Papasakosiu jums šiandien, vaikučiai smalsučiai, apie Urtę Šlėgaitytę. Urtė – penktokė. Kaip ir dauguma vaikų, po pamokų ji lanko būrelius, mėgsta žaisti, myli savo augintinius gyvūnus ir skaito knygas. Tik jos knygos, skirtingai negu daugumos penktokų, dažniausiai angliškos.
„Dar tebesu vaikas ir gyvenu labai gerai. Tėveliai truputį palepina. Turiu daug žaislų, ir su lėlėmis kartais žaidžiu. Skaityti labiausiai mėgstu angliškai. Skaitydama lietuviškai vis dar nesuprantu vieno kito žodžio ir turiu paklausti mamos“, – apie savo vaikiškus džiaugsmus pasakoja Urtė Šlėgaitytė. Ji mokosi Naujamiesčio vidurinės mokyklos penktoje klasėje ir, kaip pati sako, penktai klasei yra per jauna. Per jauna, nes į mokyklą pradėjo eiti ketverių su puse – taip įprasta britų mokyklose, kokioje iki ketvirtos klasės mokėsi Urtė. „Į paruošiamąją klasę pradėjau eiti ketverių su puse metų. Verkiau, kai mama nuvedė pirmą dieną, nes nė žodžio nemokėjau angliškai, o kai atėjo manęs pasiimti, nenorėjau eiti namo“, – prisimena mergaitė. Vėliau, sakė, verkdavusi, kai susirgdavo ir negalėdavo eiti į mokyklą. Ketverius metus Urtė su tėveliais gyveno Maskvoje. Namie jie kalbėjosi lietuviškai, gatvėje girdėjo rusų kalbą, o mokykloje Urtė greitai išmoko ir anglų. Rusų, prisipažįsta, dabar jau beveik užmiršusi, bet turbūt prie jos sugrįš, kai mokykloje rinksis antrąją užsienio kalbą. „Lietuvių kalba sunkoka. Kai grįžom iš Rusijos, daug lietuviškų žodžių nesupratau ir klausdavau mamos, ir dabar dar vieno kito turiu paklausti. O per anglų kalbos pamokas neturiu ką veikti“, – pasakoja Urtė. Iš lietuvių kalbos ji gauna ir šešetukų, užtat iš anglų – beveik visada tik dešimtukai.Kai Urtės tėtis baigė diplomato tarnybą Maskvoje ir jie grįžo į Lietuvą, kad išmoktų rašyti lietuviškai, mamos patarta mergaitė perrašė storą lietuvišką knygą. Sunkoką lietuvių kalbą Urtė įveiks, ir su naujosios savo klasės Naujamiesčio mokykloje mokiniais jau susidraugavo, tačiau vis tiek mano, kad maskviškėje mokykloje buvo smagiau: „Vaikai britų mokykloje visi labai draugiški. Nesu ten mačiusi nė vieno vaiko nelaimingo. O čia yra ir nedraugiškų, ir nelaimingų – kai kurie stumdosi, keikiasi, mušasi. Mokytojai Maskvos mokykloje irgi labiau bendraudavo su mokiniais.“Muzikos mokykloje Urtė lanko pirmą choreografijos klasę, o gimnazijoje mokosi groti gitara. „Gitara groti mokiausi ir britų mokykloje, bet tik vieną dainą galiu prisiminti pagal videoįrašą. Dabar jau moku 4–5 dainas“, – pasakoja mergaitė. Sugrįžusią iš mokyklos Urtę kieme pasitinka vokiečių aviganis Tagis, o kambaryje savo narvelyje laukia šeškas Rikis, kurį parsivežė iš Maskvos. Nebeturi ji tik pirmųjų savo augintinių – spalvotų papūgėlių Kešos ir Gošos.„Maskvoje į mokyklą važiuodavau metro, bet iki jo dar reikėdavo eiti. Žiemą per pusnis. Ypač viena žiema buvo šalta ir sniego daug“, – prisimena Urtė, ir jai visai nebaisi ši snieginga lietuviška žiema – jai pirmoji tokia tėčio gimtinėje.Smalsutis
Esu suzaveta sia mergaite! 🙂