Atskirtis, vienatvė ir jausmas,kad esi niekam nereikalingas – tai pagrindinės priežastys, kodėl į probacijos sistemą patekę žmonės neretai vėl grįžta prie senų įpročių ar nusikalstamos
aplinkos. Padėti jiems rasti kitą kelią gali ne tik profesionalūs pareigūnai, bet ir savanoriai,
dovanojantys savo laiką be jokio atlygio.
Apie tai, kaip galima prisidėti prie nuteistųjų resocializacijos ir saugesnės aplinkos kūrimo, birželio
9 d. buvo kalbama Jurbarke, VšĮ „Namai visiems“ vykusiame susitikime. Lietuvos probacijos
tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus vyriausioji specialistė (mokymų instruktorė) Edita Matusevičienė čia sukvietė bendruomenę diskusijai apie savanorystės galią ir jos svarbą probacijos sistemoje.
Ne tik bausti,bet ir padėti
Daugelis probaciją įsivaizduoja tik kaip griežtą nuteistųjų kontrolę. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tikroji misija yra kur kas platesnė. Tai – pagalba žmogui susigrąžinti vietą visuomenėje, kad jis vėl taptų pilnaverčiu jos nariu. „Žmonės, patekę į probacijos sistemą, dažnai susiduria su didele
atskirtimi. Jie jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Šis vienatvės jausmas neretai vėl pastūmėja
nusikalstamos aplinkos link ar priklausomybių.
Visuomenėje gajus stereotipas, kad nusikaltę asmenys nesikeičia, tačiau tarnybos darbuotojai
ir savanoriai kasdien įrodo priešingai – pokytis yra įmanomas, tik tam reikia laiko ir palaikymo“,
– kalbėjo specialistė.
