Šalia tekantis didingas Nemunas, gamtos apsuptis, nors visai čia pat – Jurbarko centras. Tokioje neįtikėtinoje vietoje rasite stovyklavietę „Camp Genys“. „Čia yra mano širdis“, – LRT.lt tvirtina jos įkūrėjas Vytenis Genys. Jis pasakoja šia vieta norėjęs dalytis ir su kitais, todėl stovyklavietė atsirado natūraliai. Vis dėlto netrūksta ir iššūkių – viską tenka kurti savo lėšomis, mat čia parama turizmui, pasak jo, yra niekinė.
Jau penktus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
Poilsis žygiuojant
Savo veiklą Vytenis pradėjo nuo žygių, sudėtingiausiu jis įvardija per parą įveiktus 110 km. Kėdainių rajone šį žygį rengė jo tėvas, dalyvavo kariškiai ir jie – Vytenis, tuomet politologijos studentas, ir jo kambario draugas Tadas, filosofijos studentas.
„Žodžiu, politologas ir filosofas prisijungė prie kariškių, kad įveiktų Šventybrastį, 110 km per 24 val. Kai grįžome į VDU bendrabutį Vytauto pr., mes iš lovos nekilome dvi paras“, – juokdamasis prisimena jis.
Vytenis Genys / E. Blaževič / LRT nuotr.
Pavadinti žygius Genių šeimos pomėgiu būtų netikslu, žygiavimas – tai jų gyvenimo dalis. Įkvėptas pamatytų žygių užsienyje, Vytenio tėvas Vidmantas, buvęs kariškis, 1996 m. Lietuvoje įkūrė Pėsčiųjų žygiavimo asociaciją. O Vytenis šią aistrą perdavė ir savo sūnums – jis džiaugiasi, kad šią vasarą su jais sėkmingai įveikė 22 km naktinį žygį.
Be daugybės renginių, Pėsčiųjų žygiavimo asociacija rengia ir ištvermės žygį. Jo sudėtingumas atsispindi pavadinime „eXtreme 2×100“ (liet. „Ekstremalu 2×100“) – per keturias dienas dalyviai ryžtasi įveikti 200 km.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Visko ten esame matę. Ten susirenka dalyviai, tikrai apmąstę save, savo būtį. Ten vieniems sunkiau, kitiems lengviau, bet visi iš esmės turi savų lūžių momentus. Tie lūžių momentai dažniausiai būna paryčiais arba kai galvoji, kad liko tik 8 km iki 100-ojo km“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Fizinis nuovargis – psichologinis poilsis.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
Vytenis atsimena ir didžiausią įspūdį palikusį dalyvį – vyriškis, nuo visos grupės atsilikęs 20 km, šį žygį įveikė su ramentais. Pašnekovas pastebi, kad svarbiausia yra psichologinė būsena.
O būtent žygiavimas leidžia ne tik pailsėti, bet ir sustiprėti psichologiškai, mano jis.
„Fizinis nuovargis – psichologinis poilsis. Atpalaiduoji smegenis, [kuo] daugiau kilometrų žygiuoji, apie nieką negalvoji. Pavargsti – pailsi. Tikriausiai pats svarbiausias dalykas šiais laikais, ypač jeigu gyveni didesniame mieste, yra psichologinė sveikata“, – pabrėžia pašnekovas.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Čia yra mano širdis“
Ši meilė gamtai ir organizuojami žygiai Vytenį ir jo šeimą nuvedė į naują avantiūrą. Vyras pasakoja, kad į visai šalia Nemuno esantį tėvų sklypą iš Kauno jie atvykdavo vasaroms. Vis leidžiant laiką čia, atsirado ir namelis ant ratų, kuriame jie apsistodavo, o galiausiai ir suvokimas, kad šia fantastiška vieta norisi dalytis ir su kitais. Taip atsirado minėta stovyklavietė.
„Jokios infrastruktūros, išvis nieko nebuvo: nei elektros, nei komunikacijų. Vienas tuščias laukinis laukas, arkliuką gali ganyti“, – verslo pradžią atsimena jis.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
Po kelių žygių dalyvių apsistojimų stovyklavietėje pamažu išryškėjo infrastruktūra, atsirado ir patogumų. Vytenis tikina – niekas nebuvo planuota iš anksto, sprendimai rasdavosi iš kilusių iššūkių, o dažnai – ir iš pačių stovyklautojų pasiūlytų idėjų.
„Iš pradžių netgi sunku buvo numatyti, kaip svečiai čia vaikščios, kaip viskas atrodys. Geriausias variantas, mūsų atveju, toks: tiesiog paleidi, sezonas praeina, tu matai, kaip vaikšto žmonės ar kažko klausia, ar kažko trūksta. Tada pridedi, padėlioji. O čia tos erdvės dėlioti, modifikuoti, pritaikyti, gerinti dar yra labai labai daug“, – nurodo stovyklavietės įkūrėjas.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Camp Genys“ / E.Blaževič/LRT nuotr.
Stovyklavietėje per Lietuvos žygeivių festivalį stovėjo ir 160 palapinių, o vidutiniškai kasdien čia naktį praleidžia apie 20–30 žmonių. Lankosi tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Visus svečius pasitinkantis ir su jais šnektelti spėjantis stovyklavietės šeimininkas sako, kad viskas čia kurta jo ir jo šeimos rankomis.
„Darai, eini, tobulėji, nori, kad būtų dar geriau, nes iš tikrųjų mums čia patinka būti, čia yra mano širdis ir tiesiog daliniesi su svečiais“, – pažymi jis.
Viskas sukurta savomis rankomis
Priešingai nei daugeliui verslų, karantinas tiesioginio poveikio stovyklavietės veiklai neturėjo. Kaip tik paskelbus pirmuosius atlaisvinimus, daugelis lietuvių patraukė atostogauti Lietuvoje ir ypač gamtoje. Tuomet vietinis turizmas buvo ant bangos, prisimena Vytenis.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
Būtent poilsiautojai ir leidžia stovyklavietei plėstis, mat, pašnekovas pabrėžia, visas verslas kuriamas tik iš asmeninių finansinių lėšų, paramos jis negauna: „Šitas verslas daromas visiškai 100 proc. nuosavomis lėšomis.“
„Kurdamas turizmo verslą regione, provincijoje, kaip pats pasidarysi, taip ir bus. Darai vienas, be pagalbos. Čia [stovyklavietėje] yra nulis Europos Sąjungos pinigų. Tai yra niekinė parama, iš viso jokios paramos“, – tvirtina jis.
Vytenis Genys / E. Blaževič / LRT nuotr.
Kurdamas turizmo verslą regione, provincijoje, kaip pats pasidarysi, taip ir bus. Darai vienas, be pagalbos.
Anksčiau JAV Šiaurės Karolinoje ir Floridoje gyvenęs ir ten vietinį turizmą matęs Vytenis akcentuoja – tai, kad kai kurie verslai yra sezoniniai, yra niekuo neišsiskiriantis dalykas, tačiau Lietuvoje tokioms, o ne visus metus dirbančioms veikloms, gauti paramą yra sudėtinga.
„Mes esame vietinis turizmas, ne mechanikai, ne servisas. Ir kai tu matai, kad iš tų Europos Sąjungos pinigų gyvena ne tik privatus verslas, bet ir biudžetinės įstaigos… Biudžetinės įstaigos, t. y. žmonės, kurie gauna valdiškus atlyginimus ir visą dieną suka smegenis, kaip įsisavinti kitus valdiškus pinigus. Labai daug apie tai kalbėsi, tiesiog nebus labai draugiškų santykių“, – apie turizmui regione kylančius iššūkius atvirauja stovyklavietės įkūrėjas.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
Tačiau net ir perėjęs visa tai, Vytenis įsitikinęs – bet ką darant, būtina klausytis savo vidinio balso, kuris niekada nemeluoja. O juk vingiuotas kelias ir yra įdomus dėl savo vingių.
„Dideliuose miestuose, kas liečia ekonomiką, vaikšto daug žmonių su susuktais viduriais – įtampa yra todėl, kad jiems kažkas neišeina. Bet nesvarbu, kur tu būsi, tiesiog atsipalaiduoji, darai iš pajautimo. Nepasiseks, na ir ką? Tada gali pabūti tos būsenos – man nepasisekė, aš nevykėlis. <…> Taip, mes galime susimauti, mes galime kažko neapsiskaičiuoti, bet aš sakau – eini iš pajautimo, kas tau patinka, ir tada viskas išeina natūraliai, nereikia nieko permąstyti, išmąstyti, sugalvoti. Viskas pasaulyje jau išrasta, o žmonės perka emociją“, – įsitikinęs pašnekovas.
Viskas pasaulyje jau išrasta, o žmonės perka emociją.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
Patarimas norintiems poilsio
Vadovaujantis tokiu požiūriu Vytenis ir siūlo atostogauti – rinktis tai, kas jums patinka. Patarimų jis neskuba dalinti, remdamasis patarle „skonis draugų neturi“.
„Tiesiog geriausias patarimas – važiuokit, poilsiaukit ir darykit tai, kas yra faina“, – ragina jis.
Pašnekovas nurodo, kad poilsis gamtoje leidžia stiprinti emocinę ir psichologinę sveikatą. O atsigręžti į gamtą ir joje pailsėti nori vis daugiau žmonių, ypač gyvenančių didmiesčių tempu.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Yra labai didelis poreikis, ypač tų, kurie gyvena Vilniuje, Kaune, didesniuose miestuose, kur yra daug skaitmenizacijos, daug komunikacijos, daug informacinio triukšmo, daug dėmesio vagių – mūsų dėmesį kiekvieną dieną vagia, visi aplink reikalauja mūsų dėmesio. Aš manau, kad žmonės tiesiog ieško, kaip pabėgti nuo šiuolaikinio greito pasaulio ir pabūti su savimi, įsiklausyti į save, išgirsti save, medituoti. Tiesiog pasimėgauti buvimu čia ir dabar“, – nurodo jis.
Aš manau, kad žmonės tiesiog ieško, kaip pabėgti nuo šiuolaikinio greito pasaulio ir pabūti su savimi, įsiklausyti į save, išgirsti save, medituoti. Tiesiog pasimėgauti buvimu čia ir dabar.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Camp Genys“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
O pasirinkimo tikrai yra. Vytenis tvirtina, kad dabar norintys atostogauti Lietuvoje tikrai gali rasti daug smagių vietų, pasikeitęs ir verslininkų požiūrius – suprantama kokybė, į svetingumą žiūrima šiuolaikiškai.
„Lietuvoje tikrai yra įspūdingų projektų nuo namelių medžiuose iki viešbučių su žvaigždutėmis ar gamtos vietų. Tai tiesiog važiuokit, pailsėkit, įsikraukit gamtos energijos ir tada visi darbai, santykiai bus fantastiški ir viskas bus labai gerai“, – įsitikinęs stovyklavietės įkūrėjas.
kiekvienas vadinamas verslininkas nori gyvent kitu saskaita kaip ir ponas genys