„Patikėkite, yra labai daug šeimų, labai daug tėvų, kurie lengvabūdiškai pateisina praleistas pamokas. Mes, mokykla, dažnai nežinome, ar vaikas išties serga. Kai išnyko sveikatos pažymos, atsiskleidė visas problemos mastas“, – sakė Lietuvos gimnazijų asociacijos (LGA) prezidentas Darius Mockus. Didelė bėda, pasak jo, yra ir „turizmas per pamokas“, kai tėvai išsiveža savo vaikus atostogauti pamokų metu.
Ypač ryškūs du etapai – iškart po Rugsėjo 1-osios, kai tėvai nori pratęsti vasarą šiltuose kraštuose, ir žiemą, kai slidinėjimo sezonas.
Kaip sako pedagogai, spragoms, įgytoms per savaitės ar dešimties dienų atostogas, užlopyti gali prireikti ir kelių mėnesių.
Trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė turi paskelbti, kaip ministerija siūlys tramdyti šią bėdą. Šią savaitę ministrė sakė turinti duomenų apie pamokų lankomumą, šie duomenys, anot jos, yra prasti, ji ketina numatyti, kiek pamokų pateisinti pakaktų tėvų raštelio.
Tiesa, psichologai primena, kad be atodairos griežtos tvarkos taikyti negalima, mat neretai vaikai nelanko mokyklos, nes jaučiasi ten nesaugūs, ir ragina ministeriją nekirsti iš peties.
Vadina tėvų atsakomybės problema
„Žinoma, išvažiuodami tėvai kaip ir įsipareigoja, kad vaikas pasivys, ką praleidęs, bet tai nėra visiška tiesa. Mat savaitę ar dešimt dienų leisdami kažkur šiltuose kraštuose vaikai tikrai nesimoko, jie tiesiog atostogauja. O grįžus reikia laiko pasivyti, reikalingos konsultacijos, reikia papildomo mokytojų darbo. Tokioje rutinoje ir sukamės“, – bėdas apibūdino Lietuvos progimnazijų asociacijos (LPA) prezidentė Jūratė Lazdauskienė.
Ji sakė, kad tėvai dažnai pabrėžia norintys tvarkų, kurios galioja užsienyje, bet pamiršta, kad ten, užsienyje, vaikai per pamokas neatostogauja.
„Tai yra tėvelių problema. Tai yra neatsakingas požiūris į vaiko mokymąsi. Nereikia manyti,kad mokykloje tik žaidžiama ir gerai jaučiamasi. Mokykloje dar ir mokomasi. Turėjau tokį pavyzdį, tėvai sakė: įsivaizduokite, nuvažiavę mes vėžlį, kurį jūs rodote virtualiai, parodysime gyvai. Galbūt. Bet ar tikrai tėveliai apie vėžlį pasakys viską, ką mokytojas yra suplanavęs pasakyti per pamoką?“ – kalbėjo J. Lazdauskienė.
Jai antrino ir LGA prezidentas D. Mockus: „Dalis tėvų yra grįžę iš Jungtinės Karalystės, kitų šalių, kur yra griežta tvarka, net oro uostuose tikrinama, ar nepilnamečiai turi teisę išvykti atostogauti pamokų metu. O pas mus tiesiog pasiima vaikus ir atostogauja.“
Pasak jo, vargu ar atostogaujant patirti įspūdžiai prilygs darbui su mokytoju.
„Visuomenei buvo diegiama mintis, kad „oi, per savaitę svetur daugiau išmoksime, pamatysime piramides, dar ką nors“. Palaukit, apie ką mes kalbame? Juk važiuojama pramogauti, o apie nuoseklų mokymąsi net negalima kalbėti. Taip, įspūdžių patirsi, pamatysi kokį nors objektą, bet tikrai daugiau nei dirbdamas su mokytoju nesužinosi“, – kalbėjo LGA prezidentas.
Neišlaikiusieji praleido 50–90 matematikos pamokų
Pasak D. Mockaus, prastas lankomumas lemia prastus mokinių pasiekimus. Kai tėvai linkę pateisinti pamokų praleidimą be atodairos, pasak pedagogo, jie patys turėtų už prastus rezultatus ir prisiimti atsakomybę.
D. Mockus pasakojo analizavęs priežastis, kodėl Jonavos, kur jis dirba, abiturientų matematikos brandos egzamino rezultatai pernai buvo prasti. Jis sakė aptikęs 7 mokinius, kurie buvo praleidę 50–80 matematikos pamokų.
„Tai yra labai daug. Jie neišlaikė. Bet kažkodėl dėl rezultatų skalbiama mokykla, o ne šeima. Teisių, pareigų ir atsakomybių balansas šių dienų Lietuvos mokykloje yra labai netolygus. Jei imsimės šią problemą spręsti, reikės ne vienų metų, kad visuomenė suprastų“, – sakė D. Mockus.
Apstulbino tėvo raštelis
D. Mockus pasidalijo jį apstulbinusiu kolegos pasakojimu. Vaikui praleidus labai daug pamokų, tėvas buvo iškviestas į mokyklą ir ten pateisino nelankytas pamokas.
„Jis parašė raštą: „Pateisinu praleistas pamokas ir tas, kurias dar praleis.“ Skamba kaip anekdotas, bet mes matome dalies visuomenės nesusivokimą. Mokyklą mes matome kaip vietą, į kurią galima kartais užeiti, pabūti, pasimokyti, bet galima ir neužeiti, galima ir važiuoti atostogauti“, – kalbėjo LGA prezidentas.
Jis sakė, kad maža to, yra ir dar viena bėda – šešiolikmečiai mokiniai masiškai siekia dirbti ir tai daro pamokų metu.
„Norėti dirbti yra gerai, bet jei pasirašėme sutartį su mokykla ir įsipareigojome lankyti pamokas, reikia suderinti darbo ir pamokų laiką. Bet tai nepavyksta. Ar tokios trumpalaikės naudos atsveria praradimus, kurių patiria vaikai, kai neįstoja į norimas studijų programas, o valstybė praranda galimus specialistus?“ – svarstė D. Mockus.
Pasak jo, Lietuvoje juridinių saugiklių užkardyti pamokų praleidinėjimą tarsi yra, bet sistema neveikia ir mokykla, susidūrusi su šia problema, lieka viena. D. Mockus dvejoja, ar mokykla, turinti sutartį su mokinio tėvais ar pačiu mokiniu, ryžtųsi piktnaudžiavimo atveju sutartį nutraukti, mat tokiu atveju prasidėtų teisminiai procesai, o mokyklos neturėtų išteklių advokatams.
Siūlo „trijų mygtukų sistemą“
D. Mockus mano, kad Lietuvos mokykloms būtų pravarti „trijų mygtukų sistema“, paremta trijų įspėjimų principu.
„Pavyzdžiui, tu nelankai pamokų, – ministrė nustatys, koks tas skaičius, [kai mokykla turi reaguoti], – tuomet klasės vadovas įspėja tave, tavo tėvus. Tai yra pirmas įspėjimas. Šeima turi iškart sureaguoti ir pataisyti situaciją, nes pagal įstatymą atsakingi tėvai.
Antras mygtukas – jei padėtis negerėja ir toliau praleidžiamos pamokos, mokinį turėtų svarstyti Vaiko gerovės komisija. Šiai komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priskirti privalomas konsultacines valandas, tiek, kiek praleidai pamokų.
Ir trečias – institucijos. Tegul pradeda domėtis Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tegul nuobaudos būna skiriamos. Trys mygtukai paspausti. Mes dar nebandėme Lietuvoje tokio principo. Bet gal visuomenė įprastų ir jis pradėtų veikti?“ – pasidalijo D. Mockus.
Jis sakė ankstesnėje darbovietėje sykį kreipęsis į policiją dėl vaiko praleidžiamų pamokų, policija tuomet skyrė baudą tėvams.
Netradicinės priemonės yra tekę imtis ir J. Lazdauskienei. Direktorė pasakojo, kad kartą tėvai vaiką išsivežė dviem su puse mėnesio, mat norėjo dirbti nuotoliniu būdu užsienyje.
Mokykla tuomet tėvus informavo, kad jie negali to padaryti, mat mokykla neteikia nuotolinio ugdymo paslaugos – tai daro kelios kitos mokyklos Lietuvoje. Tėvai laikinai pervedė savo atžalą į vieną iš tokių mokyklų.
„Vaikas neatsiliko, bet jei tėvams nebūtume to pasakę, turbūt būtų įvykę taip, kad jie skambintų mokytojai, prašytų užduočių, prašytų vakare prisijungti pakonsultuoti. Tai yra neteisinga. Mokytojai yra be galo geranoriški savo vaikams, jie dažnai tai ir daro, bet sąžiningumas turėtų būti abipusis: tiek mokytojai turi elgtis sąžiningai su vaikais, tiek tėvai – su mokytojais“, – kalbėjo pedagogė.
Primena, kad bėda ir vėlavimas
Lietuvos progimnazijų asociacijos prezidentė J. Lazdauskienė sakė pati asmeniškai savo vadovaujamoje mokykloje randanti instrumentų suvaldyti procesui. Tačiau ministerijos nustatyta tvarka, apibrėžtas pamokų, kurias gali pateisinti tėvai, skaičius, anot jos, palengvintų naštą ugdymo įstaigų vadovams.
„Pasidalintume atsakomybe. O dabar, kai viskas vadovui tenka, sugaišti labai daug laiko siekdamas išvengti konfliktinių situacijų“, – kalbėjo J. Lazdauskienė.
Ji nelinkusi skubėti bausti tėvų, bet norėtų, kad šie taptų atsakingesni.
„Labiausiai norėtųsi tėvų sąmoningumo, kad jie prisiimtų atsakomybę už vaikų mokymąsi. Mes Lietuvoje pametėme tėvų, šeimos atsakomybę, viską palikome mokyklai. Turi būti griežtesnis požiūris į šitą tėvų važinėjimąsi. Nežinau, ar tai turi būti baudos, ar kitokie dalykai“, – sakė J. Lazdauskienė.
D. Mockus pabrėžė, kad būtų gerai, jei švietimo, mokslo ir sporto ministrė patvirtintų visuotinę tvarką, kuria būtų apibrėžta atsakomybė už pamokų nelankymą, be to, pasak jo, bėdų kelia ir vėlavimas į pamokas.
Psichologė: vaikai neretai nelanko mokyklos, nes ten jaučiasi nesaugūs
Mokyklos psichologė Alina Martinkutė-Vorobej įžvelgia pavojų, jei tvarka, apie kurią prabilo ministrė J. Šiugždinienė, bus taikoma visuotinai, neanalizuojant konkrečių atvejų.
„Prieš demonizuojant nelankančiuosius, vertėtų detaliai ištirti, o kodėl dalis vaikų nelanko mokyklos. Be ūmių susirgimų, „turizmo mokslo metų laiku“ ar „tingiu eiti, mama parašys raštelį“, nemažai vaikų nelanko dėl to, kad nesijaučia saugūs – įvairiomis prasmėmis – mokyklose.
Negaliu pateikti skaičių, nes nežinau tyrimų (ir nematau, kad ministerija juos cituotų), bet iš šalutinių šaltinių galiu nuspėti, kad tokių vaikų yra begalė. Vaikų neurologai, gastroenterologai kalba apie didėjančius vaikų, jaučiančių psichosomatinių simptomų, skaičius (iš esmės dėl patiriamo nerimo ar streso atsiranda fizinių simptomų – galvos, pilvo skausmų, pykinimas etc.).
Nebūtinai šie simptomai kyla dėl to, kas vyksta mokyklose, bet ugdymosi sąlygos nepadeda, o neretai pasunkina simptomus. Psichikos sveikatos specialistai seniai muša varpais dėl vaikų, jaučiančių nerimo, depresijos požymių, turinčių (ne)diagnozuotų sutrikimų. Yra autizmo spektro, ADHD vaikų, kuriems sunku jaustis gerai klasėse“, – savo įžvalgomis pasidalijo psichologė.
Ji ministerijai ir kitiems, kam atrodo gera mintis „priversti“ vaikus lankyti mokyklas, priminė A. Maslow piramidę, pagal kurią pirmiausia – fiziniai ir saugumo poreikiai, tik paskui akademiniai pasiekimai.
„Mokyklose (ne visose, bet) aukštas patyčių lygis, triukšmas, kai kurios mokyklos sostinėje gerokai viršija projektinius pajėgumus, ne visur užtikrinamos sąlygos pavalgyti… Ar tai yra fiziškai ir emociškai saugi aplinka mokiniams būti? Ypač jautresniems.
Be to, priminsiu mokslininkų per pandemiją atliktus tyrimus – maždaug ketvirtadalis mokinių pagerino savo pasiekimus mokydamiesi nuotoliniu būdu. Priežastys? Lengviau susikaupti, mažiau triukšmo, nepatiriama smurto… Kaip tie vaikai jaučiasi dabar mokykloje? Kas vyksta su jų pasiekimais? Ar žinoma? Kaip atsižvelgiama į tokių mokinių individualius poreikius ugdytis maksimaliai efektyviai? Juk mūsų švietimo sistema orientuota į individualius ugdymosi poreikius, ar ne? O gal priverskime šiuos (ir kitus mano išvardytus) mokinius lankyti mokyklas, kuriose (ne visose, neapibendrinu) neužtikrinamas jų – bazinių – poreikių tenkinimas? Dėl ko? Dėl geresnių matematikos pasiekimų? Rimtai? Aukodami jų psichinę ir kartais fizinę sveikatą?..“ – savo mintinis dalijosi A. Martinkutė-Vorobej.
Anot jos, ministerija su kitais atsakingaisiais pirmiausia turėtų užsiimti rimta nelankomumo priežasčių analize ir prevencija, t. y. užtikrinti bent minimaliai saugias sąlygas visose mokyklose ir visiems vaikams, o tada jau gali grasinti baudomis tiems, kas nelanko.
„Kai esi galios pozicijoje, priversti lankyti mokinį gan paprasta, šalinti nelankymo priežastis sunku“, – mano psichologė.
Jurbarko vaikams tas jau nebegresia. Prieš daugelį metų tai pas mus buvo labai populiaru. Dabar kas likę Jurbarke, nei patys tėvai keliauja, nei vaikus veža. Gal vasarai nuveža pas senelius ar giminaičius į užsienį. Ir kuo toliau miestelių vaikai bus kaip kaimo vaikai, reikės mokykloms vežti nors į didmiesčius.