Kartu su pavasariu sugrįžta ir paukščiai, todėl labai svarbu juos tinkamai pasitikti. Kasmet Lietuvoje miškininkai iškelia daugiau nei 8 000 inkilų, kurie sugrįžusiems sparnuočiams tampa namais. Valstybinių miškų urėdijos, Jurbarko regioninio padalinio miškininkai, kovo 10 dieną sukvietė visus Jurbarko rajono, bei Kidulių miestelio Jaunųjų miško bičiulių sambūrio narius į respublikinę inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“.
Inkilų kėlimo šventės diena, kovo 10 -oji, sutampa su 40-ties paukščių diena, kuomet švenčiame paukščių parskridimą, todėl ši inkilų kėlimo šventė jau tapo tradicinė ir vyksta kiekvieną pavasarį.
Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos „Varpelių“ priešmokyklinio ugdymo grupės jaunieji miško bičiuliukai su nekantrumu laukė išvykos į mišką. Kartu su vaikais inkilų kelti vyko ir mokyklos direktorė Jurgita Volbikienė, kuri esant galimybei, visada prisijungia prie prasmingų gamtosauginių renginių ir aktyviai juose dalyvauja.
Vaikai kartu su tėveliais ir seneliais sukalė, išpuošė, išraižė bei pagamino net 20 inkilų. Na, o vienas inkilas, tikrai išskirtinis, nes ne tik dailus ir originalus, bet skirtas pačiam protingiausiam miško paukščiui – pelėdai.
Pašvenčio girininkijos girininkas Kęstutis Lazdauskas pasidžiaugė tokiu gausiu būriu vaikų, nes šventėje dalyvavo ir Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai iš Veliuonos, Raudonės, Viešvilės, Kidulių miestelių mokyklų. Mokiniai taip pat atsivežė daugybę inkilų.
Džiugu, kad inkilai buvo pagaminti pagal miškininkų pateiktas rekomendacijas, visi ne tik gražūs, išskirtiniai, bet ir svarbiausia tinkantys paukšteliams gyventi.









Girininkas Kęstutis papasakojo, kad dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės, taip pat inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvarniams.
Papasakojo ir apie tai, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelių metų. Todėl rekomenduojama inkilus kelti ištisus metus (ne tik pavasarį, bet ir kitų sezonų metu), kai tik jis įsigyjamas ar pagaminamas.
Jurbarko „Ąžuoliuko“ gamtosauginės mokyklos ugdytiniai nuo mažų dienų stengiasi gyventi gamtos ritmu, mokosi saugoti ir mylėti medį, rūpintis paukšteliais, kuo dažniau apsilankyti miške, nes gamta – geriausia mokykla.
Šios išvykos į mišką metu vaikai patyrė daug džiugių ir nuostabių akimirkų. Inkilų kėlimo šventė buvo iš ties šauni: pakabinome daugybę inkilų, pabuvome gamtoje, nors ir pavasaris, bet miške „sutikome“ žiemą.
Vaikai džiaugėsi galėdami pažaisti su sniegu: bristi po pusnis, kurti sniego angelus, mėgautis sniego žaidimais. Šventės pabaigoje visi šildėsi prie didžiulio laužo, vaišinosi miškininkų paruoštomis vaišėmis – skania vaisine arbatėle ir saldumynais.
Iniciatyva graži. Bet… rimtai miškininkai rekomendavo inkilus kabinti toje vietoje ir tokiame aukštyje? Darbas veltui. Ši vieta mėgstama jurbarkiečių. Tuoj prasidės šašlykų sezonas ir tokiam aukštyje pakabintos sausos lentelės tikrai bus sunaudotos prakurams. Gal nematėt, kas padatyta su stalu ir suoliukais? Tooookius suniokojo. O šitie inkiliukai…