Laikraščių ir žurnalų leidėjai nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad 2024-aisiais metais, kai Lietuva švęs spaudos atgavimo 120-metį, teks kovoti už savo išlikimą. Spauda ištvėrė įvairiausias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau yra beveik bejėgė atsilaikyti prieš AB Lietuvos pašto ketinimus vėl didinti ateinančių metų prenumeratos pristatymo įkainius.
Yra posakis, kad vidury brastos arklių niekas nekeičia, tačiau Lietuvos paštas varo spaudos leidėjus į neviltį. Jau paskelbus ateinančių metų spaudos prenumeratą keisti ne tik prenumeratos kainodarą, bet ir laikraščius iš bet kurio Lietuvos krašto pristatyti į logistikos centrą Vilniuje. O paskui vėl juos pervežti į regionų paštus.
Leidėjus nuvylė ir naujai sukurto Medijų rėmimo fondo planuojamas menkas biudžetas. Ilgai laukta parama – tik vizijose, o spaudos leidėjai jau praneša apie sustabdomą leidybą ir uždaromas redakcijas.
Lūkesčių nepateisino
Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, įvedė mobiliojo paštininko paslaugą. Tuomet šiuos savo sprendimus bendrovė aiškino kintančia rinka, bendrovės veiklos efektyvinimo būtinybe. Tačiau klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugų prieinamumas po šios reformos ne priartėjo, o nutolo.
Svarbiausia priežastis, kuri mažina prenumeratorių skaičių, yra apdairiai nutylima. Tai yra nuolatinis pašto prenumeratos pristatymo paslaugos brangimas. Laikraščio ar žurnalo prenumeratos kaina susideda iš dviejų dedamųjų: paties leidinio kainos ir pristatymo kainos. Prenumeratorius mato tik galutinę kainą ir jam susidaro įspūdis, kad spauda, o ne pristatymas nuolat brangsta.
Pertvarka užklupo leidėjus
Spalio pradžioje paskelbęs dar apie kelių šimtų laiškininkų atleidimą AB Lietuvos paštas savo sprendimą vėl motyvavo efektyvumo ir optimizavimo būtinybe: esą tradicinių pašto paslaugų poreikis mažėja, keičiasi klientų siuntimo įpročiai.
Dabar vėl teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o esą nesiimant tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų gerokai pakelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia.
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (NRMLLA) kreipėsi paaiškinimo į AB Lietuvos paštas generalinį direktorių Rolandą Zuką, kodėl apie planuojamą pertvarką nebuvo nė žodeliu užsiminta per nuotolinį susitikimą su leidėjais vasaros pabaigoje.
Generalinis direktorius R. Zukas atsakyme Asociacijai neatsakė, kodėl planuojamos laiškininkų tinklo pertvarkos neaptarė su leidėjais, o beveik pakartojo tai, kas jau buvo skelbta pranešime spaudai.
„Tinklo optimizavimas leis vienodžiau paskirstyti esamus darbų krūvius laiškininkams, mažėjant tradicinių pašto paslaugų apimtims. Vien tik Lietuvoje šių paslaugų apimtys per pastaruosius penkerius metus sumažėjo kone perpus“, – atsakyme NRMLLA dėstė R. Zukas.
Lietuvos pašto vadovas nemato bėdos ir dėl prenumeratos paslaugos kokybės, kuria leidėjai nėra patenkinti. R. Zukas atremia, kad statistika rodo, jog atvejai, susiję su nekokybiškai suteikta prenumeratos paslauga, yra itin reti.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: tiek prenumeratoriai, tiek leidėjai neretai jau net nebesiskundžia, kad prenumerata neateina laiku. Jei laikraštis neatnešamas išleidimo dieną, tai prenumeratoriaus ar leidėjo neguodžia, kad jį atneš po kelių dienų.
Paslaugų tobulinimo paradoksas
„Dėl susitraukusio ir pasitraukusio pašto žmonės, ypač gyvenantys atokiau nuo regionų centrų, dažnai laiku negauna pensijų, neteko paslaugų, nes jokios alternatyvos žmonėms nėra prieinamos. Tuo metu „mobilieji paštininkai“ verčiami užsiimti prekyba“, – atkreipia dėmesį Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Po Lietuvos pašto paskleistos žinios apie laiškininkų tinklo pertvarką NRMLLA kreipėsi į Seimo frakcijų seniūnus su klausimu, kaip vertina tokį valstybinės įmonės žingsnį, kaip tai atliepia regioninei politikai?
Asociacija išreiškė nuogąstavimą, kad taip mažinamas žiniasklaidos įvairovės prieinamumas, o mažėjanti prenumerata leidėjams grėstų finansiniais nuostoliais.
Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų vadovai atsakyti iš viso nesiteikė. Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė, kad AB Lietuvos paštas vidinių įmonės sprendimų frakcijoje nevertino.
„Manau, kad labai svarbu, jog sprendimai būtų suderinti su įmonės darbuotojų profsąjunga bei kuruojančiu ministru, o tai, mano žiniomis, buvo padaryta.“ Akivaizdu, kad klausta buvo apie ratus, o atsakyta apie batus.
Frakcijos „Vardan Lietuvos“
seniūnas Saulius Skvernelis atsakyme Asociacijai pastebėjo, kad nusiskundimų Lietuvos pašto veikla kasmet vis daugiau ir daugiau, „tad turime paradoksą: kuo labiau paštas „tobulina“ savo paslaugas, tuo daugiau nusiskundimų.
Pasak S. Skvernelio, svarbu galvoti apie regionuose, ypač atokesniuose, gyvenančių žmonių atskirtį. Ir kalbėti būtina ne tik apie tai, kad jiems taps sunkiau gauti kai kurias laiškininkų papildomai teikiamas paslaugas.
„Šiuo atveju turime akcentuoti kultūrinę ir informacinę atskirtį. Deja, panašu, kad, rengiant tokias „pertvarkas“, galvojama ne apie paslaugų kokybę, ekonominius ir socialinius padarinius, galimybę užkirsti kelią sklisti klaidingai informacijai, bet tik apie pelną“, – tokią išvadą daro ne tik „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas.
Pasigenda viešojo intereso
Seimo socialdemokratų frakcijos vertinimu, Lietuvos paštas pavirto prekyviete. „Nors bendrovė – valstybės, jos veiksmai prieštarauja viešajam interesui. Už tai atsakomybę turi prisiimti ir susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas Marius Skuodis.
Masiškai atleidžiami darbuotojai, naikinami skyriai, didinamos leidinių pristatymo kainos, tuo metu LP vadovybė patenka į didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką. Bendrovės pajamos skaičiuojamos šimtais milijonų, ji įsikūrė naujame, prabangiame biure.
Šimtai darbuotojų atleidžiami neva dėl prastos įmonės finansinės padėties. Ministerijos valdininkai pateisina tokius veiksmus sakydami, esą leidinių pristatymas ir prenumerata – prabangos dalykas. Bet juk laikraščius prenumeruoja senjorai, rajonų gyventojai“, – dėmesį atkreipia Seimo socialdemokratų frakcija.
Paštas vėl spaudžia
Metų viduryje Susisiekimo ministerija suderino su NRMLLA Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame fiksuota, kad prenumeratos pristatymui per LP 2024 metams bus išlaikyti esami, t. y. 2023 m., tarifai kaimuose ir mažuosiuose miestuose, tad prenumeratos
paslaugos kainodara nebus keičiama. Mat ji drastiškai buvo pakeista 2022 gruodžio viduryje, kai, jau įsibėgėjus ateinančių metų prenumeratai, jos įkainiai buvo pakeisti net ne procentais, o kartais.
Prieš porą savaičių jau paskelbus 2024 m. prenumeratą leidėjai vėl gavo Lietuvos pašto signalą apie numatomus kelti įkainius, pavyzdžiui, kaimo teritorijose net du kartus.
Spaudai – revoliucinis laikotarpis
„Pirmiausia manau, kad Lietuvos paštui ruošiamas Mažeikių naftos, Lietuvos geležinkelių ar Klaipėdos uosto likimas – pelningai dirbusi ir monopoliją pašto sektoriuje turinti valstybinė įmonė bus nustekenta ir tuomet parduota. Kitas momentas – tolesnis tikslinis regionų žlugdymas. O dabar žmones siekiama palikti ir be paskutinio nesisteminio žinių šaltinio – spaudos.
Regionų gyventojams vis sunkiau užsisakyti laikraščių, žurnalų, brangsta ir jų pristatymas. Mobili paslauga, kaip rodo praktika, kaimo gyventojų irgi nepasiekia“, – savo nuomonę yra išsakęs ir Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
NRMLLA valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas dar nelinkęs nuleisti rankų. Pasak jo, periodiniai leidiniai, o ypač regioniniai ir rajonų laikraščiai, šį rudenį išgyvena revoliucinių permainų laikotarpį. Ir ne gerąja prasme.
„Negana to, kad brangsta energetiniai ir kiti ištekliai, auga įvairūs mokesčiai ir komercinių bankų apetitas, o tai neigiamai atsiliepia nedidelių spaudos bendrovių biudžetams, AB Lietuvos paštas nutarė vienašališkai, nesitarusi su redakcijomis ir spaustuvėmis, „efektyvinti“ savo veiklą keisdama laikraščių pristatymo sąlygas ir prenumeratos paslaugos kainą.
Toks pašto veiklos „efektyvinimas“ vietinių laikraščių redakcijoms prilygsta revoliucijai, arba, atvirai sakant, regioninės ir vietinės spaudos žlugdymui“, – įsitikinęs NRMLLA valdybos pirmininkas A. Balčiūnas.
Stabdo leidybą
Šiomis dienomis „Tauragės žinių“ redakcija pranešė nutraukianti laikraščio leidybą. Nuo 2024-ųjų sausio 1-osios laikraštis nebebus leidžiamas. Kaip paskelbė „Tauragės žinių“ redakcija, 14-tus metus kartą per savaitę leidžiamo savaitraščio nebeliks.
Redakcija laikraščio puslapiuose rašo, kad, kaip ir daugelis Lietuvos spaudos leidinių, susidūrė su finansiniais sunkumais.
„Tauragės žinių“ redakcija – jau ne pirmoji kregždė, kai finansiniai sunkumai laikraščiui tapo nebepakeliami. Veiklą taip pat baigė laikraščiai „Utenis“, „Ignalinos diena“, „Utenos apskrities žinios“. Kas kitas? Į
domu, kiek laikraščių ir žurnalų kitais metais švęs spaudos atgavimo 120-ąsias metines? Ar tai nebus žiniasklaidos įvairovės pakasynos?

Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:
Lietuvos regionuose spaudoje dirbantys žurnalistai ir redaktoriai kasdien renka svarbiausią informaciją apie vietos valdžios darbus, žmonių vargus ir rūpesčius. Gyvybiškai svarbi profesionaliai parengta informacija sugula į laikraščių puslapius. Tačiau jaune vienerius metus už šį darbą redakcijos ne tik negali gauti tinkamo atlygio. Nes didžiąją dalį už prenumeratą gautų pinigų leidėjai turi atiduoti valstybei ir jos valdomam Lietuvos paštui.
Nors gyventojus tinkamai informuoti turėtų būti pačios valstybės interesas. Vadinasi, leidinių pristatymas turėtų rūpėti valstybei, tačiau realiai laikraščio gamyba iš esmės lieka grynas nuostolis leidėjams. Lietuvos paštas, nuolat keldamas įkainius ir dar už laikraščių pristatymą gaudamas valstybės milijonines subsidijas, iš esmės gali ne tik nesirūpinti pristatymo paslaugos kokybe.
Jau dabar grasinasi kitąmet drastiškai dar didinti laikraščio pristatymo įkainius. Taip žlugdomi vietos leidiniai ir naikinamos žurnalistų darbo vietos. Baisiausia, kad tokiu būdu atimama iš žmonių teisė į informaciją, teisė būti išgirstiems, teisė gintis nuo valdžios savivalės. Todėl šiandien atsakingi ministrai ir Vyriausybės vadovai turi aiškiai atsakyti, ko jie siekia – padėti visuomenei gauti informaciją ar užgniaužti žurnalistiką regionuose? Juk valstybės veiklos viešinimui (propagandai) šiandien skiriami milijonai, o štai parama leidėjams yra tik simbolinė ir situacija nuolat blogėja. Taip būti negali.