Vos porą savaičių prabėgo nuo puošnios rugsėjo 1-osios, ir mokyklinis suolas – dar ne per kietas, tačiau saulėtą dieną vis tiek smagu pabėgti į lauką. Įdomią pamoką Jurbarko krašto muziejuje praėjusį penktadienį turėjo Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos 5 A klasės mokinukai, lydimi istorijos mokytojos Janinos Kovalenkienės.
Penktokai, palikę mylimą pradinių klasių mokytoją, per vasarą gerokai ūgtelėję ir daug keliavę, mokykloje pratinasi prie vyresniųjų moksleivių tvarkos.
„Galima vaikščioti su kuprine“, „Pamokos vyksta vis kitame kabinete“, „Daug naujų dalykų ir mokytojų“, „Atėjo naujokų“ – vienas per kitą privalumus tapti penktoku vardijo išdykėliai, vieningai tvirtinantys, kad mokyklos labai pasiilgo. Blogybė tik viena – reikia anksti keltis.
Mokytoja J. Kovalenkienė pasakoja, kad Lietuvos istorijos penktokai pradeda mokytis pažindami savo mokyklos ir gimtojo krašto praeitį. Todėl vienos pirmųjų istorijos pamokų tradiciškai vyksta Jurbarko krašto muziejuje. Pamokos muziejuje mokiniai labai laukė, nors vos vienas kitas čia dar nesilankė anksčiau.
Muziejininkė Aušra Smirnovienė penktokams papasakojo, kada ir kaip atsirado Jurbarko miestas, pristatė Jurbarko dvaro istoriją, parodė filmą, kuriame – dvaro istorija nuo grafo Vasilčikovo laikų iki šių dienų. Penktokai smalsiai klausinėjo juos dominančių dalykų, pavyzdžiui, kas yra vadeliotojas ir ką ant galvos užsidėjusi grafaitė. Smagų šurmulį sukėlė filme parodyta prieš porą metų vykusi Miestelėnų šventė, kurią dažnas prisiminė.
Po filmo peržiūros mokinukai apžiūrėjo skulptoriaus Juozo Videikos darbų parodą, nusifotografavo su grafų šeima ir vaikštinėdami parke klausėsi dvaro istorijų ir paslapčių.
Penktokės Justė Bendikytė ir Gerda Česnaitytė tvirtino, kad mokytis muziejuje – labai smagu. Čia sužinojo apie Jurbarko istoriją, dvarą. Mergaitės muziejuje jau yra buvusios, tačiau filmą matė pirmą kartą. Įsiminė vaizdai, kaip anksčiau atrodė Kauno gatvė ir Jurbarką užliejusių potvynių nuotraukos. Pats parkas Justei netgi priminė Rundalės pilies, kurioje lankėsi, aplinką.
Kad pamoką išmoko puikiai, tvirtino ir Justės bei Gerdos klasės draugai Meida Petravičiūtė, Ilma Legačinskaitė ir Arnas Sluoksnaitis. Penktokai sakė sužinoję daug naujo ir įdomaus, bet labiausiai patinka sutvarkytas parkas. Pasak Arno, kolonos labai gražios ir puošia aplinką.
Draugiški ir drausmingi penktokai tvirtino, kad Jurbarko istorija jiems rūpi, o ir pats miestas nuolat gražėja ir puošiasi gėlėmis, todėl niekur iš jo išvažiuoti nenorėtų.
„Juk čia taip smagu ir tiek daug draugų!“ – skubėdami pasisupti ant parko sūpynių (juk pamoka, kai ji vyksta ne klasėje – tokia trumpa) paskutinę bet tvirčiausią priežastį mylėti savo miestą skandavo penktokai.
