Tai, kas metų pradžioje atrodė sunkiai įmanoma, vasarą gali tapti realybe. Rinkos tikisi, kad dėl ne taip sparčiai mažėjančios infliacijos Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis agresyvesnės politikos, o dėl to EURIBOR vasarą kils iki daugiau nei 4 proc.
Dar prieš keletą savaičių pigių pinigų mėgėjai bei paskolų turėtojai galėjo santūriai švęsti – tolumoje jau buvo galima matyti palūkanų normų kėlimo pabaigą.
Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis – į vakarėlį atvykusi palūkanų policija paprašė pritildyti muziką, mat gretimame name esantys statistikos sudarinėtojai pranešė apie ne taip sparčiai slopstančią infliaciją.
Vasarį euro zonoje fiksuota 8,5 proc. metinė infliacija. Tai yra daugiau, nei prognozavo analitikai. Pavyzdžiui, „Wall Street Journal“ vasarį tikėjosi 8,2 proc. infliacijos.
Tačiau bene labiausiai išgąsdinęs rodiklis – grynoji infliacija (į ją neįtraukiamos energijos ir maisto sąnaudos, todėl ji mažiau svyruoja), kurios dydis siekė 5,6 proc. ir buvo aukštesnis nei sausį – 5,3 proc.
Aukštesni, nei tikėtasi, infliacijos įverčiai vasarį užfiksuoti ir didžiosiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.
Tai verčia manyti, kad ECB palūkanas kels daugiau, nei planuota. Dar anksčiau tikėtasi, kad ECB Valdančioji taryba kovą palūkanų normą kilstels 0,5 proc. punkto, o gegužę – dar 0,25 proc. punkto, tačiau dabar imta manyti, kad palūkanų kėlimas gegužę gali būti ir didesnis.
Paskolų turėtojams našta auga
Dėl planuojamos agresyvesnės ECB politikos palūkanos augs daugiau, taip paveikdamos ir EURIBOR kilimą.
6 mėnesius EURIBOR ateities sandoriai rodo, kad minimas rodiklis rugsėjo mėnesį pasieks piką ir bus 4,08 proc., kad dar prieš keletą savaičių tikėtasi apie 3,5 proc. augimo.
Tai nežada nieko gero paskolų turėtojams. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų paskolą 20 metų su 2 proc. palūkanomis turintis asmuo dar praėjusių metų viduryje bankui per mėnesį mokėdavo apie 500 eurų, o dabar, perskaičiavus palūkanas, moka apie 660 eurų.
Tačiau tai dar ne pabaiga. Paskolos palūkanas perskaičiavus vasarą, mėnesinė įmoka bankui gali pasiekti ir 720 eurų.
Kol kas rinkos tikisi, kad EURIBOR ims mažėti tik kitąmet, tačiau vis tiek bus per 3,5 proc. 2026 m. 6 mėnesių EURIBOR sumažės iki 3 proc. ir tokio lygio gali išsilaikyti iki 2032 m.
Komerciniai bankai gali mažinti maržas
Augančios palūkanos vėsina ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinką. Pirminėje būsto rinkoje (naujos statybos būstas) Vilniuje jau keletą mėnesių iš eilės fiksuojami apie 70 proc. mažesni pardavimai.
Tiesa, spalį fiksuotas nedidelis pagyvėjimas, kai parduota apie 150 butų (2022 m. – 445 butai).
Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius mano, kad sparčiau augančios palūkanos optimizmo NT rinkai nesuteiks.
„Kol vyksta kalbos apie spartų palūkanų kilimą, matyti būsto rinkos dalyvių laukimas. Visiems kyla klausimas, kaip tai atsilieps kainoms. Yra lūkestis, kad kainos gali mažėti, todėl atsiranda noras palaukti. Todėl tikėtina, kad turėsime ramesnius 2023 m.“, – svarsto NT analitikas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad esant aukštoms palūkanoms, bankai gali mažinti maržos dalį ir taip pagelbėti savo klientams.
„Kai buvo labai žemas EURIBOR, tai bankai taikė 2–2,5 proc. maržą. Jie tai laikė minimalia riba būsto paskoloms. Tačiau, kai situacija pasikeitė, komerciniai bankai įgavo laisvės mažinti savo maržos dalį. Būčiau linkęs manyti, kad būsto rinkai rodant didesnę stagnaciją, nei bankai norėtų matyti, jie pradės mažinti savo maržos dalį ir taip kompensuos EURIBOR kilimą.
Dalindami paskolas bankai įkeičia turtą ir nenori, kad jo vertė imtų mažėti. Todėl nežiūrėčiau su didele baime į didėjantį EURIBOR. Taip, tai nebus malonu, paskolos gyventojams kainuos daugiau, tačiau atsiras galimybė derėtis dėl mažesnės maržos (…)“, – akcentuoja A. Antanavičius.
NT analitikas mano, kad 2023 m. bus palankus metas derėtis dėl kainų, o besitikintys NT kainų kritimo gali nusivilti.
„Iš dalies šiuo metu palankus metas, nes mažesnė konkurencija tarp pirkėjų, galima ramiai derėtis, derinti atsiskaitymo, įsigijimo sąlygas. Nežinome, galbūt pagerėjus sąlygoms spekuliaciniai pirkėjai ir vėl grįš į rinką ir ims ją kaitinti. Ar ateityje bus mažesnės kainos ir dėl to reikia laukti? Aš nesu linkęs manyti, kad kainos ims kristi, jos kaip tik gali šiek tiek didėti, nes pinigai nuvertėja“, – svarsto A. Antanavičius.
NT sektorius tarp labiausiai nukentėjusių
Anot banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuvai nėra gerai, kad palūkanos auga sparčiau, nei planuota, – tai itin skaudžiai gali atsiliepti NT rinkai.
„Rinkose anksčiau buvo lūkestis, kad palūkanos išliks žemos ilgą laiką. Ir staiga kaip šaltas dušas. Dar nematome palūkanų augimo šalutinių poveikių, kurie neabejotinai išlįs. Būsto rinkoje yra negerų tendencijų, nes aktyvumo kritimas yra labai spartus“, – sako ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, naujai išduotų būsto paskolų Vokietijoje suma sausį buvo 52 proc. mažesnė nei 2022 m. sausį, o visoje euro zonoje būsto paskolų kritimas sausį siekė 55 proc. Šiemet sausį paskolų būstui išduota 40 mlrd. eurų, o praėjusias metais – 63 mlrd. eurų.
„Todėl tikėtina, kad spartesnis palūkanų normų augimas dar labiau atvėsins nekilnojamojo turto rinką. Gruodį ir sausį JAV būsto pardavimai buvo atsigavę, tačiau sulaukus prastesnių infliacijos duomenų, būsto paskolų paraiškų skaičius krito į 28-erių metų žemumas“, – akcentuoja ekonomistas bei mano, kad panašių tendencijų galima tikėtis Europoje.
Tvaresnis būsto rinkos atsigavimas, anot Ž. Maurico, bus tik tuomet, kai bus žinoma, kokia yra maksimali palūkanų norma.
„Kai Centrinis Bankas pradės sakyti, kad infliacija mažėja, todėl galima mažinti palūkanas, tada žmonės drąsiau pradės imti paskolas. Nes dabar daliai žmonių, kurių finansinė situacija nėra gera, tiesiog nėra drąsu imti paskolos nežinant, kiek už jas teks mokėti“, – svarsto ekonomistas.
Atgaivinti būsto rinką galėtų ne tik sumažėjusios palūkanos, bet ir toliau augantys atlyginimai arba sumažėjusios NT kainos: „Tam tikra korekcija, 5–10 proc., netgi būtų sveikintina. Tai būtų šioks toks garo nuleidimas po dvejus metus trukusio augimo.“
Palūkanų poveikis pasijus tik po metų
Kalbėdamas apie tai, kodėl vis dar nematome ryškaus infliacijos sumažėjimo, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas akcentuoja, kad prireiks laiko, kol palūkanų normos pradės neigiamai veikti kainas.
„Infliacija yra labai inertiška ir palūkanų didinimas veikia infliaciją laipsniškai, todėl prireiks laiko“, – sako ekonomistas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad palūkanų normų padidėjimas infliaciją pradeda veikti tik po vienerių metų, tad realaus poveikio dar gali tekti palaukti.
Antras aspektas, kodėl kainos nemažėja, – augantys atlyginimai.
„Spartesnė infliacija fiksuojama paslaugų srityje. Sausį ji siekė 4,4 proc., o vasarį jau 4,8 proc. ECB atlikta apklausa rodo, kad metinis sutartų atlyginimų pokytis 2022 m. paskutinį ketvirtį euro zonoje siekė 2,85 proc. 2021 m. tokiu pačiu metu šis rodiklis buvo 1,6 proc. Tai reiškia, kad dėl kylančių kainų įmonių darbuotojai verčia jiems kelti atlyginimus. Darbdaviai taip ir daro, tačiau toliau kelia paslaugų ir prekių kainas, kad kompensuotų kylančių atlyginimų kaštus“, – aiškina A. Izgorodinas.
Trečioji kylančių kainų priežastis – dėl išaugusių palūkanų verslams skolintis tampa brangu, todėl kaštai perkeliami vartotojams.
Ž. Mauricas mano, kad infliacijos nemažina vyriausybių ir toliau dosniai dalinami pinigai.
„Centriniai bankai vėsina infliaciją pildami vandenį į ugnį, o vyriausybės pila žibalą ir krauna malkas. Per pandemiją pinigų daug įlieta, ES parama atsigavimui po COVID-19 pandemijos iki dabar dar nėra išmokėta. Sudėtinga sumažinti infliaciją, kai vyriausybės išlaidauja. Jei ir toliau turėsime tokį išlaidavimą, infliacija ir toliau bus didelė“, – įspėja Ž. Mauricas.
ECB eis iki galo
Infliacijai ir toliau nemažėjant, anot A. Izgorodino, ECB gali kapituliuoti, paskelbti, kad infliacijos nepavyks taip greitai sumažinti. Tačiau tokia politika, ekonomisto įsitikinimu, mažai tikėtina.
„Manau, kad ECB eis iki galo ir visais įmanomais būdais sieks, kad infliacija sumažėtų iki 2 proc. Tai reiškia, kad jie ir toliau agresyviai kels palūkanas“, – tikina ekonomistas.
Jis pažymi, kad išaugusios palūkanos Lietuvą paveiks keliais kanalais. „Praėjusiais metais Lietuvoje 88 proc. paskolų buvo išduotos su kintančiomis palūkanomis. Augant palūkanoms tiek įmonės, tiek gyventojai susidurs su augančiomis įmokomis. Jau dabar tai šiek tiek matyti, nes mažmeninės prekybos apimtys krenta. Žmonės tiesiog mažiau perka“, – sako ekonomistas.
Vis dėlto A. Izgorodinas įsitikinęs, kad iki 4 proc. pakilsiantis EURIBOR turėtų čia ir sustoti bei aukščiau nebekilti. „ECB kels palūkanas bent iki rugsėjo. Vasarą prasidės ekonominis nuosmukis JAV. ECB žiūrės, kokio dydžio ta krizė. Rugsėjį ECB jau gali ir pradėti kalbėti apie palūkanų mažinimą, nes pamatys, kad krizė JAV yra didesnė, nei buvo tikėtasi“, – aiškina A. Izgorodinas.
