Skulptorius, tapytojas, poetas ir prozininkas Šarūnas Šimulynas (1939-1999) gimė Veliuonoje, čia prabėgo jo vaikystė ir jaunystė ir daug kūrybos vasarų. Obuolius tebenokina jo senelių sodas ir dideliais langais į Nemuną žiūri gimtieji namai – liūdni, kaip ir visa, prie ko nebesiliečia sauganti ir kurianti žmogaus ranka. Paties menininko atminimą saugo jo memorialinė ekspozicija, tačiau rašytoja Violeta Šoblinskaitė sako, kad Š. Šimulynas labiau žinomas užsienyje nei savo gimtajame krašte.
Gyvenimo kelyje Š. Šimulynas Vilniaus dailės institute studijavo grafiką. 1969 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Pirmąją parodą, estampo, surengė 1961 m., iš viso jo kūrybiniame kelyje – keliasdešimt personalinių ir grupinių parodų įvairiose Lietuvos galerijose, taip pat Sidnėjuje, Tel Avive, Rygoje, Sankt Peterburge, Niujorke ir kitur, esant gyvam ir jau po mirties; 27 viešose erdvėse, irgi ne tik Lietuvoje, stovintys darbai (vienas jų Veliuonoje – granitinis obeliskas „Veliuonai 700 metų“, 1992), trys poezijos ir prozos knygos.
Tikras kūrybos pakilimas prasidėjo išklibus sovietinės santvarkos pamatams (Š. Šimulynas nesukūrė nė vieno šią ideologiją šlovinančio kūrinio) ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Deja, džiaugtis kūrybos laisve ir laisvu gyvenimu buvo skirta nebeilgai – Š. Šimulynas mirė 1999 m. vasario 2 d., palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinėse. Tokios vikipedinės žinios.
Išsamesnį, leidžiantį pajusti menininko asmenybės ir kūrybos prigimtį, jo gyvenimo kelio aprašymą rasime 2009 m. Šv. Jono gatvės galerijos išleistoje knygoje „Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą“.
Tai buvo talentinga, meniska seima. Jie buvo susigimineve su legendiniu Kipru Petrausku.K Petrausko nasle ne karta laikesi Simulynu sodyboje.