Valdančioji koalicija ėmėsi pažadėtų reformų (8)

Dvylika valdančiosios daugumos narių ketvirtadienį balsavo už sprendimo projektą pertvarkyti savivaldybės administracijos struktūrą. Ir tarybos komitetuose, ir tarybos posėdyje opozicija negailėjo kritikos ir valdžią vanojo už esą prastai parengtą sprendimą, kuriuo siekiama atleisti neįtikusius darbuotojus, tačiau nepateikta ekonominė analizė, todėl kalbėti apie kilnius siekius taupyti lėšas negali būti nė kalbos. Tačiau valdžia laikėsi savo ir visai nejuokaudama sprendimą įgyvendins nuo ateinančių metų balandžio 1-osios.

Nors vos prieš mėnesį tarybos nariai sėkmingai prisiskaičiavo darbo užmokestį už patvirtintą savivaldybės administracijos struktūrą ir nustatė didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, ketvirtadienį vykusiame rajono tarybos posėdyje šis sprendimas jau buvo naikinamas, o savivaldybės administracijos struktūra ir darbuotojų skaičius nustatytas iš naujo. Valdantieji tikina, kad keisti savivaldybės administracijos valdymo schemą juos įpareigoja Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijos gerinti savivaldybės darbo organizavimą ir efektyviau naudoti viešuosius finansus. Todėl esą ir buvo sumanyta sujungti kai kuriuos savivaldybės administracijos skyrius, nes minėtose rekomendacijose nurodoma, kad vienam vadovaujančiam darbuotojui turėtų tekti ne mažiau kaip penki darbuotojai. Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė teigė, kad siūlydama pertvarkyti struktūrą vadovavosi būtent šia nuostata.

Mat dabar savivaldybės administracijoje yra net keli skyriai, kurių vedėjai vadovauja vos keliems darbuotojams.

Spalio 29 d. tarybos patvirtintą didžiausią leistiną savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių valdantieji šį ketvirtadienį nuo 181,25 sumažino iki 178. Dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičius mažėja nuo 109,25 iki 104, karjeros valstybės tarnautojų dviem padaugės – planuojama 72. Koks svarbus šis skaičių stumdymas, liudijo į posėdžio salę gausiai susirinkę savivaldybės administracijos darbuotojai, ypač tų skyrių, aplink kuriuos sukasi valdančiųjų pristatyta reorganizacija.

Nutarta sujungti Švietimo ir Kultūros skyrius, įsteigiant Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Ūkio ir turto skyrius jungiamas su Urbanistikos skyriumi ir vadinsis Investicijų ir turto skyriumi. Civilinės metrikacijos skyrių prijungus prie Juridinio atsiranda Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius. Dideli pokyčiai laukia Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus. Vietoje šešių pagal darbo sutartis dirbusių darbuotojų šiame skyriuje lieka penki – keturi karjeros valstybės tarnautojai ir tik vienas „paslaugietis“. Tai reiškia, kad visi skyriaus darbuotojai gaus atleidimo lapelius, o jei norės dirbti, privalės dalyvauti skelbiamuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigybei užimti.

Kas mėnesį tvirtinama savivaldybės administracijos struktūra ir darbuotojų skaičius sulaukė daug kritikos. Tarybos opozicija į posėdį atėjo su pilna dėtuve strėlių, kurios taikliai smigo į reformos organizatorius, vargiai įtikinusius, kad pertvarka būtina, o svarbiausia – kad jai tinkamai ir atsakingai pasirengta.

Ne direktorės nosiai

Priekaištais savivaldybės administracijos direktorę V. Rekešienę, o tuo pačiu ir valdančiąją koaliciją užvertė Liberalų sąjūdžio frakcija. Jos vadovas Ričardas Juška mano, kad valdančioji dauguma nuolat priima sprendimus ignoruodama įstatymus. Šis sprendimas – tik dar vienas pavyzdys, kad partiniai interesai užgožia ne tik įstatymus, bet žmogiškumą ir sąžinę. „Sprendimas be analizės, be užmirštų pažadų tartis su bendruomenėmis, be darbo užmokesčio fondo paskaičiavimo, be etatų skaičiaus struktūroje, nesilaikant ir nekeičiant administracijos nuostatų. Beje, koks įstatymas numato, kad administracijos direktorius nustato etatų skaičių struktūriniuose padaliniuose? Tai ne direktorės, o rajono tarybos kompetencija. Nors numatyta mažinti 3,25 etato, mokos fondas didinamas“, – kalbėjo R. Juška.

Reveransu darbo partijai R. Juška vadino Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus pertvarką. Jo nuomone, steigiami keturi valstybės tarnybos etatai, juos pritempiant prie viešojo administravimo funkcijų, kuriomis nė iš tolo nekvepia. Būtų kur kas efektyviau darbui su investiciniais projektais skelbti viešuosius pirkimus ir samdyti tuo užsiimančias firmas, o ne didinti algas. Liberalai kritikavo ne tik Švietimo ir Kultūros skyrių sujungimą, bet ir įvardijo priežastis, dėl kurių šiuo metu netikslingos Urbanistikos skyriaus permainos. Laukiama naujo Architektūros įstatymo, kuris turėtų įsigalioti 2016 m. gegužės 1 d. Naujasis įstatymas apibrėžia savivaldybių vyr. architekto ir jam pavaldaus skyriaus funkcijas, todėl, liberalų teigimu, netikslinga sujungti Ūkio  ir Urbanistikos skyrius, nes ateinantį pavasarį tokią struktūrą greičiausiai vėl teks pertvarkyti.

Reformą pavadinęs „marazmine“ R. Juška kvietė tarybos narius balsuoti ne pagal susitarimus, o laikantis įstatymų. „Siekiant vienyti valdančiąją koaliciją be postų dar palikti „Jaunosios kartos“ atstovai, tačiau, manau, kad Donatas Ramanauskas ir Saulius Meškauskas pirmąkart komitetų posėdžiuose netapo socdemų frakcijos statistiniais rankų kilnotojais, o suprato įstatymo viršenybę prieš siaurus partinius interesus. Tačiau „buldozeriui“ prigesus suskubta remontuoti – kalbama, kad vadovai metė kaulą ir „Jaunajai kartai“, – tarybos posėdyje sakė R. Juška.

Liberalų sąjūdžio Jurbarko skyriaus pirmininkas R. Juška tarybos narius kvietė laikytis duotos priesaikos, pripažinti įstatymo viršenybę ir tuos, kuriems neišsukinėtos rankos, ragino nebalsuoti už tokį sprendimo projektą. R. Juška įsitikinęs, kad sprendimas vis tiek atsidurs teisme.

Panašią nuomonę išsakė tarybos narė Zita Sorokienė, nepritarusi sprendimo projektui. „Jei kalbėtume apie tai, ar reikalinga savivaldybės administracijos struktūros pertvarka, vienareikšmiai atsakyčiau – taip. Tačiau tam turi būti tinkamai pasiruošta. Pritarti galima tik esminei ir teisingai pertvarkai, o šis projektas parengtas skubotai, todėl siūliau atidėti svarstymą. Imantis tokio svarbaus klausimo turi būti išlaikyti visi esminiai savivaldos principai, atlikta analizė, išdiskutuota su darbuotojais. Teikiant projektą kartu reikėtų pateikti ir naujų padalinių veiklos nuostatus, apibrėžti funkcijas, uždavinius“, – Z. Sorokienė vardijo priežastis, dėl kurių už sprendimo projektą rankos pakelti negalėjo.

Profsąjungą ignoravo

Ketvirtadienį iš pat ryto savivaldybės tarybos nariams adresuotą raštą užregistravo Jurbarko r. savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga, tačiau profsąjungos valdybos pirmininkės Gražinos Strumilienės ir aštuonių valdybos narių pasirašytas prašymas politikų nepasiekė. Darbuotojai tarybos narių prašė nenagrinėti klausimo, nes jis parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų.

Darbuotojų interesus ginančios profsąjungos rašte nurodoma, kad savivaldybės vadovai teikdami sprendimo projektą tarybai grubiai pažeidė LR Darbo kodeksą, nes darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams. Profsąjungos valdybos nariai tvirtina, kad apie darbdavio – savivaldybės administracijos direktorės V. Rekešienės sprendimą siūlyti rajono tarybai pertvarkyti administracijos struktūrą ir sumažinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių buvo informuoti tik lapkričio 19 d. vakare, jau užregistravus ir į tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukus sprendimo projektą. Valdybos nariams buvo pateikta tik ta informacija, kuri nurodyta sprendimo projekte, tačiau neatsakyta į klausimus, kokios pareigybės bus naikinamos, kaip tai palies darbuotojus. Direktorė, profsąjungos narių teigimu, buvo nekonkreti, o į kai kuriuos klausimus išvis neatsakė. Profesinės sąjungos atstovų įsitikinimu, nepateikus visos informacijos darbdavio ir darbuotojų dialogas neįmanomas, neliko ir galimybės įgyvendinti Darbo kodekse nustatytos prievolės.

Profesinės sąjungos dokumentą tarybos posėdyje paviešino liberalai, tačiau rajono vadovai tikino, kad šio rašto nėra matę. Meras Skirmantas Mockevičius dievagojosi, kad iki tarybos posėdžio toks dokumentas jo nepasiekė. „Galbūt nespėjau peržiūrėti“, – sakė meras.

Savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė G. Strumilienė patvirtino, kad dokumentą užregistravo vos prasidėjus darbo dienai. Keista, kad jo dėl užimtumo nematė ne tik meras, bet ir jo pavaduotojas Saulius Lapėnas bei administracijos direktorė V. Rekešienė.

Kreipimąsi į savivaldybės tarybą ir merą S. Mockevičių lapkričio 20 d. pasirašė LR kraštotyros draugijos pirmininkas, prof. Libertas Klimka ir du Jurbarko r. Garbės piliečiai – prof. Arnoldas Piročkinas ir prof. Vytautas Urbanavičius. Kreipimęsi teigiama, kad yra nemaloniai nustebinti politikų ir mero pasiryžimu Etnografinių regionų metais naikinti Kultūros skyrių bei vieną prioritetiškiausių kultūros sričių – etninės kultūros specialisto etatą. Pareiškėjai mano, kad tokiu sprendimu sutrypiamas ilgai ir kantriai dirbtas darbas, sukauptos nematerialiosios vertybės. „Sunku šiandien suvokti, kad visus iki šiol pasiektus laimėjimus, ilgametį darbą vienu neatsakingu rankos pakėlimu taip svarbu ir reikalinga sunaikinti? – klausė kreipimąsi pasirašę gerbiami L. Klimka, A. Piročkinas ir V. Urbanavičius. – Nevertindami savo krašto tradicinės kultūros, griauname ir nacionalinę kultūrą. Ar neatsitiks taip, kad nesuvokdami to, tapsime ne tik svetimos kultūros vartotojais, bet ir jos skleidėjais“

Spragų nematė

Tačiau kas užkliuvo opozicijai, tas visai netrukdė valdančiajai daugumai. Savivaldybės administracijos struktūra pakeista dvylikos tarybos narių valia – tiek jų balsavo už sprendimo projektą. Trys iš valdančiosios daugumos – „Jaunosios kartos“ atstovai ir socialdemokratas Kazimieras Šimkus susilaikė. Sustabdyti sprendimą opozicijos balsų neužteko.

Rajono meras S. Mockevičius sakė esąs įsitikinęs, kad įstatymai nebuvo pažeisti. „Reformos be pasipriešinimo nepraeina. Tai yra skausmingas dalykas, nes mažinami etatai. Pradėję dirbti sakėme, kad neskubėsime ir negriausime, o pasižiūrėsime, kaip dirba žmonės, įvertinsime jų darbą ir tada spręsime. Septynių mėnesių darbas davė pagrindą spręsti apie darbuotojų kompetenciją, gebėjimus ir norą dirbti“, – sakė S. Mockevičius.

Meras neatmetė prielaidos, kad ši reforma gali būti permainų pradžia, ir nesutiko su oponentų priekaištais, kad sprendimui pritrūko viešumo. S. Mockevičius mano, kad visuomenė šiuo atveju nelabai ką galėtų patarti, kadangi tai yra vidinio administravimo reikalas. Jis atkreipė dėmesį į būgštavimus dėl rajono kultūros likimo. Mero įsitikinimu, jie nepagrįsti, nes sprendimu kaip tik siekiama ne naikinti, o suaktyvinti kultūrinį darbą, įtraukti bendruomenes.

Rajono vadovai tikina, kad reforma išeis tik į naudą, tačiau kažin ar taip galvoja į posėdį atėjusi didžioji dauguma savivaldybės administracijos darbuotojų. Nubalsuoti – dar ne viskas. Kuria linkme pakryps reforma, paaiškės, kai darbuotojus pasieks atleidimo lapeliai. Kartais pirmi žingsniai imantis permainų tiesia kelią teismų link.

Jolita PILECKIENĖ