Jurbarko vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ „Spinduliukų‘‘ grupės vaikučių tėveliai yra labai aktyvūs. Jie skaito pasakas, lydi į išvykas pėsčiomis, organizuoja sportines ir edukacines pramogėles, dalyvauja akcijose kuriant grupės aplinką, įgyvendinant projektines veiklas, padeda pasiruošti įvairiems konkursams. Ir visa tai daro savanoriaudami.
Birželio 18 d. į savo darbovietę susipažinti su pasieniečių veikla mus pakvietė Gusto tėvelis – Šilgalių pasienio užkardos vadas Redas Naujokas. Atvykę į Šilgalių pasienio užkardą apžiūrėjome tarnybines patalpas kur dirba budėtojai, matėme ginklų saugojimo kambarį, rūbines, poilsio kambarius, virtuvę, dušus, drabužių džiovyklą, kamerą sulaikytiems asmenims. Su didžiuliu smalsumu apžiūrėjome pasieniečių darbe naudojamus daiktus, žiūronų pagalba stebėjome teritoriją, matavomės neperšaunamą liemenę, jautėme tikrų ginklų svorį. Užkardos teritorijoje matėme sporto aikštelę, kur pasieniečiai žaidė krepšinį, tarnybinį transportą. Čia mechanikas vaikučius pavėžino su keturračiu. Po smagių pasivažinėjimų apžiūrėjome tarnybinių šunų voljerus, o norintieji įlindo patikrinti, ar šunų namelis tikrai patogus gyventi. Vėliau stebėjome, kaip tarnybiniai pasieniečių šunys vykdo duotas komandas, ieško daikto ar žmogaus. Rankos ir akies taiklumą bandėme šaudydami iš pistoleto ir automato. O galiausiai mūsų laukė tikra puota. Gėrėme citrina gardintą arbatėlę ir skanavome pasienietišką košę.
Vaikų įspūdžiai patys įsimintiniausi. Airintui patiko šaudyti, nors į taikinį nepataikė: „Bet nepataikė nė vienas, tik pasieniečiai. Košė buvo labai skani, kugelio skonio.“ Oskarui taip pat patiko šaudyti, išsiskyrė tik nuomonės dėl košės: „Pasienietiška košė skani kaip braškinis saldainis, dvi porcijas suvalgiau.“ Labai patiko ir važinėtis keturračiu – geras garsas ir greitis. Armando vertinimu, pasieniečių ginklai geri, nauji, blizgančiai gražios spalvos mašinos ir šunys viską supranta. „Aš bandžiau pamokyti savo šuniuką grįžęs, bet jis nieko nesuprato ir nedarė ką liepiau.“ Gustas taip pat gyrė šuniukus ir ginklus, ypač automatą. Jam pritarė Jokūbas: „Viskas patiko, ypač šaudyti automatu, nes toliau kulkos lekia. Patiko šuniukai, nes jie uostydami randa daiktus, surado telefoną. O pasienietiška košė buvo lašinių skonio.“ Domas antrino: ,,Patiko gudrūs šuniukai. Jie viską randa, nes yra pėdsekiai. Košė skani – turėjo grikių ir vištienos skonį.“ Adui įsiminė žiūronai, per kuriuos viskas gerai matyti, patiko ginklai ir šuniukai.
Nuoširdus ačiū aktyviems ,,Spinduliukų“ grupės tėveliams už pagalbą kuriant savanorystės tradiciją. Savanorystė – ne pareiga, o dovana, skirta vaikams ir visai „Nykštuko“ bendruomenei.
Auklėtojos Airina Stasaitienė,
Laimutė Nagrockienė,
auklėtojų padėjėja Vilija Markšaitienė
