Lygiai prieš metus prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą pakeitė pasaulį. Ukraina per metus tapo pasauliniu laisvės, demokratijos simboliu. „Vladimiras Putinas tik sustiprino tai, ką užsibrėžė sunaikinti“, – LRT.lt pabrėžia buvęs aukštas NATO pareigūnas Jamie Shea.
2022 metų vasario 24 dienos ankstyvas rytas, Rusijos televizijos išplatina prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi, kuriame paskelbiama apie „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje. Jos tikslas, anot V. Putino, – apsaugoti Donecko ir Luhansko liaudies „respublikų“ žmones nuo tariamo Ukrainos vykdomo genocido.
„Sieksime demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą, taip pat patraukti atsakomybėn tuos, kurie įvykdė daugybę kruvinų nusikaltimų prieš civilius gyventojus, įskaitant Rusijos Federacijos piliečius. Neketiname okupuoti Ukrainos teritorijos. Neketiname niekam nieko primesti jėga“, – taip savo veiksmus lemtingąją vasario 24-ąją aiškino V. Putinas.
Šis karas padėjo pamatus Vakarų nusigręžimui nuo Rusijos, o jau metus vykstantys įnirtingi mūšiai Ukrainoje parodė, kad Maskvos tikslas buvo Ukrainos okupacija ir Vakarų suskaldymas, tačiau, kaip LRT.lt teigia kalbinti ekspertai, Europa, NATO ir sąjungininkai ne tik nesubyrėjo, bet tapo dar stipresni ir keitė savo pozicijas kelyje pergalės prieš Rusiją link.
Vladimiras Putinas vasario 24 dieną / AP nuotr.
Ukrainos iškilimas ir Rusijos nuopuolis
Karo įtaka Ukrainai ir Rusijai yra didžiulė visose srityse. Ukrainai karas davė tūkstančius aukų, dar daugiau sužeistųjų, milijonines pabėgėlių bangas į Europą, ekonomikos, žemės ūkio griūtį, sugriautus miestus ir kaimus, o skaudžiausia – negrįžtamai pakeitė ukrainiečių gyvenimus.
Skirtingais skaičiavimais, per šiuos karo metus Ukrainos BVP numuko 30–40 proc., o 2023 metų biudžetas patvirtintas su rekordiniu 20 proc. deficitu, kuris siekia beveik 36 mlrd. eurų. Tačiau kaip LRT.lt išskiria Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitikas Andreasas Umlandas, nepaisant šių sunkumų, Ukrainos tarptautinis vaidmuo neabejotinai išaugo.
„Tai matome iš Volodymyro Zelenskio vizitų į Vašingtoną, Londoną, Paryžių, Briuselį ir ten pasakytų triumfu kvepiančių kalbų. Tai rodo visiškai pasikeitusią Ukrainos poziciją tarptautinėje arenoje“, – tikina A. Umlandas.
Volodymyro Zelenskio vizitas Vašingtone / AP nuotr.
Ukraina per metus tapo pasauliniu laisvės, demokratijos, pilietinės visuomenės ir net kapitalizmo simboliu, LRT.lt teigia karo analitikas Pavelas Luzinas.
„Ukraina demonstruoja, kad pilietinė visuomenė yra svarbi ir ji stipresnė už autoritarinę, agresyvią ir kvailą minią“, – sako P. Luzinas.
Vakarų palaikymą ir Ukrainos paramą rodo ir tai, kad birželio 23 dieną Europos Vadovų Taryba suteikė Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Kyjivas rugsėjo 30 dieną, kai Maskva paskelbė neteisėtą 4 Ukrainos regionų – Zaporižios, Chersono, Luhansko, Donecko – aneksiją, pateikė paraišką dėl narystės NATO.
„De facto jau įrodėme, kad esame suderinami su Šiaurės Atlanto aljanso standartais. Jie yra realūs Ukrainai – realūs mūšio lauke ir visais mūsų bendravimo aspektais“, – pasirašydamas paraišką sakė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis pasirašo prašymą skubos tvarka svarstyti Ukrainos narystę NATO / AP nuotr.
Ir nors ekspertai abejoja, kad Ukraina taps NATO nare šalyje tęsiantis karui, tačiau net neabejoja, kad ji galėtų tapti Aljanso nare beveik iš karto po jo.
Maskva per šiuos metus neabejotinai prarado ne tik karių ir karinės technikos, tačiau ir savo išsikovotas pozicijas tarptautinėje arenoje. Nuo vasario 24-osios ne kartą kalbėta ne tik apie Rusijos kaip didžiosios galios statuso praradimą, tačiau ir apie mažėjančią jos įtaką skirtinguose regionuose.
Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai stengėsi išlaikyti savo smunkančią įtaką viename iš jiems svarbiausių regionų – Afrikoje. Čia žiemą lankėsi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, o į Zimbabvę skrido ir neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Tačiau, kaip tikina A. Umlandas, net čia Maskvos įtaka traukiasi. O pagrindiniais Maskvos partneriais karo akivaizdoje išlieka tokios šalys kaip Sirija, Iranas, Šiaurės Korėja ir Kinija. Išskirtiniai santykiai Maskvą sieja ir su Vengrija bei Serbija.
„Rusijos įtaka išlieka tose valstybėse, kurių elitas yra priklausomas nuo Kremliaus dėl korupcinių ryšių ir ekonominės veiklos arba jos yra priklausomos nuo Kremliaus saugumo požiūriu“, – priduria P. Luzinas.
Vladimiras Putinas ir Ebrahimas Raisi / AP nuotr.
Abejojama, kad Rusija po tokio smūgio sugebėtų grįžti į tarptautinę areną kaip didžioji galia. Nors V. Putinas savo kalbose siekia pabrėžti Rusijos išlaikomą ekonominę, karinę ar net kultūrinę stiprybę, tačiau realybė kiek kitokia. Sankcijos stipriai paveikė Rusiją, kurios ekonominė įtaka tarptautiniu mastu gerokai susitraukė, todėl Maskva gali tenkintis tik regioninės galios statusu.
Rusijos kariuomenės mito žlugimas
Rusija po Šaltojo karo buvo laikoma ir viena iš didžiųjų karinių galių, kuri aktyviai plėtoja savo branduolinę triadą. Prieš karą Ukrainoje buvo kalbama apie didelius Rusijos kariuomenės turimus pajėgumus, išteklius ir net turimą technologinį pranašumą. Tačiau šie metai sužlugdė dviejų pasaulinių karų ir Šaltojo karo įtvirtintiną Rusijos kariuomenės galios mitą.
Kalbėdamas LRT.lt Latvijos nacionalinės gynybos akademijos Saugumo ir strategijos centro direktorius Toms Rostoks pabrėžia, kad karas daug pasakė apie Rusijos kariuomenę, tačiau išlieka ir neatsakytų klausimų, bet viena aišku, kad šie metai parodė, jog Rusijos kariuomenė silpnesnė, nei buvo manoma.
„Rusija prarado didžiąją dalį šiuolaikinės ginkluotės Ukrainoje, o jos gebėjimas padidinti karinės įrangos ir amunicijos gamybą tebėra abejotinas“, – sako T. Rostoks.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje. Rusijos karas prieš Ukrainą / AP nuotr.
Vasarį Rusija pradėjo naują puolimą Ukrainoje, tačiau vienintelė pastebima pergalė –užimtas Soledaras, kuris, karo analitikų teigimu, nėra toks svarbus karine prasme. Tačiau Rusijos pradėtas puolimas atsispindi ne užimtose teritorijose, bet ir žuvusių karių skaičiuje.
Visą vasarį Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad per parą nukauta daugiau nei 700 rusų. Iš viso, vasario 23 dienos duomenimis, Ukrainoje nukauta daugiau nei 145 tūkst. rusų. Dar svarbu, kad Rusija jau neteko 3350 tankų, 6593 šarvuotųjų kovos mašinų,2352 artilerijos sistemų ir daugiau nei 470 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.
Rusijos kariuomenė pasirodė nesugebanti prisitaikyti prie situacijos, priešingai nei Ukrainos, tačiau ekspertai net po viso šito ragina nenuvertinti Maskvos galimybių.
„Rusijos gebėjimas mobilizuoti didelį skaičių žmonių ir mesti juos į Ukrainą tebekelia susirūpinimą, nes Ukrainos kariuomenė nebeturi pranašumo personalo skaičiumi“, – tikina T. Rostoks.
A. Umlandas pastebi, kad jei Maskvos kariniai pralaimėjimai Ukrainoje tęsis ir toliau, o sankcijos šaliai ne tik kad nemažės, bet ir augs, pačioje Rusijoje tai sukels dar didesnį nestabilumą, tačiau tikėtis masinių protestų ar demokratinio perversmo nereikėtų.
„Gali atsitikti taip, kad Maskvoje esantys klanai pradės kovoti vieni su kitais. Mes matome, kad tai iš dalies jau vyksta dabar, kai tarp Jevgenijaus Prigožino ir Ramzano Kadyrovo bei Sergejaus Šoigu ir Valerijaus Gerasimovo tvyro įtampa“, – pabrėžia A. Umlandas.
Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas, Valerijus Gerasimovas / AP nuotr.
Per vėlai atsibudę Vakarai
Vasario 24-oji tapo lūžio tašku, kai Europa suprato, kad į saugumą reikia žiūrėti rimčiau, nei tai buvo daroma iki šiol, LRT.lt sako buvęs aukštas NATO pareigūnas, o dabar „Chatham House“ mokslinis bendradarbis J. Shea. Jis pabrėžia, kad Europa anksčiau nerimavo dėl terorizmo, kibernetinių atakų, etninių valymų Balkanuose, bet negalvojo, kad į šį žemyną vėl sugrįš karas.
„Dabar Europa turi pasirengti tiesioginių atakų atgrasymo, pasipriešinimo ir atsparumo priemonėmis. Pasitikėti sutartimis, ekonominių sankcijų varžančiu poveikiu ar optimistiniu tikėjimu, kad „tai nutiks ne mums, o kažkam kitam“, nebeužtenka“, – apie pokyčius sako J. Shea.
Rusijos karas Ukrainoje sukrėtė Europą, kuri suprato, kad turi sugebėti kovoti ir laimėti, gindama savo demokratines vertybes. Šis supratimas sustiprino ne tik Europos Sąjungą, tačiau ir NATO, kuri vis garsiau kalba apie būtinybę stiprinti rytinį savo flangą.
„V. Putinas tik sustiprino tai, ką užsibrėžė sunaikinti“, – pabrėžia J. Shea.
Mario Draghi, Olafas Scholzas, Emmanuelis Macronas, Volodymyras Zelenskis, Klausas Iohanissas Kyjive / AP nuotr.
Ryškiausia šiame pokyčių procese yra Vokietija, kurios kancleris Olafas Scholzas vasario 27 dieną pasakė žymiąją Zeitenwende kalbą. Joje Rusijos invazija buvo pavadinta istoriniu lūžiu.
„Labai aiškiai sakau, kad iššūkį, su kuriuo dabar susiduriame, priimame su aiškiu ryžtu“, – tądien sakė O. Scholzas.
Kalboje buvo pažadėta parama Ukrainai, kuri kovoja dėl laisvės ir demokratijos bei bendrų vertybių, o tai reiškia, kad kaip demokratai europiečiai turi „stovėti teisingoje istorijos pusėje“ – kartu su Ukraina.
Taip pat kitas svarbus aspektas buvo V. Putino suvaržymas, kad šis toliau nesirinktų karo kelio, o kartu papildoma pagalba būtų skiriama NATO sąjungininkams. Tačiau svarbiausiu pasižadėjimu laikomas O. Scholzo teiginys, kad bus skirtas papildomas finansavimas būtinoms investicijoms ir ginkluotės projektams, o gynybai bus skiriama daugiau nei 2 proc. BVP.
Tačiau net po šios kalbos Vokietija susidūrė su kritikos lavina dėl lėtai priimamų sprendimų, vienu iš ryškiausių pavyzdžių galima laikyti tankų „Leopard“ siuntimą į Ukrainą. J. Shea tikina, kad praėjus beveik metams graži kanclerio kalboje nupiešta vizija vis dar nevirto realybe, o dėl biurokratijos trukdžių stringa net tankų perdavimas Ukrainai.
„Sudaryta nedaug sutarčių, sudėtinga viešųjų pirkimų biurokratija išliko. Vokietija taip pat toli gražu neįvykdys savo išsikelto tikslo ir iki 2024 metų neskirs 2 proc. BVP savo gynybai“, – pabrėžia J. Shea.
Tankas „Leopard-2“ / AP nuotr.
Toje pačioje kalboje O. Scholzas kalbėjo apie pasiryžimą tapti nepriklausomais nuo Rusijos ir energetiškai: „Tai reiškia, kad kuo greičiau padarysime pažangą plėtodami atsinaujinančiąją energiją, tuo geriau.“ Ir iš tiesų, Vokietija ėmėsi naujų suskystintųjų dujų terminalų statymo, sumažino importuojamų dujų kiekį iš Rusijos, o kartu su Europos Sąjunga imta ieškoti alternatyvių dujų ir naftos eksportuotojų.
Tačiau kalbinti ekspertai pabrėžia, kad šio karo tikriausiai būtų buvę galima išvengti, jei dar 2014 metais po Krymo okupacijos ir įsiveržimo į Donbasą Vakarai būtų ėmęsi griežtesnių veiksmų.
„Tuomet Ukrainai turėjo būti tiekiama sunkioji ginkluotė, artilerija ir priešlėktuvinė gynyba, kurią ji gauna tik dabar (…). Didesnės Vakarų pastangos galėjo sulaikyti V. Putiną nuo puolimo 2022 m. su visomis katastrofiškomis pasekmėmis, kurias dabar matome“, – aiškina J. Shea.
Jo teigimu, dabar NATO laukia svarbūs uždaviniai Vilniuje, kur turi būti sutarta, jog 2 proc. BVP, skiriami gynybai, būtų minimalus, o ne maksimalus lygis, o tai būtų paversta pajėgumais, kurie sustiprintų NATO atgrasymą ir svarbiausia – gynybos pozicijas.
Rusijos karas prieš Ukrainą / AP nuotr.
Per šiuos metus NATO kol kas neperžengė savo tvirčiausių raudonųjų linijų – Aljansas nesiunčia savo karių į karo zoną ir kol kas Ukrainai neperduodami naikintuvai. Kaip leidiniui „Politico“ po tankų perdavimo sakė diplomatiniai šaltiniai, vasarą raudonoji linija buvo HIMARS, ir ji pasislinko. Tada buvo tankai, ir ji vėl pasislinko.
NATO sausį surengtame kariuomenės vadų susitikime pareiškė, kad partneriai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, o 2023 metai bus sunkūs metai, tačiau Vakarai turi padėti Kyjivui, kiek to reikės, iki pergalės.
