Rugpjūčio 20 d. Skirsnemunės seniūnijos Naukaimio kaime iškilmingai paminėtos Skirsnemunės partizanų būrio, kuriam vadovavo Juozas Galbuogis, paskutinio mūšio rugių lauke ir žūties 80-osios metinės.
Būrys su 13 Gelgaudiškio MVD (rus. – ministerstvo vnutrennich diel) karinės įgulos, tuomet vadintos garnizonu, karininkų ir kareivių, 12 Gelgaudiškio ir septyniais Skirsnemunės stribų, Skirsnemunės milicijos įgaliotiniu susikovė 1946 m. birželio 19 d.
Tuomet žuvo dešimt partizanų, vienas, prasiveržęs iš apsupties, pasislėpė kaimo gyventojo daržinėje ir atsišaudė, o daržinę padegus, MGB duomenimis, žuvo liepsnose. Partizanas Kazys Gecevičius suimtas gyvas.
Birželio 19-oji prieš 80 metų
Nukautųjų partizanų kūnai buvo užkasti Šilinės miškelyje, o būrio vado Juozo Galbuogio lavoną, liudytojų tvirtinimu, Gelgaudiškio stribai parnešė į miestelį ir pridėję lentelę su lietuvišku užrašu „Šunie, tau šuniška mirtis“ numetė prie Gelgaudiškyje gyvenusio jo brolio Kazimiero Galbuogio kiemo.
Tą savo akimis yra matęs ir pasakojęs jau amžiną atilsį Gelgaudiškio gyventojas Benas Bacevičius. Vėliau Skirsnemunės partizanų būrio vado brolis Kazimieras buvo suimtas ir įkalintas.
Tą dieną Skirsnemunės partizanų būrys ketino praleisti kaimo ūkininko Juozo Pagirėno sodyboje. Tiesa, Pagirėno pavardė buvo tik dokumentuose, o kaimiečiai jį tebevadino savaip senoviškai – Padleckiu. Mat ankstesnioji pavardė dar nuo senų laikų buvusi Padlieskis. O 1918 m. vasario 16 d. atkūrus vėl nepriklausomą Lietuvos valstybę, vėliau tapo mada prorusiškai skambančias pavardes sulietuvinti. Taip Padlieskis tapo Pagirėnu.
Beje, prieš 80 metų, kai įvyko paskutinis Skirsnemunės partizanų mūšis, MVD dokumentuose mūšio vietovė vadinama Švendriškių kaimu, nors iš tikrųjų tai buvo Naukaimio kaimas.
Matyt, MGB agentas „Golub“ („Balandis“), Gelgaudiškio MVD įgulai pranešęs apie partizanų būrio judėjimą, bus supainiojęs gretimų kaimų ribas, o gal todėl, kad partizanai pas J. Pagirėną ėjo per Švendriškių kaimą.
Archyviniai dokumentai liudija
Kaip nurodoma visiškai slaptuose tuometinės Gelgaudiškio MVD karinės įgulos archyviniuose dokumentuose, tą dieną agentas „Golub“ 13 val. 30 min. arčiausiai esančiai Gelgaudiškio MVD įgulai pranešė, kur šiuo metu yra 12-os Skirsnemunės „banditų“ būrys, kad jie gerai ginkluoti. Po penkiolikos minučių į Gelgaudiškio stribyną atbėgęs ir vienas Skirsnemunės stribas taip pat sakė, kur yra „banditai“. Mat tuo laiku Skirsnemunės stribų vadas Stasys Petrauskas tūnojo kaime pasaloje ir stebėjo, kur kas eina ar važiuoja.
Tuojau ant kojų pakelta Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus įgulos trečiojo šaulių būrio jaunesniojo leitenanto Jakušino vadovaujama antroji kuopa, papildyta kareiviais iš kitų kuopų – iš viso 27 kovotojai. Dokumentai liudija, kad buvo sudarytos trys grupės, kurioms vadovavo operatyvininkai karininkai. Jaunesniojo leitenanto Jakušino grupė – šeši kovotojai: jis pats, vienas seržantas ir keturi eiliniai kareiviai.
Vyresniojo leitenanto Gruzincevo grupėje – vienuolika kovotojų: du karininkai, du seržantai, du kareiviai ir septyni stribai. Trečiojoje – jaunesniojo leitenanto Golovkino vadovaujamoje grupėje buvo jis pats, seržantas stribas, vienas kareivis ir septyni stribai.
Kariškiai buvo ginkluoti keturiais rankiniais kulkosvaidžiais, automatais ir pistoletais, turėjo 34 granatas, o stribai daugiausia ginkluoti šautuvais.
Būrys prasisklaidęs bėgte pasileido Nemuno link, kur operatyviniais sumetimais visuomet buvo paruoštos valtys. Tuo tarpu šioje Nemuno pusėje, Šilinės krante, buvo pasislėpę Jurbarko valsčiaus milicijos Skirsnemunės skyriaus įgaliotinis Kavaliauskas ir trys stribai. Jie buvo pasirengę pridengti per Nemuną besikeliančiuosius, jeigu kas pastebėtų ir apšaudytų. Prie 27 Gelgaudiškio įgulos karininkų, kareivių ir stribų dar prisidėjo Skirsnemunės milicijos įgaliotinis Kavaliauskas ir septyni stribai.
Tačiau viskas praėjo be nuotykių. Šioje Nemuno pusėje kareivai ir stribai, prisidengdami krūmokšniais ir javais bėgo į kalną J. Pagirėno ir gretimų sodybų link. Tačiau partizanai, matyt, gavę kokią žinią ar kažką pajutę peršliaužė į rugių lauką tikėdamiesi pasitraukti.
Mūšis tęsėsi
30 minučių
Tuo tarpu MVD kariškiams ir stribams buvo nurodyta trimis grupėmis apsupti sodybą ir visus sunaikinti. Pasipylė šūviai. Pajutę, kad atsišaudoma iš rugių lauko, jį kiaurai košė kulkosvaidžių serijomis. Kai kurie partizanai žuvo, kiti mėgino pro apsupimą prasiveržti. Dviese išbėgo kaip tik tiesiai prieš Jakušiną. Šis automato serijomis juos nušovė.
Iš apsupimo, supanikavus Skirsnemunės stribams, pasisekė dar trims prasiveržti, tačiau du bėgančius nušovė, o trečiasis, kaip minėta, įsmuko į Pagirėno netolimo kaimyno (pavardė MVD dokumentuose nenurodyta) daržinę. Spėjama, kad tai buvusi Jakaičių sodybos daržinė, ir ėmė atsišaudyti.
Pajutę, kad iš rugių lauko jau niekas nešaudo, o vienas pakėlė rankas ir pasidavė, kareiviai apsupo sodybą, tačiau arčiau lįsti nerizikavo. Jaunesniojo leitenanto Jakušino pažymoje tvirtinama, kad mūšio metu daržinė užsidegė, tačiau galima įtarti, jog buvo padegta tyčia trasuojančiomis ar padegamosiomis kulkomis, nes niekas nerizikavo aukščiau kišti galvos. Ataskaitoje rašoma, kad „banditas“ kartu su daržine sudegė.
Visas mūšis truko apie 30 minučių. Buvo sužeistas Skirsnemunės milicijos įgaliotinis Kavaliauskas, Skirsnemunės stribas Vytas Zakys ir MVD Gelgaudiškio įgulos raudonarmietis Dergunovas.
Bylą perdavė „pagal priklausomybę“
Vėliau aukštesnės valdžios nurodymu partizanų byla buvo perduota „pagal priklausomybę“ – MVD Raseinių apskrities skyriui. Po kaimus pasipylė stribai ir kareiviai – buvo suiminėjami partizanų pagalbininkai ir ryšininkai. Pats J. Pagirėnas dingo ir niekas jo daugiau nematė. 1946 m. partizanai lankėsi aplinkiniuose kaimuose – Paantvardžio kaime pas Potaševičių, veikė per ryšininkus Praną Girdžių, Praną Sabaliauską, Petrą Palubecką, Marytę Rešaitę iš Pamituvio kaimo.
Gyvas suimtas partizanas Kazys Gecevičius buvo nuteistas kalėti 25-erius metus. Iš kalėjimo paleistas po Stalino mirties. Apie tolesnį K. Gecevičiaus likimą „Šviesai“ yra liudijusi jurbarkietė Ona Švedaitė-Streleckienė. Stribai, terorizuodami jo žmoną kartą šautuvo buože jai išmušė dantis. Iš kalėjimo jau pašlijusios sveikatos J. Gecevičius sugrįžo pas žmoną ir sūnų Bronių. Tačiau ilgai negyveno. Palaidotas Skirsnemunės kapinėse.
Saugo kryžius
Partizanų būrio atminimą dabar tebesaugo pastatytas nerūdijančio plieno kryžius. Tiesa, jis stovi ne J. Pagirėno buvusios sodybos vietoje, nes tos sodybos nė žymės – plynas laukas. Tam, jog kryžiaus nereikėtų statyti vidury lauko, jis pastatytas kaimyno sodo kampe. Beje, ir ši sodyba dabar negyvenama, apaugusi aukšta žole ir įvairiais vijokliais. Partizanų atminimo vietą prižiūri seniūnija.
1946 m. birželio 19 (prie kryžiaus esantis užrašas liudija, kad mūšis įvyko birželio 18 d., tačiau MVD dokumentuose nurodyta, kad kautynės įvyko birželio 19 d.). Žuvo Juozas Galbuogis-Strausas, Stasys Oržakauskas-Kovas, Edvardas Paškauskas-Žvaigždė, Adolfas Paškauskas-Vanagas, Kazys Nikžentaitis-Lokys, Antanas Pavalkis-Papartis, Vytas Jakaitis-Briedis, Jurgis Simanavičius, Juozas Šimkus-Levas, Antanas Stulgaitis-Vilkas ir Jonas Šimulynas-Balandis.
Manoma, kad žuvusiuosius galėjo atpažinti Skirsnemunės stribai ir juos įvardyti priverstas K. Gecevičius. Klaustukas lieka dėl daržinėje sudegusio partizano pavardės, nes gali būti, jog kai kurios užrašytos iš liudytojų atminties. O tuojau po mūšio surašytame MVD akte nurodyta 10 nukautųjų. Tiesa, kai kurios pavardės ir slapyvardžiai iškraipyti, nes rusai taisyklingai užrašyti lietuviškas pavardes nesugebėjo, tačiau suprasti galima.
1989 m. rugpjūčio mėnesį partizanų užkasimo Šilinės miškelyje vieta buvo atidengta, palaikai perlaidoti Skirsnemunės kapinėse, pastatytas paminklas. Pagal MGB dokumentus turėtų būti rasti devyneri palaikai. Nežinia, ar užkasimo atidengimo procesą kas nors dokumentavo, ar yra koks protokolas, kiek palaikų rasta. O gal yra šio proceso liudytojų? Dokumentai ar liudytojų parodymai leistų kuo tiksliau atkurti Skirsnemunės partizanų būrio paskutinio mūšio istoriją.
Žūties 80-metis
Rugpjūčio 20-ąją prie kryžiaus Skirsnemunės partizanų būrio paskutinio mūšio 80-metį paminėti atvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo (LPKTS) nariai, jo moterų vokalinis ansamblis „Versmė“, šauliai, būrys Skirsnemunės seniūnijos žmonių, įvairių organizacijų atstovų. LPKTS Jurbarko filialo pirmininkė Irina Pažereckienė priminė tuometines istorines aplinkybes ir prieš aštuoniasdešimt metų čia buvusius įvykius.
Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių Šakių 205-osios kuopos kariai žuvusius kovotojus pagerbė trimis automatų salvėmis. Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčios klebonas, teologijos licenciatas Gintautas Kabašinskas kalbėjo: „Ačiū, kad esate. Ypač jaunimas. Ačiū, kad atvykote pagerbti žuvusiuosius. Nėra didesnės aukos, kaip gyvybę atiduoti. Jie atidavė gyvybę už Lietuvą – už mus visus. Tas pasipriešinimas buvo labai svarbus. Kadangi nebuvo įsakymo kariuomenei priešintis (1940 m. kai rusai okupavo Lietuvą – red.), tai dabar patys susiorganizavo ir daugiau kaip dešimt metų kovojo. Todėl dabar niekas negali sakyti, kad mes čia laisva valia įstojom (į Sovietų sąjungą – red.). Buvom okupuoti. Šiandien noriu pašventinti tą paminklą, kuris visuomet minės žuvusiuosius. Amžina šlovė didvyriams!“
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Songaila kalbėjo apie istorinio atminimo perdavimą jaunajai kartai, ypač jauniesiems šauliams, kad visi suprastų, dėl ko buvo atiduota gyvybė.
LPKTS valdybos pirmininkas padėkos raštus įteikė šio renginio organizatoriams ir aktyviausiems pagalbininkams.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Tauragės apskrities skyriaus vado pavaduotojas Alvydas Stalgys kalbėjo apie tris Lietuvos savanorių bangas, kilusias per šalies istorijos lūžius: 1919-ųjų, 1944-ųjų ir 1990-ųjų metų. Visi šie savanoriai kovojo, kad Lietuva būtų laisva.
Skirsnemunės partizanų paskutinio mūšio 80-mečio paminėjimas įrodo, kad jų atminimas gyvas, tačiau bėgantys metai ištrina dažnai tik prisiminimuose likusias smulkesnes detales. Todėl ypač svarbu kuo tiksliau atkurti buvusius istorinius įvykius, juos įamžinti ir palikti ateities kartoms.
Gintautas Šimboras
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
