Birželio 7 d. žaliuojančioje stovyklavietės „Camp Genys“ lankoje išsiskleidė gražiausi žiedai – į pirmą kartą Jurbarke organizuotas „Sijonuotas vasaros sutiktuves“ rinkosi gėlėtais, ilgais sijonais ir suknelėmis pasipuošusios moterys. Tai buvo vakaras, skirtas moterų bendrystei.
Laikas sau
Tą penktadienį 16-oje Lietuvos miestų, tarp jų ir Jurbarke, šimtai moterų sutiko vasarą, vilkėdamos moteriškiausius drabužius – sijonus ir sukneles. Renginio idėja – priminti moterims apie išskirtinai moterišką rūbą, kuris ne tik puošia, bet suteikia sakralinę prasmę, padėti joms užmegzti draugiškus santykius ir burtis bendroms veikloms.
„Sijonuotų vasaros sutiktuvių“ sumanytoja – vilnietė lektorė, ajurvedos, Rytų kultūros ir tradicijų propaguotoja, moteriškos psichologijos žinovė Natalija Balinskaja. „Labai norisi, kad moterys susitikusios papasakotų, pristatytų viena kitai, ką jos veikia gyvenime, atskleistų ir pristatytų savo veiklas, kurios jas džiugina, pakrauna energijos – tai gali būti įvairūs menai, rankdarbiai, kulinarija, amatai“, – sumanymo idėją atskleidžia N. Balinskaja.
Jurbarke sutiktuves organizavo buvusi jurbarkietė, devintus metus Vilniuje gyvenanti Maira Marinaitė. „Vilniuje ši šventė vyko jau keletą kartų. Pernai joje dalyvaudama pagalvojau, kad tokio renginio labai reikia mano gimtajam miestui. Pažįstu jo organizatores, tad pasisiūliau jį surengti čia. Ir matau, kad pavyko“, – džiaugiasi mergina.
Atrado save
M. Marinaitė, baigusi mokyklą Jurbarke, išvažiavo studijuoti į Vilnių, baigė lyginamąsias lietuvių filologijos magistrantūros studijas ir liko gyventi. „Niekada netapau tikra vilniete, nes visada širdis blaškosi tarp dviejų kraštų. Į Jurbarką skubu kaip galiu dažniau. Grįžti į gimtąjį miestą – lyg terapija nuo didmiesčio šurmulio“, – meilės Jurbarkui neslepia Maira. Čia ji visada laukiama tėvų namuose.
M. Marinaitė prisimena, kad besimokydama mokykloje nebuvo labai matoma ir aktyvi, tačiau visada žinojo, kad kada nors turės ką pasiūlyti aplinkiniams. „Žinojau, kai pasisemsiu žinių, savyje turėsiu daug ir galėsiu pati duoti, aš ir darysiu kažką. Atėjo mano laikas. Noriu ir su jurbarkietėmis pasidalyti, ką pati atradau“, – entuziazmu trykšta renginio organizatorė. O atrado ji pirmiausia save. Maira linkėtų tai padaryti ir kitoms moterims.
Didžiausias pokytis M. Marinaitės gyvenime įvyko, kai ji ryžosi atsisakyti darbo biure. Administratore dirbusi mergina tapo laisvai samdoma redaktore. „Darbe turėjau savo komandą, viskas buvo gerai, bet pajutau, kad turiu išeiti. Paskutiniai metai man tapo atradimų, dvasinio tobulėjimo, ėjimo sąmoningumo link keliu. Noriu paraginti moteris, jei jos jaučia, kad yra ne savo vietoje, nebijoti keisti darbo, tapti laisvomis“, – sako Maira. Pasak jos, kad būtum laimingas, reikia daryti tik tai ką nori.
Sveikatai ir laimei
Renginiui M. Marinaitė sulipino įdomią programą, į kurią įtraukė pačias jurbarkietes. Svetingi stovyklavietės šeimininkai – Genių šeima užleido moterims visą erdvę ir pačios šeimos moterys mielai prisijungė prie veiklų. Kiekviena atėjusioji buvo papuošta gėlėmis, o pavėsinėje laukė lengvos vaišės.
Maira sukvietė moteris į ratą, paragino išsiauti basoms ir pasinerti į save, savo pojūčius, lengvai pamedituoti. Moterys išmėgino stovyklavietėje įrengtą Kneipo taką. Prieš tai paskaitą apie Sebastiano Kneipo gydymo vandeniu metodus papasakojo S. Kneipo sveikatos trenerė Liudmila Pokvytytė.
Viešnia papasakojo apie patį vokiečių kunigą S. Kneipą bei jo atrastą gydymo, sveikatinimosi ir grūdinimosi būdą. „Šaunu, kad ir Jurbarke galime išbandyti puikų Kneipo taką. Vaikščiojimas juo basomis suteikia daug pojūčių ir sveikatos“, – sakė L. Pokvytytė.
Trenerė papasakojo ir apie ritualus, kurių reikėtų laikytis, norint išvengti nemigos. Ji rekomendavo paisyti patarimo nevalgyti prieš miegą bent 3 valandas, o labai norint, rinktis miego hormonų turinčius produktus: avinžirnių troškinį, kiaušinienę ar bananą. „Miegoti pradėkite ruoštis kuo anksčiau. Aš jau šeštą išjungiu visus telefonus, kompiuterius, apsivelku pižamą ir ramiai laukiu miego laiko. Anksčiau visiškai nemiegojau, o dabar jau išmiegu ir po septynias valandas“, – patirtimi dalijosi L. Pokvytytė. Ji stengiasi gyventi gamtos ritmu, keliasi 5 ryto ir jaučiasi labai gerai. Atrasti sau tinkantį ritmą ji ragino ir renginio dalyves.
Apie dvasinę sveikatą kalbėjo ir moterims savo gyvenimo istoriją pasakojusi dizainerė Dinara Klapatauskienė. „Dinaros veiklą seku jau seniai. Ji – ypatingas žmogus. Norėjau, kad ji savo sėkmės istorija pasidalytų su kitomis moterimis. Taip pat ir Giedrė Vasilijevaitė. Ji – labai veikli moteris. Galbūt šių moterų pavyzdžiai įkvėps ir kitas nebijoti pradėti verslo, tapti savo likimo šeimininkėmis“, – sako M. Marinaitė.
Renginio organizatorė įsitikinusi, kad reikia laužyti stereotipus, jog mažame miestelyje nieko neverta daryti, negalima pasiekti rezultatų ir sėkmės. Atvirkščiai, parodyti, kad daug pasiekusių moterų kelias nebuvo rožėmis klotas, bet pastangų ir noro dėka galima padaryti daug.
Pasidalyti atradimais
Renginio dalyvės išbandė laimę loterijoje. Toms, kurioms pasisekė labiausiai, čia pat, pavėsinėje buvo pagražintos: makiažą joms darė salono „Linksmieji šepetėliai“ meistrės, o šukuosenas – „Juditos studijos“ kirpėjos. Moterys dalyvavo smagiose fotosesijose, lietuvių liaudies dainas niūniavo drauge su muzikos mokytoja Reda Pinaitiene. „Dažniausiai moterų sambūriuose jausmus išreiškiame per judesį, šokį, o šį kartą naudosime ir kitą stebuklingą ginklą – balsą“, – šypsosi Maira.
Ji kvietė įvairių pomėgių turinčias jurbarkietes prisistatyti ir papasakoti apie save. Į tokį kvietimą atsiliepė smalininkietė Ligita Gražulevičienė, pusę metų užsiimanti įgalinimo praktika. „Pati pasisiūliau, nes norėjau pasidalyti gėriu, kurį pati netyčia atradau“, – sako moteris. Ji saviugdos trenerio Lauryno Kavoliuko sukurtą mankštų sistemą buvo nupirkusi dukrai, tačiau labiau ja susidomėjo pati. „Pabandžiau, patiko, greit pamačiau pokyčius, todėl pradėjau gilintis. Šie kursai rengiami tiesioginiu interneto ryšiu, dalyvavau ir keliuose gyvuose susitikimuose“, – pasakoja L. Gražulevičienė.
Pasak smalininkietės, įgalinimu galima pavadinti saviugdos sistemą, kurioje naudojami jogos, cigūno, sąmoningo kvėpavimo, savimasažo elementai ir siekiama harmonizuoti žmogaus pasaulėjautą, atskleisti jo potencialą. „Darant tam tikrus pratimus, vyksta savotiška kūno alchemija ir transformuojasi žmogaus vidinė būsena. Įgalinimo praktikos suteikia galimybę kaupti savyje dėkingumą, natūralų laimės jausmą, entuziazmą, pasitikėjimą savimi. Vos keleto pratimų pakanka, kad pasijustume pakilesnės nuotaikos, jaustume daugiau vidinės harmonijos“, – atradimais dalijosi Ligita.
Įgalinimo praktikos pratimai labai paprasti, neužima daug laiko. „Todėl labai tinka nuolat skubančioms moterims, mamytėms“, – mano L. Gražulevičienė. Ji pamokė moteris mankštos, kuria pati susižavėjo.
Pasak M. Marinaitės pirmosios vasaros sutiktuvės tikrai pavyko. „Kaip buvo gera matyti pasigražinusias moteris, kurios mielai pozavo prieš fotoaparatus, o kas svarbiausia – iš jų sklido toks pasitikėjimas savimi! Kartais reikia tiek nedaug, kad viduje vėl įsižiebtų moters sielos ugnelė. Mes tai visos padarėme, o kitais metais ir man pačiai bus drąsiau, tad šių ugnelių pasistengsiu įžiebti dar daugiau“, – po renginio žadėjo jo organizatorė.
