Už nesitvarkymą grūmoja milijoninėmis baudomis (14)

Lietuvai Europos Sąjunga skyrė pinigų susitvarkyti centralizuoto geriamojo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir jų išvalymo problemas. Terminas – iki 2023 metų. Kadangi šie darbai, ypač dėl centralizuoto nuotekų šalinimo, vyksta nepakankamai sparčiai, Europos Komisija įspėjo Lietuvą, kad neįvykdžius įsipareigojimų laukia didžiulės baudos – dalį pinigų tektų grąžinti.

Prijungti neskuba

Nustatyta, kad vietovėse, kuriose taikomas šis reikalavimas, Lietuvoje prie nuotekų tinklų dar neprijungta būstų, kuriuose gyvena apie 30 tūkst. gyventojų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad centralizuota kanalizacija nesinaudoja ne 30 tūkst. būstų, o gyventojų. Europos Komisija skaičiuoja gyventojus, o ne namus, nes viename gali gyventi ir vienas, ir dešimt žmonių.

Kaip vykdomos ES nustatytos sąlygos mūsų rajone? Atsakingas už šį projektą UAB „Jurbarko vandenys“ inžinierius Tadas Jocaitis tvirtina, kad darbai vyksta normaliai.

ES reikalavimas taikomas gyvenvietėms, turinčioms 2 tūkst. ir daugiau gyventojų. Mūsų rajone yra tik viena tokia teritorija, kurią sudaro Jurbarko miestas, Jurbarkų gyvenvietė, dalis Dainių ir Klišių kaimų, Rotuliai. Šios vietovės sujungtos vamzdynais, nuotekas nuvedančiais į Jurbarko valymo įrenginius.

Kitoms gyvenvietėms, netgi Viešvilei, Eržvilkui, Smalininkams ir kitiems panemunės miesteliams šis ES reikalavimas netaikomas. Tačiau tai nereiškia, kad šiose vietovėse nuotekos gali būti tvarkomos bet kaip. Čia galioja kiti reikalavimai.

Reikalavimas beveik įvykdytas

Europos Sąjungos komisija reikalauja, kad prie nuotekų centralizuotų tinklų kiekvienoje du tūkstančius ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse būtų prijungta ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų būstų. Jurbarke šis reikalavimas įvykdytas daugiau kaip 95 proc. Iki visiško įvykdymo teliko prijungti 250 gyventojų būstus. Numatyti su ES projektais susieti darbai, kuriuos atlikus iki kitų metų gegužės centralizuotu nuotekų tinklu pradės naudotis dar 150 gyventojų, o vėliau, pagal kitą projektą, ir likusieji. Iki nustatyto termino Europos Komisijos reikalavimai mūsų rajone, pasak inžinieriaus T. Jocaičio, bus nesunkiai įvykdyti.

„Liko pačios sunkiausios vietos, – sako UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius. – Prie atvestų vamzdynų savo namus gyventojai turi prijungti patys. O tai kainuoja. Tad dalis gyventojų to padaryti negali finansiškai. Yra ir tokių, kuriems nei vandentiekio reikia, nei kanalizacijos. Nuo seno turi šulinį ir būdelę už kampo. Reikės kažką galvoti, tartis su savivaldybe, kaip tuos reikalus sutvarkyti. Lauko tualetų turės nelikti.“

Kita svarbi problema – techninė, kai nuotekų trasos nutiestos kiek toliau nuo individualaus sklypo, tad kartais kanalizacijos vamzdžius reikia tiesti per kitam gyventojui priklausantį sklypą. Jeigu kaimynai dėl to nesutaria, vėl atsiranda keblumų. „Tai individualūs reikalai, kiekvienas skirtingas, kiekvieną kartą reikės atskiro susitarimo, bendro darbo. Ieškosime sprendimų“, – sako D. Dragūnavičius.

Gyvenvietėse irgi reikia tvarkytis

Nors mažesnėms rajono gyvenvietėms šie ES reikalavimai netaikomi, čia irgi reikia tvarkytis. Rajone yra 37 UAB „Jurbarko vandenys“ priklausančios vandenvietės, kurios centralizuotai vandenį tiekia daugumai miestelių ir gyvenviečių. Maždaug tiek pat įrengta ir kanalizacijos sistemų. Daug kur atnaujinti vandentiekio, nutiesti nauji kanalizacijos vamzdynai į vietinius valymo įrenginius. Tačiau dalis šių vietovių individualių namų gyventojų tebeturi ir naudoja nuo seno įrengtas nuotekų surinkimo duobes.

Nuo seno dar pasitaiko ir įvairių nelegalių nuotekų pašalinimo būdų, tačiau kasmet jų lieka vis mažiau, arba pažeidimai kainuos brangiai.

Čia kasmet vis griežtesnį žodį pagal reikalavimus netvarkantiesiems taria aplinkos apsaugos inspektoriai, nes nuotekų pertekliaus po senovei negalima leisti į pašlaitę ar melioracijos sistemas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis inspektorius Arnoldas Pocius sako, kad ir dabar nuolat tikrinami gyventojai, turintieji atliekų surinkimo duobes. Pernai dėl nustatytų pažeidimų kai kuriems Eržvilko, Seredžiaus ir kitų seniūnijų gyventojams paskirta nemažai baudų. Šiemet vėl bus tikrinama iš naujo. Todėl rajono miestelių gyventojai, kuriems nepatogu savo namus prijungti prie vietinių kanalizacijos tinklų, vis daugiau įsirengia individualius sertifikuotus nuotekų surinktuvus, kuriuose nuotekos išvalomos, o vandenį drąsiai galima naudoti ūkio reikmėms – laistyti daržus ar pieveles. Tokiems gyventojams aplinkosaugininkai priekaištų neturi.

Privaloma vežti į valymo įrenginius

Gyventojai, turintys nutekamojo vandens ir fekalijų surinkimo duobes, privalo sudaryti sutartis su Jurbarko ar Raseinių, kur kuriems patogiau, valymo įrenginių valdytojais. Tačiau būtina saugoti ir nuotekų pristatymo dokumentus, įrodančius, kur deda susikaupusias nuotekas, nes sudaryta sutartis dar nereiškia, kad nuotekos tikrai buvo išgabentos į valymo įrenginius.

Tačiau ir šioje aplinkosaugos vietoje dar nemažai spręstinų reikalų. A. Pocius tvirtina, kad pasitaiko daug gamtosaugos reikalavimų neatitinkančių, seniai arba tyčia neteisingai įrengtų nuotekų surinkimo duobių – be sandaraus dugno, sumūrytų iš plytų ir pan. Iš tokių duobių dalis nuotekų nuolat smelkiasi į gruntą, teršia požeminius vandenis. Todėl privalės būti įruoštos arba sandarios nuotekų talpos, arba įrengti individualūs sertifikuoti valymo įrenginiai.

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius D. Dragūnavičius sako, kad rajone praktiškai tik jų įmonė turi specialią techniką ir taršos leidimus išsiurbti prisipildžiusias nuotekų surinkimo duobes. „Tiems gyventojams, kurie yra mūsų, t. y. vandenį gauna centralizuotai iš vandentiekio, taikoma vienokia nuotekų pašalinimo kaina, nesinaudojantiesiems vandentiekiu – brangiau, – sako D. Dargūnavičius. – Gyventojai turi susitarti dėl darbų atlikimo laiko. Iš viso rajono gyvenviečių išsiurbtas nuotekas vežame į Jurbarko valymo įrenginius.“

Tačiau ir čia neapsieinama be gudravimo. D. Dragūnavičius pastebi, kad jeigu sodyboje per metus sunaudojama apie 150-200 kubinių metrų vandens, bet nuotekų oficialiai į valymo įrenginius išvežama tik vienas ar du kubiniai metrai, tuomet atsiranda tiesioginis kvietimas nedelsiant susitikti su aplinkos apsaugos inspektoriumi.

Reikalavimai lauko tualetams

Kiekviena naujovė sunkiai skinasi kelią. Tačiau tvarka turės būti ir ES privers nugriauti lauko tualetus. O ir kol kas tebeesantiems yra nustatyti įrengimo reikalavimai.

A. Pocius primena, kad aplinkosaugininkai tikrins ir šias „įstaigas“: turi būti įrengta sandari talpa su dugnu, kad jos turinys nesigertų į gruntą ir tualetus būtų galima mechanizuotai valyti. D. Dragūnavičius patvirtina, kad tokią paslaugą UAB „Jurbarko vandenys“ teikia, tačiau dažnai užsakymų tenka atsisakyti, nes paslaugos atlikti techniškai neįmanoma. „Piramidžių“ su popieriais, laikraščiais, pampersais, sumestais plastikiniais bambaliais negalima išsiurbti ir vežti į valymo įrenginius. Ir šioje vietoje gyventojai privalo elgtis kultūringai“, – sako UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius.

Laukia nauja reforma?

Gyventojams vengiant būstus jungti prie nuotekų surinkimo tinklų iš šalies savivaldybių vandentvarkos įmonių jau nuspręsta išieškoti daugiau kaip 16 milijonų eurų. Ši sankcija UAB „Jurbarko vandenys“ nepalietė, nes savo būstus jau prisijungę daugiau kaip 95 proc. gyventojų, kuriems taikomas šis ES reikalavimas.

Tuo tarpu Aplinkos ministerija planuoja naujas reformas – stambinti vandentvarkos įmones, į vieną darinį sujungiant kelias. Šiuo metu pradėtas vykdyti projektas „Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas“. Motyvuojama tuo, kad stambesnės įmonės pajėgs geriau užtikrinti vandentvarkos reikalus.

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius D. Dragūnavičius kol kas apie įmonių jungimą nieko konkretaus pasakyti negali. „Mūsų paprašė pateikti duomenis, mes pateikėme. Tiesą pasakius, nesuprantu šios reformos naudos. Vėl draskymas, savivaldybės turto perdavimas kitam valdytojui. Gal po to kas nors imsis privatizuoti? Mūsų niekas neklausia. Galbūt, silpnesniesiems pirmiausia reiktų suteikti pagalbą, kartu su savivaldybėmis spręsti vandentvarkos problemas, o ne griebtis reformų, viską draskyti ir lipdyti kažkokį naują darinį?“ – svarsto D. Dragūnavičius.

Gintautas Šimboras