Šiemet raudoniškiai dalyvavo daugybėje jaunųjų miško bičiulių konkursų ir akcijų. O mokslo metų pabaigos staigmena – buvome pakviesti į respublikinio jaunųjų miško bičiulių būrelių koordinatorės Jūratės Morkvėnaitės-Paulauskienės organizuojamą stovyklą „Mūsų žalioji vasara“ Karklėje. Džiaugsmas liejosi per kraštus!
Atėjo taip ilgai lauktoji birželio 29 diena. Susikrovę lagaminus iškeliavome. Atvykus mus pasitiko stovyklos organizatorė Jūratė bei šeši vieni už kitą linksmesni būrių vadovai. Įsikūrėme.
Pirmoji diena visad ir liks pirma, kuo toliau – tuo geriau visi sutarėme. Ne visi buvom įpratę anksti keltis, daryti mankštą, bet juk stovykla ir yra tam, kad pagyventum kitaip. Todėl visi 8 ryto atsikėlę prausėmės, darėm mankštą ir bėgome valgyklon.
Po pusryčių mūsų laukė ypatinga pamoka, kurios tema – išgyvenimas miške. Išmokome užkurti laužą kasdienėm priemonėm, pasistatyti itin patogią kėdę iš gamtoj randamų medžiagų. Klausėmės paskaitą apie miegapeles bei mažuosius gyvūnėlius, apie pėdsekystę. Vakarą leidome žiūrėdami miško bičiulių talentus. Ko gi jie nesugeba! Ir šoko, ir dainavo, net eilėraščius kūrė!
Viena nuostabi diena vijosi kitą, dar nuostabesnę. Gamta nepašykštėjo gero oro, todėl galėjome džiaugtis jūros bangomis.
Ir štai tas lauktasis naktinis žygis. Patraukėme prie pirmojo punkto, ten lyg vorai nepalietę tinklo turėjome pralįsti, buvo gana sudėtinga, tačiau noras eiti tolyn nugalėjo. Kitame punkte turėjom pagaminti monstrą, apversti kilimą sulipus visai komandai ant jo, padaryti paveikslą iš natūralių medžiagų. Ir galiausiai kartu užkūrėme laužą.
Oi, kaip po naktinio žygio „smagu“ buvo keltis, bet miegus išblaškė vaidinimas. Vaidinome „Eglę, žalčių karalienę“. Pasakoje atsirado Žilvė vietoje Žilvino ir anakonda vietoj žalčio. Prisijuokėm iki soties!
Nejučia atėjo ir 6-oji stovyklos diena. Tik atsibudę pajutome, kad kažkas ne taip: mus žadino visai kiti vadovai. O! Juk šiandien atbuladienis ir viską darom atvirkščiai! Vos pavalgę pusryčius ėjome į diskoteką. Galiausiai gavome galimybę atsikeisti vadovais už tam tikras užduotis: sukurti šokį, dainą padainuot, o po to – pagauti savo vadovus.
Ne vienam skruostu ašarėlė nubėgo, juk mes jau savaitę kartu, jau susibendravome, vieni kitus pažinome. Šį, paskutinį, vakarą dar ypatingesnį darė vadovų staigmenos.
Skaitėme vieni kitiems siųstus laiškelius, valgėme tortą. Greitai išaušo rytas, jis buvo visai kitoks nei visada – mūsų nežadino daryti mankštos.
Kitais metais stengsimės būti dar aktyvesni, kad pakliūtume į šią stovyklą!
Viktorija Čelkytė,
Raudonės pagrindinės mokyklos
JMB būrelio narė
