Nerimą dėl galimo šilumos energijos kainos šuolio Jurbarke pabandė išsklaidyti liepos 30-ąją į rajono tarybos posėdį atvykęs AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas. Tarybos nariai jam surengė klausimų ataką, bandė išsiaiškinti tikrą ir melagingai skleidžiamą informaciją apie bendrovės filialą Jurbarko šilumos tinklai, nevykdomus AB „Kauno energija“ įsipareigojimus ir perspektyvą, nuo kurios priklausys, kiek už šilumą mokės Jurbarko gyventojai.
Dar metų pradžioje AB „Kauno energija“ Jurbarko šilumos tinklų direktorius Petras Butkus pristatė planą jau šį šildymo sezoną, vėliausiai 2016-ųjų žiemą, Jurbarke turėti biokuro katilinę.
Jurbarkiečiai atliko visus namų darbus – biokuro katilinės statybai pritarė AB „Kauno energija“ valdyba, patvirtinusi investicinį planą, parengtas techninis projektas, atlikti visi privalomi derinimai, gauti reikalingi leidimai statyti du 3 MW galios biokuro katilus.
Trūksta tik vieno – pinigų. Pagal investicinį planą biokuro katilinei Jurbarke prireiktų apie 2 mln. eurų. Štai čia ir prasidėjo bėdos – esą „Kauno energija“ tokių lėšų neturi, o jurbarkiečiai turėtų prisiimti kaltę, kad neva praleido progą pasinaudoti europine parama.
Be to, AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R. Bakas rajono politikams priminė, esą Jurbarko r. savivaldybės taryba pati atsisakė minties statyti biokuro katilinę, pritarė dujų variantui, o šioms pabrangus įklimpo į problemų liūną. Bet ar tikrai taip?
Tarybos nariams AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R. Bakas pabandė įrodyti, kokią pražūtingą veiklą vykdo Jurbarko šilumos tinklai degindami dujas, o ne biokurą, kokį finansinį nuostolį filialas atneša bendrovei.
Tokiais argumentais rėmėsi AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R. Bakas, pakviestas paaiškinti, kodėl Jurbarko šilumos tinkluose nevykdomi investiciniai įsipareigojimai, delsiama statyti biokuro katilinę. Tačiau rajono savivaldybės tarybos narių R. Bakas neįtikino, posėdyje ryškėjo kitoks susidariusios padėties vaizdas. Nors Jurbarko r. savivaldybė teturi 1,74 proc. AB „Kauno energija“ akcijų, rajono politikai nelinkę šokti pagal AB „Kaɵno energija“ dūdelę.
Tarybos posėdyje AB „Kauno energija“ generaliniam direktoriui R. Bakui buvo išsakyta daug dalykų, kuriuos jis, matyt, buvo linkęs nutylėti. Tarybos narys Algirdas Gudaitis generaliniam direktoriui pirmiausia priminė deklaruojamą socialiai atsakingos įmonės statusą, įpareigojantį šilumos tiekimą vertinti labiau kaip socialinę paslaugą, o ne pelno siekiantį verslą. Tada buvo sudėlioti skaičiai ir faktai. „Mes investavome į ūkį, bendrovė turėjo pelno, tai gal reikėtų sugrąžinti pinigus ir pastatyti už juos biokuro katilus“, – sakė A. Gudaitis.
Buvęs rajono meras ir AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos narys Ričardas Juška taip pat prieštaravo generaliniam direktoriui R. Bakui. „Teigti, kad rajono taryba blokavo biokurą, yra didžiulė netiesa“, – sakė R. Juška. Pirma, Jurbarko r. savivaldybė niekada nebuvo nuošaly ir pagal savo galimybes investavo į Jurbarko šilumos tinklus. 2008 m. dujų katilui statyti ir ekonomaizeriui įrengti iš rajono biudžeto buvo skirta 1,2 mln. Lt. Ši investicija prisidėjo, kad Jurbarko filialas tapo vienu moderniausių, turinčių pažangią įrangą ir dirbo pelningai.
Pastaraisiais metais suaktyvėjus biokuro katilinių statybai ši mintis nebuvo svetima ir Jurbarkui. AB „Kauno energija“ analizavo biokuro katilų poreikį Jurbarke ir jų pastatymo galimybes, įtaką bendram šilumos energijos tarifui. Tuomet ši studija buvo pristatyta rajono tarybos posėdyje ir paaiškėjo, kad biokuro katilinė reikšmingos įtakos tarifui neturėtų, tačiau Jurbarką įklampintų iki 2016 m. numatyti sutartiniai įsipareigojimai „Lietuvos dujoms“.
Galima netesybų kaina atsvėrė norą biokuro katilus statyti anksčiau nei baigsis įsipareigojimai. R. Juška priminė, kad ši studija net ir dabar tebėra įkelta AB „Kauno energija“ tinklalapyje, su ja gali susipažinti visi pageidaujantys, todėl apversti įvykius aukštyn kojom būtų nesąžininga. Pasak R. Juškos, bendrovės iniciatyva paruoštas investicinis planas, atsakyta į visus klausimus, kodėl biokuro katilai Jurbarke gali atsirasti ne anksčiau negu 2016 metais, todėl pateikiama iškreipta informacija kelia nerimą ir daug neatsakytų klausimų.
Biokuro tema visu aštrumu iškilo po savivaldos rinkimų pasikeitus politinei situacijai. Pagrindinis AB „Kauno energija“ akcininkas – Kauno miesto savivaldybė. Jurbarko šilumos tinkluose kartu su AB „Kauno energija“ generaliniu direktoriumi R. Baku, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Petrausku apsilankęs naujasis meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė, kad jurbarkiečiai – Kauno gyventojų išlaikytiniai, mažai už šilumą mokantys kauniečių sąskaita. Liepos 18 d. „Lietuvos ryte“ pasirodžiusiame straipsnyje „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ V. Matijošaitis tiesiai šviesiai rėžė, kad puiki proga sutvarkyti Jurbarko šilumos ūkį praleista, o nepakeitus dujų biokuru atpiginti šilumos Jurbarke neįmanoma.
Ir viešai savo poziciją apie „stulbinamus dalykus“ spaudoje išsakęs Kauno meras V. Matijošaitis, ir rajono politikams posėdyje padėtį Jurbarko šilumos tinkluose nušvietęs generalinis direktorius R. Bakas lyg į vieną dūdą pūtė – laikas biokuro katilinei statyti praleistas, Jurbarko filialas nuostolingas, tad būtinos skubios permainos. Tačiau rajono tarybos nariai ir į posėdį atvykęs beveik 40 metų Jurbarko šilumos tinklams vadovavęs Petras Butkus žėrė kitus faktus ir griovė kol kas neaiškius ar tiesiog dar neįvardijamus kauniečių planus.
Savivaldybės didžiosios salės tribūnoje ilgamečiam Jurbarko šilumos tinklų direktoriui P. Butkui nebuvo lengva jau vien dėl įžvalgų, kurios veda į filialo sunaikinimą. Neslėpdamas jaudulio P. Butkus paneigė generalinio direktoriaus kaltinimus. Jis priminė ir dujų atsiradimo Jurbarke istoriją, ir tai, kad „Kauno energijos“ vadovai puikiai žinojo apie gresiančias netesybas anksčiau pastačius biokuro katilinę ir atsisakius dujų, pateikė skaičius, patvirtinančius, kad Jurbarko filialas dirbo pelningai, ir įvardijo priežastis, kodėl pastačius Klaipėdoje suskystintų dujų terminalą išaugo Jurbarke gaminamos šilumos energijos savikaina.
P. Butkui teko paaiškinti ir kitus žinomus, bet kažkodėl nutylimus dalykus – Jurbarko šilumos tinklai yra „Kauno energijos“ filialas, neturintis juridinio statuso, taigi jo veiklą nulemia akcinė bendrovė. Būtent AB „Kauno energija“ visada pirko kurą, galėjo rengti investicinius planus, o juos įgyvendinusi – siekti mažesnio bendro „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos tarifo.
P. Butkus garantavo, kad Jurbarko šilumos tinklai atliko visas priklausančias užduotis, kad būtų pasirengta statyti biokuro katilus. Pasak P. Butkaus, kitaip ir būti negalėjo, nes iškilusi dujų kaina žymiai padidino savikainą, ir praėjusį šildymo sezoną filialas pradėjo skaičiuoti nuostolį.
Jurbarko šilumos tinkluose apsilankius Kauno merui ir „Kauno energijos“ generaliniam direktoriui, P. Butkui buvo nurodyta imtis filialo optimizavimo. Kitaip sakant, buvo liepta atleisti penkiolika darbuotojų. Pasak P. Butkaus, atleidus buhalterijos, abonentų tarnybos specialistus neliktų ir filialo, jis taptų tik bendrovės padaliniu. P. Butkus įsitikinęs, kad Jurbarke privalo išlikti filialas, būtina išsaugoti specialistus, o bendrovė turi vykdyti investicinius įsipareigojimus dėl biokuro katilinės.
Aštrią diskusiją rajono tarybos posėdyje „Kauno energijos“ generalinis direktorius R. Bakas pavadino asmeniniu jo teismu, tačiau rajono tarybos nariai nuosprendžio generaliniam rašyti neketino, o tik stengėsi išsiaiškinti Jurbarko šilumos tinklų likimą, nuo kurio priklausys jurbarkiečiams tiekiamos šilumos kaina.
AB „Kauno energija“ generalinis direktorius garantavo, kad investicijos Jurbarko šilumos tinkluose nebus stabdomos, bendrovė planuoja imti paskolą ir statyti biokuro katilus. R. Bakas patikino tarybos narius, kad AB „Kauno energija“ valdyba ir stebėtojų taryba nesvarsto galimybės atskirti Jurbarko filialą ar taikyti atskirą tarifą.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius teigia, kad toks bendrovės generalinio direktoriaus patikinimas yra labai svarbus. Meras viliasi ir dalykiško bendradarbiavimo su pagrindine AB „Kauno energija“ akcininke – Kauno miesto savivaldybe.
Kiek tikri bus pažadai ir patikimi derybininkai siekiant išlaikyti Jurbarko filialą ir garantuoti gyventojams vienodą tiekiamos šilumos tarifą, parodys laikas.
Tarybos posėdyje generalinis direktorius R. Bakas tvirtino, kad nieko nėra girdėjęs apie planus atleisti 38-erius metus Jurbarko šilumos tinklams vadovavusį P. Butkų. Bet šį antradienį filialo direktorius buvo iškviestas į valdybos posėdį, o darbo dienos pabaigoje pas jį atvyko kurjeris su atleidimo dokumentais.
Laikinai Jurbarko šilumos tinklai patikėti technikos direktoriui. Vadovo postą šią savaitę palikusio P. Butkaus įžvalgos Jurbarko šilumos tinklams gero nežada. Buvęs direktorius sako, kad dirbdamas visada jautė kolektyvo ir rajono tarybos palaikymą. „Džiaugiuosi, kad duotas pažadas nenaikinti filialo, statyti biokuro katilus. Šito etapo tikslai pasiekti. Man filialo perspektyva yra svarbiau už bet kokias kompensacijas, tačiau toliau dirbti nematau perspektyvos“, – sakė P. Butkus.
Jo nuomone, artimiausiu metu turėtų būti atliktas veiklos auditas, ir nieko nuostabaus, jei išvadose atsiras siūlymas panaikinti vieną ar kitą tarnybą. P. Butkus baiminasi, kad vadinamoji „optimizacija“ išvaikys specialistus, filialo balansas atsiras bendrame „Kauno energijos“ katile.
Tada atsiras galimybė ir pastatus išparduoti, ir palankiai priimti nepriklausomus biokuro gamintojus, o gal ir inicijuoti šilumos tinklų atskyrimą nuo „Kauno energijos“. Belieka tikėtis, kad didelę patirtį ir svarų žinių bagažą turinčio P. Butkaus prognozuojamas scenarijus prilygtų tik įtarimams, antraip Jurbarkas taptų AB „Kauno energija“ sudėliotų aplinkybių įkaitu.
Jolita Pileckienė
