Atspėkit, kokia būna šventė, kai vaikučiai persirengia meškiukais, nykštukais, skruzdėlytėmis, viščiukais ir net piratais?Ot, ir ne karnavalas! Ot, ir neatspėjote! Tai – beždžioniukų diskoteka „Ąžuoliuko“ mokykloje. Persirengę įvairiais personažais vaikai šoko pagal linksmų dainelių įrašus. Buvo smagu pažiūrėti, o šokti dar smagiau!
Tiesą pasakius, toje diskotekoje tikėjausi pamatyti linksmuolių beždžionėlių. Bet jų nebuvo…
Šešiametė Austėja Zdanavičiūtė ir penkiametis Adomas Urbonas man paaiškino, kad beždžionės gyvena zoologijos sode. O beždžioniukų diskotekoje vaikai šoka pagal pasirinktas daineles ir mėgdžioja jų personažus, kitaip sakant – beždžioniauja. Beždžionės mėgsta mėgdžioti viena kitą ir vaikus, kurie į jas žiūri. Juk matėte zoologijos sode beždžionėlių?
„Mačiau! – sakė Adomas, – Jos būna mėlynos.“ „Ne, rudos!“ – prieštaravo Austėja, bet nesiginčijo – kas žino, gal beždžionės, kai Adomas jas matė, buvo pasipuošusios mėlynomis suknelėmis?
O beždžioniukų diskotekoje viskas vyko štai taip: vaikučiai susėdo ant suoliukų ir sutūpė ant kilimo, tėčiai ir mamos su fotoaparatais irgi surado kas kokią vietelę – mokyklos salė buvo pilnut pilnutėlė.
Diskoteka prasidėjo. Muzikos mokytoja Daina Liorančienė pirmuosius kvietė „Boružiukų“ grupės vaikučius. Raudonais karoliais pasipuošusios mergaitės, berniukai – su purpuro peteliškėmis meškučių šokelį šoko, kad net žemė, t.y. grindys, drebėjo! Po to suskambo „Skruzdėlytės dainelė“ ir į šokių aikštelę sukurnėjo „Širdukų“ grupės mažieji skruzdėliukai – kirbėjo virpėjo tarsi skruzdėlynas ir švysčiojo virš galvyčių juodos antenos. Geltoni geltonučiukai, kaip ką tik iš lukšto išsiritę švelnučiukai viščiukai – tai „Viščiukų“ grupės lopšelinukai trepinėjo tupinėjo „Viščiukų šokį“.
„Naminukų“ grupė inscenizavo lietuvių liaudies dainelę „Išėjo tėvelis“. Tėvelis ir motinėlė, ir visi vaikučiai ėjo į mišką, pamatė pelėdą, nušovė ir parnešė namo – kaip dainelėje dainuojama, vaidino „naminukai“. Iš dainelės žodžių neišmesi: paskui nupešė pelėdą, iškepė ir suvalgė – ir „naminukai“ gražiai glostė savo pilvukus.
„Obuoliukų“ grupės dainelė – apie šimtakojį, kuris kasryt skuba praustis į upelį – turi nusimazgoti šimtą kojų ir nusivalyti šimtą batų. Ne juokai, kai tiek daug kojų!
„Musmiriukai“ persirengė katinėliais rainomis kojytėmis. Dainelėje dainuojama, kad ištiesę nagelius jie eina gaudyti pelyčių, o „musmiriukai“ – katinėliai su nageliais grojo gitaromis – tarsi kokie rokeriai!
Pakui šokių aikštelę užplūdo vasaros žiedais pasidabinę „Saulėgrąžiukų“ grupės vaikučiai ir trypė laukinį šokį-pokį. Gražiai trypė, net salėje susirinkusiems darėsi karšta, tarsi staiga būtų sugrįžusi vasara.
„Pelėdžiukai“ į šokių aikštelę pabiro kaip prisirpusios braškės. Bet ne – tai boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę! Tokią skambią dainelę beždžioniukų diskotekai pasirinko vaikai ir kvietė visus kartu pašokti.
Priešmokyklinės „Giliukų“ grupės vaikai pasakojo gražią istoriją apie Mykoliuką ir Barborą. „Giliukų“ būryje sukosi ir penkiametis Adomas – užsivožęs plačiabrylę skrybėlę jis šauniai šokdino Barborytę.
Pagaliau savo eilės sulaukė „Varpeliai“. Jie vaizdavo piratus ir atrodė visai kaip tikri – netgi su šautuvais ir kardais. Ir berniukai, ir mergaitės, tarp jų – ir mūsų jau pažįstama Austėja. Žaisti su šautuvais Austėjai nepatinka, labiau – su lego ir Barbėmis. Dar Austėja moka gražiai piešti ir yra respublikinio konkurso laureatė.
„Varpeliai“-piratai – linksmi ir stiprūs, todėl, kad mankštinasi: tiesiam ranką, keliam koją ir šuoliuojam – viens, du, trys! Sukam kūną kaip malūną tol, kol prakaitas ištrykš!
Ta smagia dainele ir baigėsi diskoteka. „Ąžuoliuko“ mokyklos direktorės pavaduotoja Silva Rozgienė sakė, kad beždžioniukų diskoteka yra vienas mėgstamiausių vaikučių renginių, kuriam visi su džiaugsmu ruošiasi: repeticijoms vadovauja ir kartu su mažaisiais šoka grupių auklėtojos, o mamos padeda pasirūpinti, kuo vaikus papuošti.
SMALSUTIS
