Verslo misija įvyko. Ar bus rezultatas? (22)

Dar sausį Jurbarko r. savivaldybė paskelbė kvietimą rajono verslininkams pavasarį vykti į miestą-partnerį Vokietijoje Krailsheimą ieškoti verslo ryšių ir pasisemti patirties bei idėjų. Kelionė buvo atidėta ir įvyko tik liepos pradžioje, o apie misijos naudą atsargiai kalba net jos dalyviai.

Delegacija – negausi

Ši skambiai „verslo misija“ pavadinta kelionė buvo surengta Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva. Idėja buvo gera – surinkti verslininkus ir pasidalijus kelionės išlaidas padėti jiems užmegzti ryšius su Vokietijos verslininkais. Buvo žadama lankytis gamybos, logistikos ir perdirbimo įmonėse, paskelbtas jų sąrašas.

Dviejų verslininkus vienijančių organizacijų – Jurbarko krašto verslininkų sąjungos ir Jurbarko rajono verslininkų organizacijos nariai susidomėjo kelione, tačiau jos nesurengus pažadėtu laiku entuziazmo slūgo, be to, pritrūko konkretesnės informacijos, kokiose įmonėse bus lankomasi ir kokių sričių verslo atstovams ji būtų naudingiausia.

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos delegacijoje nebuvo. Organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus tikina, kad iš pradžių keli verslininkai buvo susidomėję, tačiau, kai paaiškėjo, jog kelionė įvyks liepos mėnesį, norinčiųjų neliko.

„Liepą pats darbymetis, kada verslininkai gali užsidirbti. Į tokias misijas reikia vykti pavasarį ar rudenį“, – sakė G. Stoškus.

Verslininkas įsitikinęs, kad tokios kelionės turėtų būti suorganizuotos geriau – pirmiausia reikėjo surinkti informaciją, kokios įmonės Vokietijoje norėtų užmegzti ryšius su Jurbarku, kalbėti su vietiniais verslininkais, ko pageidautų ir tikėtųsi jie, o tada rengti tikslinę kelionę.

„Dabar išėjo tokia turistinė kelionė – nuvažiavo, paturistavo ir grįžo, manau, be rezultatų. Reikia važiuoti tiems, kurie tikrai gali dirbti su užsienio partneriais, o mūsų įmonės tam per smulkios. Ar reikėjo važiuoti prekybininkams ir žmones juokinti?“ – G. Stoškus apie šią „verslo misiją“ turi savo nuomonę.

Jurbarko krašto verslininkų sąjungai atstovavo penki jos nariai su prezidentu Rimantu Žičkumi. Jis tikina, kad pavasarį į kelionę ruo- šėsi vykti net 16 šios organizacijos narių, tačiau kilnojant datą neliko nė pusės tiek.

Aplankė įmones

Liepos 1 d. į Krailsheimą išvyko 14 asmenų grupė. Be delegacijai vadovavusio mero S. Mockevičiaus, pasižvalgyti po Vokietiją važiavo UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ vadovė Meda Alksnienė, UAB „Pericentras“ logistikos paslaugos teikėjas Daivaras Galdikas, Jurbarko verslo ir turizmo informacijos centro (TVIC) direktorė Gaiva Mačiulaitienė, UAB „Jurbarko laikas“ direktorė Oksana Mazur, UAB „Profileks“ pardavimų vadybininkas Saulius Meškauskas, įmonės „Avotec“ vertimų biuro vadovė Vida Paškauskienė, UAB „Noidas“ įmonės vadovas Linas Steponaitis ir darbuotoja Jolita Steponaitienė, UAB „Senukai“ padalinio vadovas Saulius Steponavičius, automobilių serviso savininkas Romas Šimkus, UAB „Jurbarko autobusų parko“ direktorius Arvydas Štulas, UAB „Jurmedija“ vadovas Žilvinas Zakaras ir UAB ZTS vadovas bei Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas R. Žičkus.

Delegaciją Krailsheimo savivaldybėje priėmė miesto meras Rudolfas Michlas. Jis pristatė Krailsheimo miesto savivaldybės ir verslo bendradarbiavimo patirtį, supažindino su didžiausiais investuotojais, kuriančiais darbo vietas Krailsheime. 

Jurbarko krašto verslininkai aplankė pieninę Krailsheim–Dinkensbuhl Eg ir logistikos kompaniją DB Schenker, lankėsi medienos apdirbimo ir medinių konstrukcijų statybos įmonėje Zimmerei Philipp, automobilių nuomos ir logistikos kompanijoje Lindenmeyer Autovermietung, langų bei konstrukcijų iš stiklo gamybos ir montavimo įmonėje Zanzingen GMBH.

Nei dirbančių pienininkystės srityje, nei medienos sektoriaus atstovų ar langų gamintojų delegacijoje nebuvo, tad jie galėjo tik įmonių kontaktus parvežti kolegoms į Jurbarką, o patys pasidomėti bendra situacija Vokietijos įmonėse. 

Delegacija apžiūrėjo miestą, ją savo pilyje priėmė Jurbarko rajono garbės pilietis baronas Volfgangas von Štetenas. Priėmime dalyvavo ir keli Krailsheimo miesto verslininkai, Rotary klubo nariai. Meras S. Mockevičius pristatė šios verslo misijos tikslą, o kiekvienas delegacijos narys supažindino su savo įmone bei jos vykdoma veikla. Savo įmones pristatė ir vietiniai verslininkai. Krailsheimo Rotary klubo nariai atvykti į svečius pakvietė Jurbarko Rotary klubą. Jurbarkiečiai juos pakvietė aplankyti ir mūsų kraštą.

Žvilgsnis į ateitį

Jurbarko verslo ir turizmo informacijos centro direktorei G. Mačiulaitienei labiausiai krito į akį Vokietijos įmonių pažanga, modernumas, technologijų naudojimas ir žmonių darbo vertinimas. „Įmonėse vyrauja tvarka, disciplina ir organizuotumas. To labai trūsta mūsų verslininkams“, – sako direktorė. 

Pieninės įranga jurbarkiečių nenustebino, tačiau čia darbas daug labiau automatizuotas – cechuose dirba vos keli žmonės, kuriems sudarytos sąlygos atlikti vis kitas funkcijas ir išvengti darbe monotonijos. „Šalies pragyvenimo lygis daug aukštesnis, tad jie gali daug gamybos automatizuoti ir taip pasiekti didesnį darbo našumą ir produktyvumą. Kad ir kokios mažos mūsų įmonės, be investicijų į šiuolaikines technologijas mes stovėsime vietoje ir nieko nepasieksime“, – sako G. Mačiulaitienė. Ji įsitikinusi, kad tai, ką pamatė Vokietijoje, pas mus taip pat ateis po kelerių metų, tad svarbu žinoti, kam ruoštis.

Jurbarko TVIC direktorei pritaria ir R. Žičkus. „Iš karto naudos iš kelionės ir negali būti. Pamatėme, žinome, kokios atsiranda technologijos, po kurio laiko gal jos atsiras ir Jurbarke. O dabar – pasikeitėme su aplankytų įmonių atstovais kontaktais“, – sako jis.

Statybų sektoriuje dirbančiam Ž. Zakarui vaikštant po miestą buvo įdomu stebėti naujas statybas. Ten jau naudojami mūsų akiai dar neįprasti įrengimai – kranai valdomi nuo žemės, mūrininko funkciją atlieka robotai. 

Palyginus nedideliame Krailsheime įsikūrę nemažai stambių įmonių filialų – čia skirstomos ir išvežiojamos siuntos, teikiamos perkraustymo ir sandėliavimo paslaugos, nuomojami automobiliai, gaminami modernūs žiemos sodai ir terasos. „Gaminant terasas (jums gali būti aktualu ir) vėlgi dėmesys sutelktas į jų automatizavimą, naujas technologijas“, – sako G. Mačiulaitienė. Tačiau, pasak R. Žičkaus, tokių produktų gamybos kaštai labai dideli ir Lietuvoje jiems pirkėjų vargu ar atsirastų. 

Nemažai Vokietijos įmonių skaičiuoja šimtametę istoriją, tad jos turi susikūrusios savo stilių, labai išplėtota rinkodara, savireklama. Daugiausia porą dešimtmečių veikiančios Jurbarko įmonės šioje srityje tikrai gali pasimokyti ir pasitempti.

Automobilius nuomojančioje firmoje jurbarkiečiai labai nusivylė – paaiškėjo, kad Lietuva vis dar įtraukta į nepatikimų šalių sąrašą ir vykstant į ją išsinuomoti automobilių nepavyktų.„Turime kur stengtis, dirbti ir parodyti, kad esame patikimi“, – mano G. Mačiulaitienė. Ji pastebėjo, kad į verslo misiją vyko net keletas jurbarkiečių, kažkada dirbusių ar atlikusių praktiką Vokietijoje. „Vadinasi, čia jie gavo gerus pagrindus verslui kurti – ir finansinius, ir žinių bei praktikos. Todėl pasimokyti iš vokiečių tikrai turime ko“, – sako TVIC direktorė.

Vokietijoje Jurbarko verslininkai žvilgtelėjo į ateitį ir parsivežė šūsnį vizitinių kortelių bei lankstinuką. Ar ta ateitis labai tolima, priklausys ne nuo verslo misijų, į kurias vykti nematantys jų naudos verslininkai nesiveržia, o nuo darbų, atliekamų čia, Jurbarke. Kol kas mūsų verslininkai – per smulkūs netgi pasinaudoti galima parama modernizuojant ir diegiant naujas technologijas, o į tarptautines rinkas dairosi vos vienas kitas. 

Jūratė Stanaitienė