Naujieji metai į Lietuvą atneša aibę pasikeitimų. Įsigaliojus didesniems akcizams, pabrangs alkoholiniai gėrimai, rūkalai ir degalai. Uždirbantieji mažiausiai gaus didesnę minimalią algą. Didės pensijos, tačiau taip pat – ir pensinio amžiaus riba. Kitais metais taip pat nusimato svarbių pokyčių planuojantiems pirkti būstą, investuotojams, bankų ir kazino klientams.
Kaip LRT.lt informavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojams ir verslui įsigalios pora su jų kuruojamomis sritimis susijusių svarbių pokyčių.
Viena iš naujovių – Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų priežiūros įstatymas.
„Šis teisės aktas, parengtas pagal Europos Sąjungos reikalavimus, paskiria Konkurencijos tarybai priežiūros funkciją ir nustato baudas internetinėms platformoms, jei jos nesilaikys skaidrumo reikalavimų. Tai ypač svarbu smulkiesiems verslams, kurie naudojasi šiomis platformomis. Šis pokytis padės sukurti sąžiningesnę ir aiškesnę verslo aplinką“, – nurodė ministerija.
Kitas reikšmingas pokytis – oficialiai pradeda veikti Nacionalinė turizmo informacinė sistema, kurios posistemė „E. turistas“ rinks ir analizuos statistinius duomenis apie turistus.
„Ši sistema leis geriau suprasti keliautojų poreikius, o turizmo sektoriui – atsisakyti popierinių dokumentų. Siekiant padėti pasiruošti šiems pokyčiams, planuojama organizuoti mokymus, viešinimo kampaniją. Tokiu būdu bus skatinama modernizuoti turizmo paslaugas ir efektyviau išnaudoti sektoriaus potencialą“, – teigiama atsakyme.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. / V. Raupelio / LRT nuotr.
Brangs alkoholis, rūkalai ir degalai
Finansų ministerija LRT.lt priminė, kad sausio 1 d. įsigalioja didesni akcizai.
„Akcizų alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams pakeitimai apims dvi dedamąsias – bazinį didinimą, siekiant užtikrinti nemažėjančią akcizų pajamų dalį bendroje biudžeto pajamų struktūroje, ir papildomą akcizų didinimą Valstybės gynybos fondo įstatyme nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti. Atkreipiame dėmesį, kad nuo kitų metų akcizai didės ir energiniams produktams, dalis papildomų pajamų iš šio didinimo taip pat bus skirta krašto apsaugos sistemai finansuoti“, – nurodė ministerijos atstovai.
2025 metais akcizų etilo alkoholiui augimas numatomas 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.
Alkoholis / E. Blažio / LRT nuotr.
Skaičiuojama, jog 0,5 litro alaus kitais metais dėl akcizų pakeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,05 euro, toks pat kiekis vyno daugiau nei 8,5 proc. stiprumo – apie 0,21 euro, o 0,5 litro stipriųjų gėrimų – apie 0,69 euro.
2025 metais akcizų cigaretėms augimas numatomas maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152,0 proc.
Skaičiuojama, kad dėl mokestinių veiksnių cigaretės kitąmet galėtų pabrangti vidutiniškai 0,26 euro už 20 vnt., cigarai ir cigarilės – 0,36 euro už 20 g, rūkomasis tabakas – 0,26 euro už 20 g, kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,24 euro už 20 vnt. Elektroninių cigarečių skysčio kaina galėtų padidėti apie 0,92 euro už 2 ml skysčio.
2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.
Skaičiuojama, kad 1 litras benzino kitais metais dėl akcizų pakeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino – apie 0,13 euro, toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 euro, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 euro.
Degalai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Aktualu bankų klientams
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kurie leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.
„Šiuo metu komisinio atlyginimo dydis siekia 1,47 euro. Mokėjimo krepšelis bus labiau prieinamas visuomenei ir jo įkainis nesikeis bent 3 metus. Numatoma, kad kasdien aktualių mokėjimo paslaugų, grynųjų pinigų išėmimo minimali mėnesinė suma bei minimalus mėnesinis pervedimų skaičius turėtų tenkinti apie 90 proc. gyventojų poreikius“, – teigė Finansų ministerija.
Pinigų bankomatas / E. Blažio / LRT nuotr.
Lietuvos bankas pridūrė, kad šia paslauga besinaudojantys gyventojai galės iš bankomatų išsiimti daugiau pinigų, atlikti daugiau mokėjimo pervedimų.
„Gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, tai 250 eurų, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 eurų išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10)“, – nurodė centrinio banko atstovai.
Investicinė sąskaita
Dar viena naujovė – investicinė sąskaita. Teigiama, kad Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos sudarys patogesnes sąlygas tęstinėms investicijoms į finansinius produktus.
„Investicinė sąskaita iš esmės sudarys galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams investuoti į vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas investavimo priemones, o apmokestinamas bus tik galutinis investavimo rezultatas – uždirbtas pelnas“, – priminė Finansų ministerija.
„Pažymime, kad šiuo metu mokesčių administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija), bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis ir rinkos atstovais, rengia per investicinės sąskaitos apmokestinimo režimą (ISA) gautų pajamų deklaravimo taisykles, kuriose, be kita ko, bus aptarti ir svarbiausi praktinio ISA taikymo aspektai“, – pridūrė ministerijos atstovai.
Kompiuteris / E. Blažio / LRT nuotr.
Savo ruožtu Lietuvos bankas akcentavo, kad investuotojai savo investicines sąskaitas, į investicinę sąskaitą perkeltus finansinius produktus, įneštas į ir išsiimtas iš investicinių sąskaitų lėšas turės deklaruoti 2026 metais.
„Svarbu: investicinės sąskaitos mokestinis režimas netaiko 500 eurų mokestinės lengvatos, kuri dabar yra suteikiama realizuotam kapitalo prieaugiui, palūkanoms, pajamoms iš sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų“, – pastebėjo banko atstovai.
Po 2025 m. sausio 1 d. naujoms ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų sutartims nebegalios GPM lengvata. Tiesa, anksčiau sudarytoms sutartims iki 300 eurų sumokėtų mokesčių susigrąžinti leidžianti lengvata galios dar 10 metų, iki 2035 m.
Perkantiems būstą
Šiek tiek vėliau 2025-aisiais įsigalios keli pakeitimai, aktualūs planuojantiems pirkti būstą. Nuo vasario 1 d. įsigalios supaprastintas būsto paskolų refinansavimas.
„Tai leis žmonėms paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų pakeisti paskolą suteikusį kredito davėją bei pagerinti būsto paskolos finansines sąlygas. Žmonėms užteks kreiptis į naująjį būsto kredito davėją, nebereikės rūpintis įkeičiamo nekilnojamojo turto (NT) vertinimu (o jeigu reikėtų, jam būtų atlygintos patirtos išlaidos), taip pat jiems nereikėtų kreiptis į pirmąjį kredito davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT antrine hipoteka.
Procesas bus nemokamas. Be to, pakeitimai turėtų lemti tai, kad pradinis kredito davėjas, žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, būtų suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi žmonėms atsirastų daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių būsto paskolos sąlygų net ir nekeičiant kredito davėjo“, – dėstė Finansų ministerija.
Būstas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Lietuvos banko atstovų teigimu, pagal naują tvarką, nei pradinis, nei naujasis bankas negalės vartotojui taikyti jokių savo nustatytų mokesčių, naujasis paskolos davėjas turės prisiimti NT vertinimo, notaro ir hipotekos išlaidas.
„Tai gali būti ypač naudinga tiems, kurių paskola yra didesnės vertės, kurių palūkanų norma yra didesnė už vidutinę (2024 m. spalio mėn. vidutinė naujų paskolų palūkanų norma buvo 4,8 proc.), kurie paskolas yra paėmę 2019–2021 m., kai bankai taikė didesnes maržas. Tokia supaprastinta refinansavimo tvarka kiekvienas gyventojas galės pasinaudoti kartą per dvejus metus“, – nurodė jie.
Nuo gegužės 1 d. atsiranda realios fiksuotosios ir kintamosios palūkanų normos NT įsigijimo sutartims.
Finansų ministerija pastebėjo, kad kredito įstaigos, prieš sudarant paskolos sutartį, bus įpareigojamos pateikti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma.
„Jeigu finansų įstaiga negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju ji privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent 5 metų laikotarpiu“, – teigė ministerijos atstovai.
Būstas jaunoms šeimoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) LRT.lt informavo, kad siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, kitais metais keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis.
„Nuo 2025 m. pradžios įsigalioja keli pakeitimai. Pirma, subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių šeimoje. Bazinis subsidijos dydis – 10 proc., apskaičiuojamas nuo 87 tūkst. eurų maksimalios kredito sumos šeimoms, auginančioms du vaikus, subsidijos dydis – 12,5 proc., tris vaikus auginančioms šeimoms numatyta maksimali 15 proc. subsidija. Maksimali subsidijos suma siektų 13 050 eurų.
Antra, įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Trečia, atsisakoma būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidija išmokama tik užbaigus statybas“, – dėstė ministerija.
Be to, bus nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas, atsisakoma laukiančiųjų paramos sąrašo sudarymo ir numatoma, kad prašymai priimami tik esant finansavimui.
Taip pat įtvirtinama nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoje dabar esančių 10 metų) nuo jo įsigijimo dienos, nustatomi prašymų nagrinėjimo prioritetai, pavyzdžiui, prioritetas būtų teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skirtų papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
Pinigai, taupymas, pensija / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Didesnė MMA, pensijos ir kitos išmokos
Nuo sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje sieks 1038 eurų popieriuje, t. y. apie 777 eurus į rankas. Padidėjimas popieriuje sudaro 114 eurų arba 12 proc.
12 proc. kitais metais vidutiniškai augs ir pensijos. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.
2025 m. dviem mėnesiais didėja pensinio amžiaus riba. Vyrai į pensiją galės išeiti sulaukę 64 m. ir 10 mėn. (gimę 1960 m. gegužės 1 d. – 1961 m. vasario 28 d.), moterys – 64 m. ir 8 mėn. (gimusios 1960 m. rugsėjo 1 d. – 1961 m. balandžio 30 d.).
2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins ir pasieks 65 metus.
Vienišo asmens išmoka kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet buvo 38,23 euro). 2025 m. vaiko pinigų dydis – 122,5 euro per mėnesį (šiemet buvo 96,25 euro).
SADM akcentavo, kad labai svarbu būtų pažymėti dar kelias naujoves, kurios įsigalios nuo Naujųjų metų.
„Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės nuo 197 iki 248 eurų. Dėl to šalpos išmokos, priklausomai nuo jų rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 euro iki 114,75 euro.
Teisę gauti šalpos negalios pensijas įgis lengviausios negalios asmenys, kuriems 45–55 proc. dalyvumo (ar iki 2024 m. – netekto darbingumo) lygis nustatytas po 24 m. sukakties. Iki šiol tokią negalią turintiems asmenims šalpos pensijos buvo skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie asmenimis su negalia pripažinti iki 24 metų.
Visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžiai bus suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo (netekto darbingumo) procentus. Dėl šių pasikeitimų daliai šalpos negalios pensijos gavėjų šalpos pensijos papildomai (neskaitant padidėjimo dėl pasikeitusios šalpos pensijų bazės) didės nuo 19 iki 114 eurų (priklausomai nuo nustatyto dalyvumo lygio)“, – informavo ministerija.
Išmokos / E. Blažio / LRT nuotr.
Be to, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kurios dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžiai per mėnesį (2025 m. planuojamas BSI dydis – 70 eurų, išmokos dydis – 364 eurai).
„Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelankys ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą bus prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.
Pagrindiniai šios išmokos tikslai – spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, taip pat suteikti tėvams (įtėviams) ar globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, anksčiau grįžti į aktyvią darbo rinką, todėl vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama tik dirbantiems vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, išskyrus atvejus, kai jiems nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis“, – nurodoma atsakyme LRT.lt.
Kazino / BNS nuotr.
Azartiniai lošimai
Kitais metais taip pat laukia pasikeitimų azartinių lošimų srityje. Kaip paaiškino Finansų ministerija, jie įsigalioja nuo gruodžio 1 d. ir įtvirtins atsakingo lošimo nuostatas.
„Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą ir taip mažinti neigiamas pasekmes lošėjams, jų artimiesiems ir visuomenei. Lošimų organizatoriai įstatymu įpareigoti identifikuoti lošėjus, kurie atitinka probleminio lošimo požymius, o nustačius, kad žmogus balansuoja ties probleminio lošimo riba – taikyti intervenciją jo atžvilgiu. Taip pat įtvirtinama prievolė lošimų organizatoriams užtikrinti, kad kai lošėjas tampa neatsakingas, būtų kreiptasi į jį – pasiūlyta atšalimo pertraukėlė ar nutraukti lošimą, informuota apie galimybę apsiriboti nuo dalyvavimo azartiniuose lošimuose, pateikiant prašymą neleisti lošti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui.
Nuotolinių lošimų organizatoriai įpareigoti turėti sertifikuotą nuotolinių lošimų platformą, kurioje bus nustatytos visų lošėjų tapatybės, registruojami jų veiksmai lošiant, įskaitant lošime praleistą laiką ir sumas, taip pat registruojami lošimų organizatoriaus veiksmai įgyvendinant atsakingo lošimo priemones. Tai leis Lošimų priežiūros tarnybai vykdyti efektyvią įstatymo laikymosi priežiūrą ir kontrolę“, – nurodė ministerija.
Labiau prieinamos finansinės paslaugos
Lietuvos bankas LRT.lt taip pat informavo, kad nuo 2025 m. pradžios įsigalioja jų nurodymai dėl finansinių paslaugų prieinamumo ir finansinės įtraukties didinimo.
„Vykdydami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turės vertinti individualią kliento situaciją ir kilus įtarimams negalės iškart atsisakyti teikti paslaugų, t. y. negalės taikyti nepagrįsto rizikos mažinimo (angl. de-risking) politikos, prieš tai neapsvarstę kitų rizikos mažinimo priemonių. Tokie finansų įstaigų sprendimai negalės būti automatizuoti.
Finansų rinkos dalyvių sprendimai nutraukti dalykinius santykius arba atsisakyti juos pradėti bus galimi tik kaip kraštutinė pinigų plovimo rizikos valdymo priemonė. Tokius sprendimus bus privaloma dokumentuoti, saugoti ir pateikti Lietuvos bankui pareikalavus. Finansų įstaiga per mėnesį turės nuspręsti, ar pradėti dalykinius santykius su klientu, ar pagrįstai atsisakyti juos pradėti. Neigiamų sprendimų atvejais finansų įstaiga turės informuoti vartotoją apie skundo pateikimo finansų rinkos dalyviams procedūrą. Kai tarpusavyje neišsprendžiamas finansinių paslaugų teikėjo ir vartotojo ginčas, vartotojas turi teisę kreiptis į teismą arba į Lietuvos banką“, – dėstė bankas.
Lietuvos bankas / P. Peleckio / BNS nuotr.
Pasak centrinio banko atstovų, finansų įstaigos turės užtikrinti tinkamą klientų informavimą apie priimamus sprendimus dėl pinigų plovimo rizikos valdymo priemonių taikymo.
„Tinkamas informavimas, Lietuvos banko vertinimu, sudarytų sąlygas klientams suprasti priežastis, dėl kurių, pavyzdžiui, laikinai apribojama jų teisė naudotis finansinėmis paslaugomis, kartu tai galimai padidintų klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis gaunant informaciją apie procesų eigą ir trukmę, suteikiant aiškumo dėl mokėjimo operacijos vykdymo termino tais atvejais, kai mokėjimas sustabdomas (jeigu tokios informacijos nedraudžia atskleisti teisės aktai), ar sudarytų galimybę sureaguoti išreiškiant savo vertinimą ar pateikiant papildomų įrodymų“, – rašoma jų atsakyme.
Tekstilės rūšiavimas ir mokamos pakuotės
Aplinkos ministerija informavo, kad kitais metais taip pat įgyvendins keletą reikšmingų pokyčių.
„Nuo sausio 1 d. savivaldybės turės sudaryti galimybes visiems gyventojams rūšiuoti tekstilės atliekas. Šis reikalavimas įtrauktas į naujai įsigaliosiančius Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus, užtikrinant didesnį tekstilės atliekų perdirbimą ir tvaresnį jų tvarkymą.
Tekstilės konteineris / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Gėrimų gamintojai ir importuotojai, pateikiantys produkciją Lietuvos rinkai, privalės užtikrinti, kad nuo 2025 metų jų PET buteliuose būtų ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko. Be to, gamintojai ir importuotojai bus atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą PET, plastikinių ir kombinuotų pakuočių atliekomis tik tuo atveju, jei tos pakuotės bus perdirbtos.
Į Medžioklės įstatymą įtraukta nuostata, kad mirus fiziniam asmeniui, turėjusiam leidimą medžioklei, šis leidimas galės būti pratęstas įpėdiniui, atitinkančiam įstatymo reikalavimus“, – nurodė ministerijos atstovai.
Galiausiai, nuo gegužės 1 d. viešojo maitinimo paslaugų teikėjai nebegalės nemokamai dalyti vienkartinių plastikinių maisto pakuočių ir gėrimų indelių. Be to, vartojant vietoje, turės būti pasiūlyta daugkartinė ar kita tvari alternatyva. Paplūdimiuose ir masiniuose renginiuose vienkartiniai plastikiniai gaminiai galės būti naudojami tik su užstatu.
antraštėje – bus didinamas pensijinis amžius, straipsnyje – nė žodžio apie tai. Kur klaida?