Panemunių regioninio parko lankytojų centras turistus šią vasarą pasitinka žymiai atsinaujinęs – gegužės 30 d. atidaryta nauja ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Moderni ir įdomi ekspozicija įrengta įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.
Keliauninkams visada smagu sustoti Šilinėje, kur panemune vingiuojantis kelias atsišakoja į Žemaitiją, o šalia auga senas ąžuolynas. Nuo XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose minima Šilinės smuklė, veikusi iki XX a. pradžios, o to amžiaus pabaigoje smuklės pastate įsikūrė Panemunių regioninio parko direkcija ir lankytojų centras.
Naujosios ekspozicijos „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ atidarymo iškilmėse Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas, prisiminęs, kaip tas gražus, bet nugyventas liaudiškos architektūros pastatas atrodė 1998 m., sakė: „Vis dėlto buvome žiauriai drąsūs, tuomet perėmę Šilinės smuklę.“
Bet visi, kam teko būti Šilinėje, patvirtintų, kad parko direkcijos drąsa ir ambicijos nebuvo tuščios – pastatas-architektūros paminklas prikeltas gyvenimui, o lankytojams pateikiama gausybė informacijos. Naujoji ekspozicija keliautojams Šilinėje leidžia patirti dar daugiau pažinimo džiaugsmų ir malonių įspūdžių.
Panemunių regioninis parkas driekiasi abipus Nemuno, ši didžiausia Lietuvos upė lėmė ir tebelemia čionykščių žmonių ir gamtos gyvenimą. Todėl ir pirmoji, savo jėgomis įrengta, ir naujoji interaktyvi lankytojų centro ekspozicija pasakoja apie Nemuną ir gyvenimą prie jo.
Informaciją naujajai ekspozicijai rinko ir kaupė visas kolektyvas: direktorius V. Ganusauskas, rekreacininkas Aidas Mozūraitis, kultūrologė Vaida Mozūraitienė, biologė Eglė Kupstaitytė, ekologas Raimundas Giedraitis, naudingų patarimų davė kraštotvarkininkas Saulius Navlickas. „Ką eksponuoti, tarėmės visi, o kaip – idėjas pateikė ir techninius sprendimus įgyvendino rangovai UAB „Ekspobalta“, – pasakojo parko vyr. specialistas Aidas Mozūraitis, kuris buvo atsakingas už ekspozicijos įrengimą.
Lankytojų centre įrengtos 3 ekspozicijos patalpos. Fojė, arba smuklės priemenėje, įrengtuose stenduose pateikti žemėlapiai su pažymėtais lankytinais Panemunių regioninio parko objektais bei informacija apie kitas saugomas teritorijas – Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, dar rezervatų ir valstybinių draustinių.
„Ne visi turistai nori žiūrėti ekspoziciją, kai kuriuos domina tik lankytini gamtos, kultūros, istorijos objektai parko teritorijoje – tą informaciją jie ir randa vos pravėrę duris į lankytojų centrą. Beje, centre pateikiama informacija ir apie parko teritorijoje esančius turizmo paslaugų teikėjus – visi, kurie nori pasireklamuoti, turėtų kreiptis į parko administraciją, ši reklama nemokama“, – sakė A. Mozūraitis.
Ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ patartina apžiūrėti ne tik tiems, kuriems Šilinė pakeliui, bet ir specialiai išsiruošti į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą. Interaktyvus informacijos pateikimo būdas nė vienam lankytojui neleidžia nuobodžiauti.
Pirmojoje salėje įrengtos 5 interaktyvios ekspozicinės sienelės ir 2 informaciniai terminalai, supažindinantys su Panemunių regioninio parko paukščiais, žinduoliais, žuvimis ir augalais. Informacijos daug, bet palietus sienelės ekraną galima pasirinkti tai, kas kiekvieną domina. Čia įrengtas ir Šilinės kaimo, koks jis buvo prieš 100 metų, maketas bei labai įdomus stendas, pavadintas „Nemuno slėnio radiniai“. Jame rodomos ne tik archeologinės vertybės, bet ir parko darbuotojų rasti įvairūs daikteliai, bylojantys, kaip gyveno žmonės prie upės.
Šioje salėje pateikta informacija ir apie „Natura 2000“ buveines. „Tai – Europos Sąjungos direktyvomis išskirtos teritorijos saugoti nykstančias rūšis. Jurbarko rajone tokių buveinių yra nemažai, Šilinės apylinkėse, pavyzdžiui, saugomos 4 buveinės: vakarų taiga, skroblynai, medžiais apaugusios ganyklos ir stepinės pievos“, – pasakoja A. Mozūraitis ir nustebina ne vieną lankytoją paaiškinęs, kad medžiais apaugusiomis ganyklomis gamtininkai vadina, pagal jo susiformavimą, tą gražųjį Šilinės ąžuolyną.
Salės viduryje sukurta meninė instaliacija – irgi interaktyvi: atsisėdęs ant didžiulius akmenis primenančių sėdmaišių priešais matai panemunės peizažą ir klausaisi pakrantės garsų.
Šiame kambaryje greičiausiai buvo valgomasis, todėl ir rengiant ekspoziciją išsaugota duonkepė krosnis, tiesa, ne autentiška, ją 2001 m. sumūrijo jurbarkiškis meistras Jurgis Staselis. Tai jaunesniems turistams irgi įdomus eksponatas.
Didžioji lankytojų centro ekspozicijos salė įrengta buvusios smuklės vežiminėje, kur keliautojai palikdavo arklius ir vežimus. Nei vieno, nei kito dabar čia nėra, nes upės slėnio gyventojai dažniau irklavo valtį nei vadeliojo arklį.
Teisūs buvo bendrovės „Ekspobalta“ projektų vadovas Andrius Karklys ir dizaineris Andrius Ciplijauskas ekspozicijos atidarymo šventėje teigę, kad stengėsi sukurti ypatingą šios salės vaizdą, kuris Panemunių regioninio parko lankytojų centrą išskirtų iš kitų. Vaizdas šioje salėje toks, kad atrodo, jog vaikštai mediniu pakrantės lieptu šalia tyliai plaukiančio Nemuno, o prie kranto supasi pririšta valtis ir džiūsta saulėje žvejų tinklai.
Prie įėjimo įrengtoje Nemuno pakrantės dioramoje lankytojai gali pasitikrinti, ar atpažįsta panemunės gyvūnus. Pėdsakų stende smėlyje galima įspausti gyvūnų pėdutes – paprasta, bet natūralu ir įdomu!
Šioje salėje daugiausia informacijos apie gyvenimo prie Nemuno savitumą. Informacija apie laivybą, sielininkystę, žvejybą Nemune, apie tradicines panemunės šventes – įdomi, autentiška ir pateikta nenuobodžiai.
Renkant medžiagą dar pirmajai ekspozicijai labai daug padėjo senieji žvejai ir upeiviai. „Vadiname juos Nemuno žmonėmis, dabar jau nedaug jų belikę. Labai daug įdomios informacijos ir eksponatų gavome iš raudoniškio upeivio, laivo kapitono dabar jau mirusio Antano Balniaus – jo bujai ir valtis stovi kieme, ir tinklai jo megzti. Jo brolis veliuoniškis Vincas Balnys daug papasakojo apie prieškario ir pokario tradicijas. O ruošiant šią ekspoziciją reikėjo nemažai pasėdėti Lietuvos centriniame valstybės archyve – didelė dalis ikonografinės medžiagos iš ten“, – sakė parko rekreacininkas A. Mozūraitis.
Apie pagrindinį, pakrančių gyventojus maitinusį ir gerą gyvenimą jiems užtikrinusį, užsiėmimą – žvejybą pasakoja ne tik nuotraukos, žvejybos įrankiai, bet ir filmuota medžiaga. Tinklus mezgantis nufilmuotas žvejas Petras Petraitis iš Kalnėnų, o valtį dirbantis dar 2004 m. užfiksuotas dabar jau a.a. meistras Viktoras Ulinskas iš Kukarskės.
Unikalus eksponatas – plokščiadugnio upinio laivo fragmentas. „Šis 15 metrų ilgio laivas XIX a. plaukiojo Nemunu. Iš Nemuno netoli Merkio santakos iškeltas jo fragmentas yra seniausias Lietuvoje rastas upinis laivas“, – pasakoja A. Mozūraitis.
Imituotoje upės vagoje stovi kita, naujesnė, valtis. Seniau ja ekskursantai buvo plukdomi Nemunu, o dabar ekspozicijos lankytojai į ją susėdę gali patirti panašų malonumą – valtis supasi kaip ant vandens.
Ekspozicijos lankytojams paruošta ir daugiau pažintinių atrakcijų: smagu pašūkauti į ruporus, kuriuos naudojo upeiviai, stende išbandyti poledinę žūklę su vėliavėlėmis, brašpiliu – taip vadinama inkaro pakėlimo gervė, pakelti krovinį, pavaikščioti sieliais – einant jie siūbuoja taip pat, kaip siūbuodavo plukdomi upe. Sieliai Nemunu buvo plukdomi iki pat XX a. pabaigos, bet dabar sužinoti, pamatyti istorinių nuotraukų ir sielių galima tik Panemunių regioninio parko lankytojų centre.
Ekspozicijos pabaigoje gražiose statinaitėse įmontuoti klausimynai lankytojams pasitikrinti, ką išgirdo ir pamatė, ar buvo atidūs. Dar užtrunkama darantis grafinį atviruką atminčiai, paskui atidaromos plačiosios vežiminės durys ir ekskursijos dalyviai išeina į erdvų kiemą, kuriame irgi yra į ką pasidairyti.
„Ekskursija su gidu užtrunka apie 40 min., bet gali būti ir ilgesnė, viskas priklauso nuo lankytojų – kuo ir kiek jie domisi. Ekspoziciją galima apžiūrėti ir savarankiškai. Apie 70 proc. lankytojų būna vaikai. Atvyksta vaikų grupės, atvažiuoja šeimos, tad ir ekspoziciją ruošdami galvojome, kad vaikams būtų įdomu, bet įdomu yra ir suaugusiesiems“, – neabejoja ekskursijas vedantis vyr. specialistas A. Mozūraitis.
Atnaujinant lankytojų centrą laikytasi principo sukurti universalią aplinką, tinkančią ir sveikiems, ir neįgaliems lankytojams – įrengti tualetai, dušai, padarytos įvažos, o ekspozicijų salėje patogu važiuoti neįgaliųjų vežimėliu, taip pat kaip ir vaikščioti.
Naujosios ekspozicijos įrengimo darbai užtruko apie pusantrų metų, o regioninio parko lankytojų centras uždarytas buvo tik 10 mėnesių.
Į ekspozicijos atidarymo šventę atvyko svečių iš abipus Nemuno, nes regioninio parko teritorija apima dalį Jurbarko, Šakių ir Kauno rajonų savivaldybių. Dabar Panemunių regioninio parko lankytojų centre Šilinėje turistų laukiama iš visos Lietuvos ir iš užsienio – pažinti Nemuną ir gyvenimą prie jo.
Danutė KAROPČIKIENĖ