Jubiliejinį – 10-ąjį nacionalinį diktantą jurbarkiečiai rašė savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Susirinkusiuosius pasveikino bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė, o per Lietuvos radiją – nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė. Alvydo Šlepiko tekstą „Bedugnė“ diktavo LRT televizijos žinių vedėjas Marijus Žiedas.
Nacionalinis diktantas rašomas nuo 2006 m. Rengti jį pradėjo savaitraštis „Atgimimas“, o pastaruosius keletą metų organizuoja VšĮ „Pilietinės minties institutas“. Projekto partneriai – DELFI, LRT, AB Lietuvos paštas, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nacionalinis diktantas dažniausiai rašomas bibliotekose, savivaldybių salėse, nemažai gyventojų rašo namuose ir darbų tikrinti nesiunčia. Dalyviai rungiasi raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio kategorijose. Diktanto negali rašyti lituanistai. Diktantą kasmet rašo apie 7–8 tūkst. žmonių, į antrą turą atrenkama apie 100 darbų.
Jurbarko viešojoje bibliotekoje pasitikrinti raštingumo susirinko per 20 dalyvių. Dauguma jų nacionalinį diktantą rašo ne pirmą kartą, išbandyti save ryžosi ir keli naujokai. Tarp rašančiųjų – savivaldybės, bibliotekos darbuotojai, moksleiviai ir kiti mylintys lietuvių kalbą piliečiai. Dauguma renginio dalyvių – moterys, stipriosios lyties atstovų – vos trejetas.
Pasak Jurbarke nacionalinį diktantą kuruojančios Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistės Aldonos Pauliukaitienės, pirmuosiuose renginiuose dalyvaudavo per 30 gyventojų, pernai jų buvo taip pat šiek tiek daugiau. Iš anksto dalyvauti užsiregistravo vos keturi žmonės, todėl buvo nerimauta, ar jurbarkiečiai bus aktyvūs. Šiais metais nacionalinis diktantas pirmą kartą rašytas darbo dieną, tik užsieniečiai galėjo rašyti šeštadienį.
A. Pauliukaitienė prisimena, kad pirmuosiuose diktantuose pasitaikydavo žmonių, kurie nesiryždavo jo siųsti vertinti ir pasilikdavo tik sau. Tačiau net trys jurbarkietės dalyvavo antrame diktanto ture. 2006 m. į Vilnių važiavo vertėja Vida Paškauskienė ir Jurbarko r. savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė, o 2009 m. – „Ąžuoliuko“ logopedė-metodininkė Gražina Glinskienė. Visos trys moterys diktantą rašė ir šiemet.
„Diktantą rašau dėl savęs. Tai – motyvacija pasitikrinti gebėjimus bei tobulėjimas“, – mano V. Paškauskienė. Vertėja diktantą anksčiau rašydavo namuose, o vėliau ateidavo į viešą renginį, nerašė gal tik porą kartų. Klaidų, pasak V. Paškauskienės, rašydama padaro 3-4, džniausiai – skyrybos, nes keitėsi taisyklės. „Nepasakyčiau, kad tekstai būna sunkūs. Greičiau – įdomūs ir gražūs. Ir pačią nacionalinio diktanto idėją noriu palaikyti. Vis tik esu kalbininkė“, – sakė nuolatinė nacionalinio diktanto dalyvė.
Pirmiausia namuose savo jėgas išbandė ir su jaunimu dirbanti psichologė Laura Molčankinaitė. Ji diktantą rašo jau penktą kartą, iš eilės ir viešai – trečią. „Turėjau gerą mokytoją – Mildą Piliutienę, todėl tekstai man – nelabai sunkūs. Sunkiausia susitvarkyti su skyryba“, – sako L. Molčankinaitė. Nacionalinio diktanto rašymas jai – pasitikrinimas. Šiemet Laura pasitikrinti raštingumą įkalbino ir du jaunuolius – Viktoriją Čelkytę ir Mantą Stanevičių.
Diktanto tekstas skaitomas tris kartus. Parašius viena rašto darbo kopija dedama į bendrą voką ir siunčiama nacionalinio diktanto organizatoriams taisyti, o kita lieka diktantą rašiusiajam. Po keleto dienų paskelbus diktanto tekstą kiekvienas gali pasitikrinti, kaip jam sekėsi.
Šiais metais buvo įvesta naujovė – nacionalinį diktantą galėjo rašyti įmonių, organizacijų, mokyklų, universitetų kolektyvai. Po transliacijos jie darbus bendrame voke taip pat turėjo siųsti organizatoriams. Nacionalinį diktantą Eržvilke rašė 25, o Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje – 44 gyventojai.
„Diktantas nėra egzaminas. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba“, – sakė nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė A. Šventickienė. Kad diktantas ne egzaminas, o šventė, rodė linksmai nusiteikę renginio dalyviai. Juk taip smagu gerai mokėti gimtąją kalbą! Geriausiųjų balandžio antrąjį savaitgalį Vilniuje lauks antrasis turas.
Jūratė Stanaitienė