Europos Komisijos (EK) užmojai keisti techninių apžiūrų tvarką Lietuvoje paliestų 1,4 mln. senesnių nei 10 metų automobilių savininkų. LRT.lt kalbinti ekspertai tokius siūlymus pasitiko dvejopai. Anot dalies jų, dešimtmetį peržengę automobiliai dar pakankamai nauji, tad įgyvendinti pokyčiai būtų papildoma našta vairuotojams, o nauda abejotina.
Senesni automobiliai – daugiau avarijų?
EK siekia įvesti privalomą kasmetinę techninę apžiūrą senesnėms nei 10 metų amžiaus transporto priemonėms. Prieš šiam pasiūlymui įsigaliojant, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos (ES) šalys.
Techninė apžiūra | D. Umbraso / LRT nuotr.
Anot EK, šiuo pasiūlymu norima sumažinti eismo įvykių ir aukų keliuose skaičių. Pasak Komisijos, senesni automobiliai labiau linkę gesti, be to, tyrimai parodė, kad jie dažniau patenka į eismo įvykius. Viliamasi, kad įvedus kasmetę lengvųjų automobilių ir mikroautobusų patikrą per eismo įvykius žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius sumažėtų 1 proc. EK taip pat nurodė, kad senesni automobiliai dažniau išmeta didelį teršalų kiekį.
„Sakyčiau, kad svarbiausias dalykas, kurį norime užtikrinti, tai mažiau žūčių keliuose. <…> Kiekvienas žingsnis, kurį galime padaryti, kad tų žūčių būtų mažiau, labai stipriai padeda visuomenei, padeda bet kuriam iš mūsų, kurie yra susidūrę su eismo nelaimėmis. Senesni automobiliai dažniau patiria techninių gedimų, o kasmetė apžiūra leidžia greičiau identifikuoti pavojingus defektus“, – LRT RADIJUI aiškino EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Marius Vaščega | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pasak jo, nors žūčių statistika gerėja, pernai ES valstybių keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių.
Senesnius automobilius vairuoja ne savo noru
Tokie EK ketinimai įtikina ne visus ekspertus. Automobilių žurnalistas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius LRT.lt teigė manantis, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti techninių apžiūrų tvarka, paremta Vokietijos pavyzdžiu, veikia tinkamai, tad kyla klausimas, kodėl derėtų ją keisti.
„Noras keisti sistemą turi vesti prie kokios nors naudos žmonėms. Jeigu tu sugalvoji kokį nors įstatymą, jis turi ką nors pagerinti. Automobiliai į avarijas patenka ne dėl to, kad jie yra seni, bet iš esmės dėl vairuotojų kaltės. Taip, gali būti, kad kažkoks procentas avarijų įvyksta dėl automobilio gedimo, galbūt atsiradusio dėl jo senumo.
Automobiliai į avarijas patenka ne dėl to, kad jie yra seni, bet iš esmės dėl vairuotojų kaltės
Vitoldas Milius
Techninė apžiūra | D. Umbraso / LRT nuotr.
Bet kartais tai lemia visai ne automobilio amžius. Tam tikrais atvejais gali ir kas dvi valandas daryti automobilio techninę apžiūrą, bet ta avarija vis tiek įvyks. Juk visko būna, geležis genda, vairuotojo elgsena daro įtaką ir t. t. Tas avarijų procentas manęs neįtikina ir manyčiau, kad šis pakeitimas avaringumo kardinaliai nesumažins“, – portalui kalbėjo V. Milius.
Pasak jo, prieš priimant sprendimą dažninti senesnių automobilių technines apžiūras reikėtų aiškiai pasverti „už“ ir „prieš“, kadangi tai palies gausybę vairuotojų, ypač Lietuvoje, kur šalies automobilių parko vidutinius amžius jau pasiekė 17 metų.
Lietuvoje automobilių parko vidutinius amžius jau pasiekė 17 metų
„Tokie pakeitimai paliestų tikrai nemažą dalį vairuotojų ir, mano supratimu, neatneštų kokios nors apčiuopiamos naudos. Ne ten reikia dėti akcentus, reikia su pačiais vairuotojais daugiau dirbti. Taip, tenka pripažinti, kad automobilių naujumas saugumo prasme duoda kelis svarbius dalykus: juose yra daugiau įvairialypių saugumo sistemų ir jeigu jau kas nors įvyksta, naujesnis automobilis savaime yra saugesnis.
Vitoldas Milius | V. Raupelio / LRT nuotr.
Bet 10-ies metų automobiliai yra pakankamai nauji. Kas jiems per tiek laiko galėjo nutikti? Yra ir kita pusė: paprasti žmonės tikrai norėtų važinėti su naujesniais ir geresniais automobiliais, bet nebūtinai gali, nes tiesiog neįperka. Čia tokia Lietuvos nūdiena“, – svarstė V. Milius.
Ypač neparanku lietuviams
„CarVertical“ naudotų automobilių rinkos eksperto Mato Buzelio įsitikinimu, kasmetės privalomosios techninės apžiūros idėja savaime nėra blogas dalykas. Atvirkščiai – eismo saugumui tai, anot pašnekovo, galėtų reikšti teigiamą poslinkį. Tačiau prieš priimant tokius sprendimus, pasak M. Buzelio, reikėtų padaryti visus namų darbus, kad rezultatas būtų kokybiškas vertinant ne tik pinigų surinkimo perspektyvą, bet ir naudą vairuotojams.
„Vidutinis naudoto automobilio amžius Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje ES. Tai gali sudaryti prielaidą, kad senesnius automobilius vairuojantys vairuotojai techninėse apžiūrose Lietuvoje strigs dažniau nei Vakarų Europoje arba ES šalyse apskritai, kur automobilių amžiaus vidurkis 2024 metais siekė 12,3 metų.
Techninė apžiūra | D. Umbraso / LRT nuotr.
Kita vertus, protinga senesniam autoparkui kelti aukštesnius saugumo reikalavimus, nes vyresnio amžiaus naudoti automobiliai turėtų reikalauti priežiūros. Sakyčiau, kad vien dėl to būtų tikslinga taikyti kasmetės techninės apžiūros praktiką senesniems automobiliams. Tik kasmetei privalomajai apžiūrai atlikti siūlyčiau didinti amžiaus cenzą bent iki 14–15 metų“, – LRT.lt kalbėjo M. Buzelis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Latvija jau taiko tokį modelį, kokį siūlo EK, tačiau kaimyninėje šalyje, lyginant su Lietuva, yra esminis skirtumas – ten techninės apžiūros atlikimas yra liberalizuotas ir tą funkciją gali atlikti daugybė servisų.
„Jau dabar kai kuriose techninės apžiūros stotyse Lietuvoje yra susidariusios dviejų savaičių eilės, todėl apžiūros galiojimo senesniems automobiliams pakeitimas į 12 mėnesių, tikėtina, reikšmingai padidintų eiles.
Matas Buzelis | E. Blažio / LRT nuotr.
<…> Iš socialinės pusės tai taip pat nebūtų lengvas ar populiarus sprendimas. Senesnius automobilius vairuoja mažesnes pajamas turintys gyventojai, o jeigu tokia tvarka būtų patvirtinta, techninės apžiūros kaštai jiems padvigubėtų. Ir čia dar turime įvertinti tai, kad Lietuvoje techninės apžiūros atlikimo kaina yra viena mažiausių ES“, – teigė M. Buzelis.
Automobilių amžius koreliuoja su trūkumais
Techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas kol kas nevertino EK siūlymo, kol jis nėra įgavęs „apčiuopiamos“ formos, tačiau atkreipė dėmesį, kad automobiliui perkopus 10 metų amžiaus ribą agregatų būklė tampa tokia, kad svarbiausioms sistemoms – stabdžiams, vairavimo mechanizmui, ratams ir važiuoklei, varikliui ir transmisijai – būtina nuolatinė priežiūra.
„Mūsų statistika iš esmės patvirtina EK pareigūnų įžvalgas, kad automobilių amžius ir per privalomąją patikrą fiksuojamų techninių trūkumų skaičius yra tiesiogiai susiję. Jau per patį pirmą vizitą į techninę apžiūrą po trejų metų eksploatacijos įvairių trūkumų atsiveža maždaug 12 proc. automobilių, kurie buvo pirkti nauji.
Nemenčinės plentas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Fiksuojamų didelių trūkumų kreivė tolygiai auga: 5–6 metų senumo automobiliai vidutiniškai turi po 1,6 tokio trūkumo ir stabilizuojasi maždaug ties 13–15 metų riba, kai vidutinis vieno automobilio didelių trūkumų skaičius pasiekia 4,5“, – skaičius pateikė R. Gabartas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kontrolieriai per techninę apžiūrą daugiausia pastabų turi dėl automobilio pakabos ir ratų, stabdžių, variklio ir transmisijos būklės. Kiek šių mechanizmų susidėvėjimas turi įtakos avarijoms keliuose, pasak R. Gabarto, tiksliai nustatyti beveik visuomet yra sudėtinga, nes po susidūrimo su kita transporto priemone ar smūgio į šalikelėse esančias kliūtis automobilis paprastai būna stipriai deformuotas.
„Visgi šias problemas analizuojantys mokslininkai skirtinguose informacijos šaltiniuose daro prielaidą, kad vien dėl techninės būklės įvyksta nuo 2 iki 12 proc. eismo įvykių“, – nurodė „Transekstos“ atstovas.
Renaldas Gabartas | E. Babelio nuotr.
Paliestų 1,4 mln. vairuotojų
Pasak R. Gabarto, pernai 77,6 proc. į techninę apžiūrą atvykusių automobilių buvo senesni nei 10 metų. Savo ruožtu „Regitros“ duomenys rodo, kad apskritai Lietuvoje yra registruota daugiau nei 1,78 mln. lengvųjų automobilių, iš kurių 1,4 mln. – senesni nei 10 metų.
Visgi jeigu tvarka būtų pakeista ir tokias transporto priemones reiktų tikrinti kasmet, pasak R. Gabarto, įmonės turėtų tam pakankamai laiko pasiruošti ir dėl to vairuotojams su nepatogumais laukiant ilgose eilėse susidurti veikiausiai netektų.
„Jei būtų priimtas politinis sprendimas keisti techninės apžiūros intervalus, tikėtina, kad būtų numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis, per jį atsidarytų naujų techninės apžiūros stočių ar būtų išplėstas patikros linijų skaičius, todėl didelių problemų neturėtų kilti“, – LRT.lt kalbėjo jis.
Eismas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Savo ruožtu Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) portalui taip pat nurodė, kad kol kas anksti kalbėti apie EK pasiūlymus, kai nėra pateikti konkretūs argumentai ir šių pasiūlymų poveikio vertinimas. Visgi atkreiptas dėmesys į tai, kad ES šalys jau kiek anksčiau turėjo galimybę sugriežtinti techninių apžiūrų tvarką, bet Lietuva tokiu keliu nežengė.
„Kalbant apie techninės apžiūros periodiškumo reikalavimus, jau ir anksčiau valstybėms buvo leista sugriežtinti techninės apžiūros periodiškumą, tačiau, mūsų žiniomis, griežtesnius terminus pasirinko tik kelios Europos šalys. LTSA vertinimu, dabartinė tvarka, kai šalis pati įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl periodiškumo, yra pakankama ir savo tikslus pasiekia“, – sakė LTSA Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitė.
Eglė Kučinskaitė | LTSA nuotr.
Techninė apžiūra brangs
LRT.lt primena, kad nuo š. m. liepos Lietuvoje techninė apžiūra brangs. Kaip informavo LTSA, techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais kalendoriniais metais įvertinant Valstybės duomenų agentūros skelbiamus darbo užmokesčio ir infliacijos pokyčio duomenis.
Atsižvelgiant į tai, nuo 2025 m. liepos mėnesio techninės apžiūros kainos didės vidutiniškai 7 procentais. Lengvųjų automobilių savininkams techninė apžiūra brangs daugiau nei 1 euru, tačiau tiksli kaina priklausys nuo degalų, kuriais varomas automobilis.
Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 2 eurais daugiau, t. y. 30,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos 1,6 euro brangiau – 24,6 euro, dyzelinu varomo automobilio – 28,6 euro, vadinasi, kaina didėja 1,90 euro.
Mopedų ir motociklų savininkai už techninę apžiūrą mokės 80 centų daugiau – 12 eurų, o už keturračio techninę apžiūrą reikės mokėti 1,20 euro daugiau, tai yra 18,40 euro.
