėštumas / Ben White / Unsplash.com nuotr.
Važiavome į regionus, kuriuose paauglių gimdymo rodiklis aukščiausias, ėmėme interviu iš merginų, kurios, būdamos paauglės, susilaukė vaikų per pastaruosius penkerius metus.
– Ką pasakodavo merginos, kokios jų istorijos?
– Istorijų buvo įvairių, bet tai dažniausiai sukrečiančios istorijos. Interviu paprastai nepradedi nuo savo tyrimo klausimo, bandai pažinti žmogų. Viena iš mūsų strategijų būdavo paprašyti papasakoti apie tėvų šeimą, vaikystę, kaip merginos užaugo.
Tai įvadinis klausimas, kad žmogus galėtų atsipalaiduoti, bet šiame tyrime daugeliui merginų tai buvo toks skaudus klausimas. Tikrai ne vieną kartą merginos pradėdavo pasakoti ir iš karto puldavo į ašaras, nes tai tokios skausmingos istorijos – „tėvas visada gerdavo, visus mušdavo, mušdavo mamą, bėgdavome iš namų, neturėjome ko valgyti“.
Tokios tragiškos ir labai skausmingos istorijos. Vienu metu sutinkamas vyras, dažnai vyresnis, jis matomas tarsi išvaduotojas – jame merginos mato ateities perspektyvą, mano, kad su juo gyvenimas galėtų būti geresnis, tada mėginama kurti santykius.
Vaida Tretjakova / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vakarų moksliniai straipsniai labai dažnai sako, kad visi ankstyvi gimdymai būna nenorimi, tokiame amžiuje neplanuoti, kad taip įvyksta atsitiktinai. Visgi mūsų tyrimas, o ir kai kurie kiti užsienio tyrimai rodo, kad dalis vaikų yra norimi.
Kai kurios mergaitės, būdamos 16 metų, mano, kad gera mintis dabar susilaukti vaiko ir kurti savo šeimą, nes gyvenimas dabartinėje šeimoje yra toks sudėtingas ir tragiškas, kad nėra kito būdo, kaip išeiti iš tos situacijos. Tada, norint ištrūkti iš disfunkcinės aplinkos, naudojama šeimos kūrimo strategija.
Kai kurios mergaitės, būdamos 16 metų, mano, kad gera mintis dabar susilaukti vaiko ir kurti savo šeimą, nes gyvenimas dabartinėje šeimoje yra toks sudėtingas ir tragiškas.
Kyla daug etinių klausimų – jei vyras vyresnis, ar nėra seksualinės prievartos elementų. Pačios paauglės to taip netraktavo, jos manė, kad tai įvyko abipusiu sutarimu. Situacija vėliau priklauso ir nuo vyro, kiek jis vėliau dalyvauja merginos gyvenime.
– Kaip paprastai nutinka? Kaip dažnai tėčiai dalyvaudavo procese?
– Buvo keletas atvejų, kai bent jau tuo metu, kai buvo atliekamas tyrimas, buvo sukurta šeima, vaiko tėvai kartu gyveno, o keletas merginų buvo labai laimingos pabėgusios iš savo tėvų šeimos. Visgi dažniau buvo taip, kad vyrai nepasilikdavo merginų gyvenime, paaiškėdavo, kad jie turi savų problemų, galbūt tam tikrų priklausomybių, nedirbdavo. Gyvenimas kartu nesusiklostydavo.
Nemažai atvejų, kai, panašu, merginų gyvenimas pasidarydavo blogesnis, gimus vaikui, nes vaiku reikia rūpintis, jį reikia išlaikyti, o partneris visiškai prie to neprisideda. Buvo ir tokių atvejų, kai merginos vaikų neteko, negalėjo jiems suteikti tinkamų sąlygų ir juos pasiėmė globos įstaigos. Tai labai liūdnos situacijos.
Nėštumo testas / „Pixabay“ nuotr.
– Sakėte, kad kai kuriais atvejais paauglės turėti vaikų planavo, norėjo jų susilaukti. Kaip dažnai gimęs kūdikis merginai nebuvo planuotas?
– Gal daugiau neplanuotų atvejų. Vienos labiausiai sukrėtusių situacijų, kai merginos nesuprato, kad laukiasi. Jos nepastebėjo savyje vykstančių pokyčių, tik mamos po kiek laiko iš išvaizdos pasikeitimų įtarė, kad dukros gali lauktis.
Mergina negalvojo, kad laukiasi, manė, kad sustorėjo, stengėsi dėvėti didesnius rūbus, nenorėjo eiti į kiemą, sėdėjo užsiklojusi apklotais, kad niekas nepamatytų.
Mergina negalvojo, kad laukiasi, manė, kad sustorėjo, stengėsi dėvėti didesnius rūbus, nenorėjo eiti į kiemą, sėdėjo užsiklojusi apklotais, kad niekas nepamatytų.
– Dažniau nesupranta jaunesnės merginos?
– Taip, jaunesnės, 14–16 metų. Tikrai akivaizdu, kad mergina dar nėra pasiruošusi būti mama, kai ji net nepažįsta savo kūno, nesupranta pokyčių, yra per jauna. Tokiais atvejais nėštumas pastebimas labai vėlai, kai jau nebegali jo nutraukti, nėra kito pasirinkimo – tik gimdyti.
– Kaip merginoms, nežinojusioms apie nėštumą, sekėsi susitaikyti su ta mintimi ir ją priimti? Atrodo, turėtų būti didelis šokas – esi jaunas žmogus, net negalvoji, kad gali lauktis, o nėštumas jau labai pažengęs.
– Merginos pasakodavo apie pasibjaurėjimą savo kūnu. Lietuvoje yra kūno, lieknumo kultas, o kai paauglė staiga pradeda „storėti“, kaip jos sako, įvyksta didelė atmetimo reakcija, kyla didelis pyktis, negebama priimti savo kūno, mėginama jį uždengti.
Buvo ir labai skaudžių pasidalijimų, kad paauglės svarstydavo apie pasitraukimą iš gyvenimo, nes manė, kad negali, kad nepajėgs. Kai kurios merginos susidūrė su patyčiomis mokykloje, tai taip pat siaubinga. Aplinka ir namie nelabai palaiko, o dar mokykloje nepriima.
Paauglystė / „Pexels“ nuotr.
Sunkūs tie atvejai, kai partneris nedalyvauja, kai nepripažįsta, kad jis tėvas, neigia, kad tai jo vaikas. Paprastai padeda kas nors iš šeimos narių, labai svarbus šeimos palaikymas, nes mergina praktiškai lieka viena.
Prisimenu skaudų atvejį, kai mergina pasakojo, kad norėjo nutraukti nėštumą, bet mama neleido, sakė, kad pagimdytų, užaugins. Situaciją ji prisimena su skausmu, sakė, kad labai nenorėjo vaiko gimdyti, norėjo nutraukti nėštumą ir negalėjo. Apie tai pasakojo su ašaromis akyse.
Prisimenu skaudų atvejį, kai mergina pasakojo, kad norėjo nutraukti nėštumą, bet mama neleido, sakė, kad pagimdytų, užaugins.
Prisimenu ir kitą istoriją. Globos namuose gyvenanti mergina pastojo, o ją globos namų darbuotoja ragino „susitvarkyti, nutraukti nėštumą“. Jai tai buvo taip nepriimtina, taip užgaulu. „Kaip galima taip sakyti, man ir taip sunku, o sako nutraukti nėštumą, vis tiek vaikas mano, aš jį myliu“, – sakė mergina.
Situacijos gali būti skirtingos – žmonėms, kurie su tuo dirba, reikėtų jautrumo, pajausti pačios paauglės situaciją, kaip ji jaučiasi tuo metu, ir atsižvelgti į jos poreikius ir norus.
Nėštumas / Mart Production / Pexels.com nuotr.
– Akcentuojama, kad ankstyvi nėštumai veikia ir paauglės, ir kūdikio sveikatą, gali būti sunkesnis nėštumas ir sunkesnis gimdymas. Tačiau yra ir kitų iššūkių – sustabdyti mokslai, užkirstas kelias mokslą tęsti universitete, mažesnės karjeros galimybės, atotrūkis darbo rinkoje. Kokie ankstyvų nėštumų padariniai merginai?
– Pats nėštumas būna sunkesnis, gali būti sunkesnis gimdymas, didesnė persileidimo galimybė, vaikas gali gimti mažesnio svorio.
Yra ir socialinių pasekmių – labai dažnai merginos nebaigia mokyklos, o tai užprogramuoja sunkumus ieškant geriau apmokamo darbo ir prastesnę ekonominę padėtį labai ilgam laikotarpiui į priekį.
Turint vieną ar kelis vaikus, dar sunkiau įgyti išsilavinimą ir įsitraukti į darbo rinką, tad mergina lieka priklausoma nuo socialinės paramos sistemos, nuo šeimos, partnerio.
Merginos nebūtinai susilaukia tik vieno vaiko – kai kurios, būdamos paauglėmis, susilaukia ir antro, trečio vaiko. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad maždaug 10 proc. pirmo vaiko susilaukusių paauglių susilaukia ir antrojo. (…)
Vaida Tretjakova / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Negana to, kad neturime normalios paauglių nėštumų prevencijos, bet neturime ir vėlesnės pagalbos. Viskas paliekama savieigai arba institucijų personalo geranoriškumui. Klausimai dėl paauglės grįžimo į mokyklą ar galimybės gauti darželį vaikui tampa paauglės problema.
Merginos skundėsi, kad būna sudėtinga susitarti mokyklą baigti nuotoliniu būdu, kad mokyklų vadovai nelankstūs. Kita paauglė skundėsi, kad negavo vietos darželyje, todėl metais ilgiau turėjo būti su vaiku. (…) Valstybiniame darželyje buvo pasakyta, kad jai jokių prioritetų nebus, kad ji nėra vieniša ar daugiavaikė motina, todėl nebus jokios pirmenybės. Paauglė dar metus negalėjo grįžti į mokyklą, turėjo likti prižiūrėti vaiko, nes apie auklės paslaugas nebuvo kalbos – tai brangu.
– O kiek situaciją veikia visuomenės požiūris? Užsiminėte, kad dažnai merginai neduodama pasirinkti, aborto klausimas nekeliamas, alternatyvos tarsi nėra. Šioje srityje dirbantys ekspertai taip pat sako, kad naudojamės mergaitėmis demografiniams rodikliams gerinti, kad nuskamba argumentų, jog Lietuvos visuomenė sensta, mažėja gimstamumo rodikliai, todėl jei mergina pastoja, ji turėtų nėštumą tęsti, tai tarsi matoma kaip teigiamas dalykas. Tam, kad keistųsi situacija, turėtų keistis ir visuomenės požiūris?
– Susiduriu su požiūriu, kad „nieko tokio, tegu gimdo, vis tiek lietuvių trūksta“. Bent jau būtų rūpinamasi tomis merginomis, sudaromos sąlygos kokybiškai auginti vaikus. Bet tai klasikinis kovojančiųjų prieš abortus požiūris – jiems vaikai rūpi tik iki gimimo. Kai vaikai gimsta, jie jiems neberūpi, tai tavo reikalas.
Tai klasikinis kovojančiųjų prieš abortus požiūris – jiems vaikai rūpi tik iki gimimo. Kai vaikai gimsta, jie jiems neberūpi, tai tavo reikalas.
Lietuvoje nerimaujame dėl mažo gimstamumo – iš tikrųjų yra pagrindo nerimauti, jis santykinai galėtų būti didesnis, bet tada nematome kitų problemų arba suprobleminame dalykus, kurie nėra problema.
Miegas nėštumo metu / „Shutterstock“ nuotr.
Požiūris, kad jei anksti susilaukiama vaiko, tai viskas tik į gera, yra nesąžiningas. Tada ir socialinė politika, įvairios demografinės politikos orientuotos į „pagrindinę“ problemą – mažą gimstamumą. O kai kas nors įvyksta visuomenėje, kai eilinį kartą pagimdo paauglė, ypač jaunesnė, staiga visi atsibunda, kad šis klausimas egzistuoja.
– Neretai girdime argumentą, kad vaikams nereikia pasakoti apie lytiškumą, nes tai gali paskatinti ankstyvą seksualinį gyvenimą, ankstyvus nėštumus. Bet ir jūs pasakojote apie atvejus, kai paauglės net nesupranta, kad laukiasi.
Apie kokias žinias galima kalbėti? Paauglė neturėjo jokių žinių, bet laukiasi. Tikriausiai jei paaugliai negauna žinių, tai nesustabdys, atvirkščiai, nebus žinių, kaip apsisaugoti?
– Žinios labai svarbu. Aišku, veikia ne tik žinios, bet ir socioekonominis kontekstas, galios žaidimų santykis. Gali turėti žinių, bet jei tavo partneris daug vyresnis, žinios gali būti nepritaikytos. Tačiau žinios bet kuriuo atveju svarbios, nes, jei jų nebus, negalime tikėtis, kad jos bus pritaikytos nepriklausomai nuo situacijos.
Dažnai metama ta korta, kad jei paaugliams pasakosi apie kontracepciją ar lytinius santykius bei sutikimą, tai paskatins paauglius turėti ankstyvų lytinių santykių. Nors iš tikrųjų tyrimai to nerodo – atvirkščiai, jei yra kokybiškas lytinis švietimas, didesnė tikimybė, kad paaugliai naudos kontraceptines priemones, apsisaugos nuo nėštumo.
Kontracepcija / „Shutterstock“ nuotr.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad paauglės iš tų valstijų, kuriose yra susilaikymu grįsta lytinio švietimo programa, turi daug didesnę tikimybę pastoti nei, pavyzdžiui, europietės paauglės. Daug didesnę tikimybę pastoti turi tie paaugliai, kurie neturi informacijos.
– Nekalbėdami padarome paaugliams meškos paslaugą?
– Neabejotinai, tikrai taip. Viena iš pusių, labai prieštaraujanti lytiškumo informacijos įtraukimui, vartoja tokias sąvokas kaip lytinis ugdymas ir lytinis švietimas. Jie sako, kad lytinis ugdymas – apie doro žmogaus ugdymą, moralę, seksualinę higieną, o lytinis švietimas, paremtas mokslu, žinių ir informacijos suteikimas yra kažkas blogo.
Žinoma, visi gali turėti savo nuomonę ir atstovauti skirtingoms pozicijoms, bet yra šioks toks muilinimas – turėtų būti aiškiai įvardijama, kas slepiasi po tuo lytiniu ugdymu. Slepiasi manymas, kad lytinis švietimas turi būti grįstas susilaikymu iki santuokos. Kai pristatai taip, tai tampa daug mažiau patrauklu abejojančiai visuomenės daliai.
Tai abstinencija grįstas lytinis švietimas. Nežinau, ar kas nors mano, kad šiuolaikinėje visuomenėje tai yra adekvatu. Tai nėra adekvatu – paaugliai dabar labai anksti net ir pornografijos pasižiūri, naivu tikėtis, kad jie negaus žinių iš išorės ar kad jie nebus smalsūs tuo klausimu.
Vaida Tretjakova / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Apie tai taip pat norėjau pasikalbėti – naivu tikėtis, kad, jei nesuteiksime informacijos, vaikai jos neieškos kitur. Vaikai naršo internete, kalbasi su bendraamžiais – informacijos daug, tačiau kyla grėsmė, kad tuo atveju, jei nesuteiksime tinkamos, mokslu pagrįstos informacijos, vaikai ją gaus iš kitur, tik ji gali būti žalinga, netiksli. Įžvelgiate tokią grėsmę?
– Be abejonės, tikrai tą grėsmę įžvelgiu. Mokyklose turėtų būti suteikiamos žinios, kurios nėra nukrypusios į vieną ar kitą pusę – tiesiog faktinė informacija. Itin svarbu kalbėti apie sutikimą lytiniams santykiams, kas tai yra, ką tai reiškia. Paaugliai tik pradeda tokį gyvenimą, jį naviguoti nėra lengva.
Lūkestis, kad tėvai atliks tą funkciją, yra naivus. Tėvai taip pat nėra turėję adekvataus lytinio švietimo, nes jo tikrai ilgą laiką nebuvo. Mūsų kultūra nėra tokia atvira seksualiniams klausimams, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, mes nesame laisvo apie tai kalbėti.
Labiau hierarchiniame tėvų ir vaikų santykyje lytiškumo temos nėra kažkas priimtino, jau nekalbant apie tai, kad dalis vaikų nebūtinai turi tėvus. Į problemines situacijas dažniau patenka paaugliai iš socialiai pažeidžiamų šeimų – jų šeimos disfunkcinės, tėvai gali turėti priklausomybių.
Paauglystė / D. Umbraso / LRT nuotr.
Iš kur šiems vaikams gauti tos informacijos, kas turėtų atlikti tą funkciją? Nesakau, kad lytinis švietimas išspręs viską, bet jis bent jau turi būti.
– Diskusijos dėl gyvenimo įgūdžių programos verda ir dabar. Girdime ir baimių, įvairių įsitikinimų. Kiek jūs šioje programoje įžvelgiate grėsmės?
– Aš neįžvelgiu didelių baimių, manau, kad programa reikalinga. (…) Tikrai reikėjo ko nors naujo, adekvatesnio šiems laikams. Bet aišku, galima išsakyti ir kritikos, kad programą įgyvendinti nepasiruošta, mokytojai nerimauja, nes nesijaučia galintys gerai ją vykdyti.
Vykdydami savo tyrimą, kai dar veikė ankstesnė programa, kalbėjome su mokytojais – ir tada jie buvo nepatenkinti, kad nebuvo jokių gairių, jie nežinojo, kaip ką integruoti, nebuvo aiškios tvarkos. (…)
Buvo atvejų, kai, pavyzdžiui, biologijos mokytojas parodo filmą apie abortą, „kaip tai baisu“, bet nekalba apie kontracepciją, nes „tai kenkia sveikatai“. Neturėdami gairių, mokytojai vadovaujasi savo pačių nuovoka, kaip jie patys supranta, kas yra svarbu. (…)
Kai kurie mokytojai buvo išėję kažkokius kursus, kaip vėliau paaiškėjo, juos vedusios organizacijos turi sąsajų su religinėmis organizacijomis. Tarkim, jie išėjo lytiškumo ugdymo mokymus, gavo daug reikalingos informacijos apie tai, „kokia žalinga moderni kontracepcija“, ir tai puikiausiai dėstė mokyklose. Nebuvo kokios nors priežiūros, kaip toje srityje ugdyti kompetencijas, paslaugas galėjo teikti bet kas.
Dabar matau, kad programa iki galo nėra ištobulinta, neaišku, kas už šią programą prisiims institucinę atsakomybę. (…) Aš pačioje programoje nepastebėjau ko nors blogo, atvirkščiai – ir turinys pateiktas nuosekliau. Aišku, medžiagos galėtų būti daugiau, galėtų būti geresnis santykis su mokytojais.
