Dažnas vis dar nežino, kaip tinkamai elgtis įvykus ekstremaliosioms situacijoms. Nors būdų pasiruošti tokiems atvejams – apstu, visų svarbiausia lieka teisinga evakuacija. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovo Donato Gurevičiaus, žmogus turi gebėti be išorinės pagalbos išbūti bent 72 valandas.
„Kai vienu metu prireikia tarnybų – audros, stichinės nelaimės, hibridinės atakos kaip šiais metais rudenį tūkstančiai mokyklų gavo laiškus, kad neva yra užminuotos mokyklos, šitiek policijos, ugniagesių atvažiuoti į vietą juk nėra. Kiekviena valstybė turi ribą, kurią peržengus visi turime pereiti nepatogią situaciją ir laukti pagalbos, kuri atvyks“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Išaušus dienai X“ teigia civilinės saugos specialistas.
Sekti nurodymus
Pašnekovas neslepia, kad neretas žmogus prisiklausęs iš pirmo žvilgsnio neįprastų scenarijų suabejoja būtinybe pasiruošti ekstremaliajai situacijai.
Donatas Gurevičius / E. Blažio / LRT nuotr.
„Per COVID-19 žmonės suprato, kad kartą per 100 metų gali staiga ateiti dalykai, nuo kurių esame atpratę ir nesame pasiruošę. Nuomonių apklausos rodo, kad gerėja daugiau atsargų turinčių, geriau žinančių, kaip reaguoti, žmonių procentas. Karas Ukrainoje, Rusijos agresija daug išjudino žmonių, žmonės labai domėjosi. Praėjus porai mėnesių, kai neva fronte reikalai susitvarkė, tai žmonės viską atideda į šalį ir labai klaidingai daro, kai sako, kad aš pasiruošiu, kai reikės. Kiekvieno mūsų pasiruošimas 72 valandoms turi būti padarytas iš anksto“, – tikina D. Gurevičius.
Civilinės saugos specialisto teigimu, pradėjus kaukti sirenoms, svarbu įsijungti nacionalinį Lietuvos radiją ir televiziją, kur bus perduodama svarbi informacija.
Išvykimo krepšys / E. Blažio / LRT nuotr.
„Antras būdas – gyventojai perspėjami pranešimu į mobilųjį telefoną. Galime padaryti namų darbus – pasitikrinti, kur yra artimiausia perspėjimo sirena, ar mano namų, darbo, artimųjų aplinkoje yra sirena. Taip pat pasitikrinti, ar telefonas gali gauti perspėjimo pranešimus“, – pasakoja PAGD atstovas.
Sudaryti šeimos planą, mintinai išmokti artimųjų telefono numerius
Šeimai pašnekovas pataria sudaryti planą, ką pavojaus atveju turėtų daryti kiekvienas jos narys.
„Susitarkite, pas ką vyksite – keletą taškų įvairiomis kryptimis. Svarbiausia pasižymėti dalykus, kuriuos susitarėte su šeima. Šiandien gyvename labai prabangiai, elektra mus lydi, bet užtenka auditorijoje paklausti artimojo telefono numerio ir visi supranta, kad jis užrašytas mobiliajame telefone ir jei aš duosiu savąjį, jis negalės paskambinti mamai, tėčiui, broliui ar seneliui.
Daiktai sudėti į vieną vietą, žinomi visiems šeimos nariams, kur jie yra, kas juos paims, kas atsakingas už jų peržiūrą. Net ir mažiausiam šeimos nariui reikia turėti savo išvykimo krepšį, taip prisijaukinama nelaimė ir ugdomas įgūdis, kurio anksčiau mums nereikėjo. Staiga evakuotis yra gana naujas įvykis“, – pabrėžia jis.
Donatas Gurevičius ir Mantas Vilimas / Stopkadras / LRT.lt nuotr.
Anot D. Gurevičiaus, apie 70 proc. daiktų, reikalingų išvykimo krepšiui, kiekvienas turi savo namuose. Sudėtas krepšys neturi sverti daugiau nei penktadalį visos kūno masės, teigia civilinės saugos specialistas.
„Maistas, vanduo, medicininės pagalbos priemonės yra tie būtini dalykai, kurie tikrai turėtų būti. Svarbus dalykas – nešiojama radijo stotelė. Neturint ryšio, girdime, kad gaudžia sirenos, bet nežinome, kas vyksta. Kiti dalykai kaip virvės, neperšlampami degtukai yra papildomi. Žmogus, susikrovęs daiktus ir neišėjęs į paprasčiausią žygį su šeima, nesupras, ar ta kuprinė yra per sunki, ar daiktų nėra per daug. Krepšys neturėtų sverti daugiau nei 20 proc. tavo kūno svorio. Pažeidžiamiausi asmenys yra turintys negalią. Jie savo krepšį, priklausomai nuo negalios, irgi turėtų prisitaikyti“, – teigia pašnekovas.
Suvartoti kalio jodido tabletę tik gavus nurodymą
PAGD atstovas primena, kad branduolinės avarijos metu gyventojai yra evakuojami 30 km spinduliu, o 100 km nuo nelaimės nutolę žmonės turi suvartoti kalio jodido tabletes.
Astravo atominė elektrinė / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Blogiausio scenarijaus atveju 30 km spinduliu evakuojami gyventojai. Kai kalbame apie Astravo atominę elektrinę, kuri yra pastatyta nesaugiai, ji gali paveikti septynias Lietuvos seniūnijas. Savivaldybės yra įdėjusios daug darbo į pasirengimą. Dar vienas svarbus atstumas – 100 km nuo elektrinės, kur esant nepalankiems scenarijams, tokiems kaip vėjas, <…> Lietuvos gyventojams yra išdalytos kalio jodido tabletės“, – dėsto jis.
