Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Viena nesiliaujančių diskusijų sritis – šventės: reikia mums užjūrių tradicijų, ar ne? Spręsti Jums. Šįsyk pristatome vaiduokliškai baugų, paslaptingą, pašėlusį Heloviną, švenčiamą daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėjantį mūsų šalyje. Stebint papuoštas parduotuvių vitrinas, akivaizdu – „vaiduokliška“ infekcija darganotą rudenį užsikrėtė ir lietuviai.
Kaip kartais atsitinka per Helovyną
Žaidimai Helovinui
Kaip vaidentis per Heloviną?
Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV, Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės, gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų herojais persirengę vaikai, reikalaujantys pinigų arba saldainių, pjaustinėjami moliūgai ir šiaip smagiai leidžiamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol kas galima išvysti nebent prieš Helovino šventę televizijos rodomuose filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus metus nepraleidžia progos pasipelnyti iš šios vakarietiškos tradicijos (pvz., „aukojama“ mergina; demonstruojama kaukolių kolekcija; šėlsta laumių karnavalas; vyksta Helovino madų demonstravimas, satanistų apeigos, „Drakulos kraujo“ degustacija; baro lankytojai geria iš taurės, pilnos nuodų; laimi negyvų gaidžių. Renginių metu vykstančioms loterijoms naudojamos „žalios“ gyvulių žarnos, „kraujo kisielius“, kraupiai išsišiepę moliūgai ir kt.).
Spalio 31-oji paskelbta Reformacijos diena, nes šią dieną 1517 m. Vitenbergo teologijos profesorius ir vienuolis Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kurias nusiuntė arkivyskupui į Maincą. Tezėse buvo kritikuojama krikščionių bažnyčia, ypač indulgencijų (nuodėmių atleidimo) pardavimas. Liuteris teigė, kad nuodėmių atleidimas priklauso ne nuo pinigų, bet nuo tikėjimo ir Dievo malonės.
Bažnyčios valdžia tuo metu į priekaištus pernelyg nesureagavo. 1520 m. buvo išleisti M. Liuterio reformacijos raštai: „Apie krikščionio laisvę“, „Apie Bažnyčios babiloniškąją nelaisvę“ ir „Vokiečių tautos krikščioniškajai aukštuomenei“. Reformatoriaus mokymą griežtai pasmerkė popiežius Leonas X, o minėti raštai buvo atiduoti sudeginti.
Nepaisant bažnyčios prieštaravimų, Liuterio raštai pelnė didelį palaikymą tarp žmonių, ir reformacijos judėjimas išaugo. Galiausiai, Liuterio idėjos buvo pripažintos ir tapo svarbiu protestantizmo pamatu.
Spalio 31 d. paskelbta Pasauline taupymo diena. Ji skirta didinti visuomenės sąmoningumą apie būtinybę taupyti pinigus.
Ši diena įsteigta italų profesoriaus Filippo Ravizza iniciatyva. 1924 m. Milane, Italijoje, buvo organizuotas pirmasis Tarptautinės taupymo dienos kongresas. Pagrindinė jo užduotis buvo informuoti žmones, kad geriau pinigus laikyti banke nei po čiužiniu.
Anot finansų ekspertų, kiekvienam žmogui rekomenduojama turėti susitaupius „juodai dienai“ nuo trijų iki šešių savo mėnesinių išlaidų. Turėdami tokias santaupas, mažiau jaudinsitės, jei prarasite darbą ar pasikeis jūsų pajamos. Deja, vis dar yra žmonių, gyvenančių nuo algos iki algos. Neretai žmonės neįvertina savo galimybių ir pernelyg išlaidauja.
Patarimai, kaip taupyti:
- Užsibrėžkite tikslą, kam taupysite, galbūt kelionei ar naujiems namams.
- Išsiugdykite įprotį taupyti, kad ir visai mažą sumą, pamažu ją didinant. Geriausia tam tikslui atsidarykite atskirą sąskaitą ir į ją periodiškai perveskite tam tikrą sumą pinigų. Jei kas mėnesį atidėsite 1 Eur, metų pabaigoje turėsite 365 Eur, tai jau pradžia.
- Stebėkite savo išlaidas. Susirašykite, kiek ir kokiems tikslams išleidžiate kas mėnesį, o mėnesio pabaigoje apsvarstykite, kurios išlaidos nebuvo būtinos.
- Ieškokite būdų sutaupyti daugiau. Tai gali būti terminuotas indėlis, kaupiamasis indėlis, investavimas
- Mokykite taupyti savo vaikus. Kas mėnesį duokite vaikams nustatytą sumą arbatpinigių, o mėnesio pabaigoje likusius jų pinigus padvigubinkite, kad jie pajustų taupymo vertę.