Paauglystėje dideliu iššūkiu tampa savęs atradimas, suvokimas, kas aš esu, sako Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto direktorė, klinikinė psichologė psichoterapeutė prof. dr. Roma Jusienė. Pasak jos, auginant paauglį, svarbu atkreipti dėmesį į du aspektus – jei paauglys neturi nors vieno draugo ir negalvoja apie ateitį, tai yra tam tikras pavojaus signalas.
Penktadienį Seime vykusioje konferencijoje „Suprasti ir priimti paauglystę“ R. Jusienė ragino paauglių tėvus pirmiausia prisiminti savo paauglystę ir citavo rašytojo Marko Twaino žodžius: „Kai buvau 14 metų berniukas, mano tėvas buvo toks neišmanėlis, kad net sunku būdavo būti šalia to seno žmogaus. Tačiau kai man sukako 21, aš buvau pritrenktas to, kiek daug jis per tuos septynerius metus išmoko.“
„Nepamirškime, koks svarbus paauglystės etapas, kai reikia išgyventi dar ir tėvų transformaciją, mokytojų transformaciją nuo visiškų neišmanėlių iki gana išmintingų žmonių“, – šypsojosi VU Psichologijos instituto direktorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad paauglystė yra pereinamasis laikotarpis, gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo. Pasak R. Jusienės, šiuo metu paaugliams tenka įveikti fizinės, pažinimo ir socialinės raidos iššūkius. Atrodytų, tai gali būti paprasta, kai raida vyksta sklandžiai, tačiau taip yra ne visada, pridūrė psichologė psichoterapeutė.
Roma Jusienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Paaugliai – visuomenės reformatoriai
Kaip teigė R. Jusienė, paauglystėje labai svarbus fizinis paauglių aktyvumas – svarbu kiekvienam paaugliui sudaryti galimybę būti fiziškai aktyviam ir dalyvauti kokiame nors sporte. Šiuo metu svarbus ir miegas.
„Puikiai žinome, kad paauglystėje dėl organizmo pokyčių paaugliams labai svarbus miegas, jis sutrinka, paaugliai naktinėja – tai normalu, bet ryte jiems gerokai labiau norisi miego. Kai kurios šalys seniai tai žino, yra ištyrinėjusios, kad galima pavėlinti paaugliams pamokų laiką, tai jiems padėtų geriau jaustis dieną ir sėkmingai funkcionuoti“, – sakė psichologė psichoterapeutė.
Anot jos, vienas didžiausių iššūkių paaugliams – mąstymo pasikeitimas, kai imama filosofuoti, įsivaizduoti ir vartoti abstrakčias sąvokas: „Paaugliai yra visuomenės reformatoriai, jie kuria idealistinį vaizdą, koks pasaulis turėtų būti.“
Paaugliai / T. Urbelionio / BNS nuotr.
Kaip pabrėžė psichologė psichoterapeutė, paaugliams dideliu iššūkiu tampa savęs atradimas, suvokimas, kas aš esu ir ką noriu veikti gyvenime: „Paaugliai jau geba šį tą numatyti į ateitį, planuoti.“
Paauglystėje taip pat itin daug reikšmės turi santykiai tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais žmonėmis. R. Jusienė pažymi, kad nors neretai sakoma, jog paaugliams svarbūs jų draugai, o tėvai galbūt tampa nebereikalingi, taip nėra.
„Tėvai paaugliams reikalingi. Turi keistis pats santykis, jis pereina į kitą etapą“, – kalbėjo Psichologijos instituto direktorė.
Tėvystė / „Pexels“ nuotr.
Anot jos, tėvai kartais į paauglį kreipiasi kaip į vaiką, kaip į nieko neišmanantį žmogų, bet kartu teigia, kad jis jau yra suaugęs žmogus, turi viską žinoti ir prisiimti atsakomybę.
„Svarbu nesipainioti, bet pusiausvyrą padeda išsaugoti tai, kad žmogų – ar vaiką, ar paauglį, ar suaugusįjį – visų pirma laikome žmogumi ir vertu pagarbos“, – sakė R. Jusienė.
Svarbu paklausti dviejų dalykų
Pasak R. Jusienės, auginant paauglį, svarbu atkreipti dėmesį į du aspektus: ar jis turi bent vieną draugą, su kuriuo susitinka gyvai (ne virtualiai), ir ar turi ateities planų – apie ką svajoja, kaip žiūri į ateitį. Jei paauglys neturi nė vieno draugo ir negalvoja apie ateitį, neturi ateities planų, tai yra tam tikras pavojaus signalas.
„Paauglystė nėra diagnozė ar sutrikimas, tai nėra savižala ar destrukcija. (…) Prisiminkime – paaugliai turi nuostabių savybių, gebėjimų ir galių. Tas aktyvumas paauglystėje turi būti kuo mažiau slopinamas – kaip tik svarbu padėti jį nukreipti, padėti paaugliui rasti vietą ir galimybę save skleisti ir auginti“, – vardijo psichologė psichoterapeutė.
Paauglys / „Pexels“ / Emma Filer nuotr.
Jos teigimu, būtent paauglystėje tarsi atsiveria langai į ankstesnes raidos krizes, todėl šis amžiaus tarpsnis yra galimybė pakartoti ir palankiai išspręsti ankstesnius raidos uždavinius, pradedant nuo labai ankstyvo amžiaus, baigiant iki paauglystės patirtais dalykais.
„Su specialistų – psichologų, psichoterapeutų – pagalba galima padėti perdirbti ar išgyventi, įveikti ir palankiai išspręsti gana sudėtingas, traumuojančias situacijas“, – akcentavo R. Jusienė.
Ji pabrėžė, kad paauglystė yra puikus metas ugdytis autonomiją, iniciatyvumą, darbštumą, tik reikia leisti paaugliams saugiai tyrinėti ir kurti, suteikti jiems saugų tarpasmeninį pasaulį, bendruomenę.
